Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Teisme 2021 m. kovo 2 d. gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis teigia, kad ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpos, kuriose jis atliko bausmę neatitiko higienos normų. Iš esmės pateikiami analogiški skundui argumentai.

Atkreipia dėmesį, kad Nacionalinio visuomenės sveiktos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas atlieka gyvenamųjų kamerų patikrinimus pagal gautus suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skundus, savarankiškai atliekant operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Pažymi, kad pareiškėjas ginčo aktualiu laikotarpiu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento kontrolės patikrinimai gyvenamosiose kamerose, kurios buvo išvardintos pastarojo skunde, atlikti nebuvo, todėl negali jų pateikti.

Pažymi, kad Vilniaus PN administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką gyvenamosiose patalpose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti tinkamas gyvenimui sąlygas Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose, Vilniaus PN yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ teikia kokybiškas kenkėjų kontrolės paslaugas ir esant būtinybei Vilniaus PN patalpose yra atliekami kenkėjų naikinimo ir prevencijos prieš juos darbai, Vilniaus PN patalpų priežiūra bei profilaktiniai minėtų patalpų patikrinimai.

Nurodo, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – PĮTIVTT), 23 p., nuteistiesiems, atliekantiems Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą, neleidžiama įsigyti ir turėti asmeninių daiktų, išskyrus PĮTIVTT nurodytas išimtis. Taip pat, patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė šiame punkte nurodytiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pareiškėjui patalynė, čiužinys pagalvė ir antklodė buvo išduodama vadovaujantis Vilniaus pataisos namų 2020 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 3-208 „Dėl Vilniaus pataisos namuose, 2-jame gyvenamajame korpuse, laikomų suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkės patvirtinimo“, t. y. miegui skirtu laiku nuo 23.00 val. iki 7.00 val.

Pažymi, kad vadovaujantis BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punktu laisvės atėmimo bausmė drausmės grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, taip pat ir pareiškėjas, ginčui aktualiu laikotarpiu galėjo kasdien pasivaikščioti 2 valandas. Vilniaus PN 2-ame gyvenamajame korpuse yra įrengti pasivaikščiojimo kiemai, į kurios yra vėdami čia laikomi asmenys. Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemai yra įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82.

Pažymi, kad kiekvieną dieną 2-ojo saugumo valdymo skyriaus budinčiųjų pamainų pareigūnai tikrina pasivaikščiojimo kiemelių techninę būklę, o aptikti trūkumai yra nedelsiant šalinami. Nuteistieji, laikomi 2-ame gyvenamajame korpuse yra išvedami tik į techniškai tvarkingus pasivaikščiojimo kiemelius. Visų pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas yra vienodas bei atitinka keliamus reikalavimus.

Nurodo, kad Vilniaus PN laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Sveikatos priežiūros tarnyba pildo kiekvieno nuteistojo asmens sveikatos istoriją (medicininės apskaitos forma Nr.025/a-p), į kurią įrašo sveikatos patikrinimų duomenis, kitą sveikatos informaciją, taip pat įdeda kitus medicininės apskaitos dokumentus.

Pažymi, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemą (DVS) buvo nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl skunde išdėstytų nusiskundimų į Vilniaus PN administraciją nesikreipė.

Vilniaus PN administracija savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, tinkamų kalinimo sąlygų, nurodytų skunde, Vilniaus PN neužtikrinimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, (toliau – CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, netikslinga byloje vertinti likusias civilinės atsakomybės sąlygas, kadangi būtinas visų trijų sąlygų konstatavimas civilinei viešajai atsakomybei kilti.

Taip pat šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Toliau pasisakytina dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų apibrėžtu ginčo laikotarpiu atskirų aspektų (ne)pagrįstumo.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas į Vilniaus PN buvo perkeltas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimu dėl nuteistojo perkėlimo Nr. NN-114/2020-05-29. Ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d., pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko drausmės grupėje.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) 220 punkte nustatyta, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, 1 priede nustatyta, kad patalynė – tai antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektai (paklodė, užvalkalai, antklodė ir pagalvė) ir rankšluostis. Byloje nėra duomenų apie gydytojų rekomendacijas ar sprendimus dėl čiužinio pareiškėjui išdavimo visai dienai. Pažymėtina, kad iš Marijampolės pataisos namų pateikto sveikatos išrašo matyti, kad pareiškėjas turėjo tam tikrų nugaros negalavimų, tačiau medicinos personalas jokių papildomų nurodymų pareiškėjui neskyrė. Duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs tokio pobūdžio prašymą PN administracijai (palikti patalynę dienos metu dėl sveikatos problemų), nėra. Pareiškėjas nenurodė teisėto pagrindo jį išskirti iš kitų drausmės grupės nuteistųjų ir suteikti jam nuteistųjų bausmės atlikimo drausmės grupėje neatitinkančių privilegijų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo aspektu nenustatyta neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų.

Toliau pasisakytina dėl pareiškėjo skunde dėstomų nusiskundimų, kad kamerų tipo patalpos, kuriose jis atliko bausmę, neatitiko bendrųjų higienos reikalavimų.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas nesikreipė į Nacionalinio visuomenės sveiktos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentą su prašymu atlikti gyvenamųjų kamerų patikrinimą pareiškėjo skunde nurodytu aspektu. Pareiškėjas šių atsakovės atstovo argumentų nepaneigė, o rašytiniuose paaiškinimuose reikalauja, kad Vilniaus PN pateiktų kuo daugiau duomenų apie pareiškėjo skunde nurodytų kamerų būklę, pvz. fotonuotraukų. Tačiau pareiškėjui nesikreipus į Nacionalinio visuomenės sveiktos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentą, Vilniaus PN negali pateikti duomenų apie pareiškėjo nurodytų kamerų tipų patalpų būklę skunde nurodomais aspektais ginčo laikotarpiu. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į PN administraciją dėl skunde nurodomų kamerų neatitikties bendriesiems higienos reikalavimams. Teiktini ar rinktini į konkrečią administracinę bylą įrodymai turi būti susiję su nagrinėjamomis toje administracinėje byloje faktinėmis aplinkybėmis, t. y. teikiami ar prašomi rinkti kaip įrodymai duomenys turi patvirtinti ar paneigti konkretaus ginčo dalyką sudarančias faktines aplinkybes. Atsakovas nurodo, kad ginčo laikotarpiu ginčo patalpos nebuvo tikrintos kompetentingų institucijų, nebuvo gauta skundų dėl kalinimo sąlygų jose, todėl nėra galimybės atsakovui pateikti pareiškėjo abstrakčiai nurodomų įrodymų (patikrinimo aktų, kt.). Pažymėtina, kad ir skunde nenurodoma, kad tokie įrodymai apskritai egzistuotų.

Pareiškėjas skunde teigia, kad kamerų tipo patalpose, kuriose jis atliko bausmę, veisėsi parazitai, kentėjai (blakės).

Pažymėtina, kad pagrindinė ir svarbiausia prevencinė priemonė prieš parazitų ar kenkėjų atsiradimą yra švara, t. y. norint išvengti jų atsiradimo, yra būtina švariai gyventi ir nuolat palaikyti tvarką gyvenamosiose patalpose. Kaip atsiliepime nurodė Vilniaus PN, administracija nuolat reikalauja iš nuteistųjų, kad jie palaikytų tinkamą tvarką bei švarą kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji. Siekiant palaikyti tinkamas sąlygas gyvenimui, Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose, Vilniaus PN yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės taryba“, kuri nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų, tame tarpe, ir blakių naikinimo darbus. Pareiškėjas dėl galimų blakių sukandimų į Vilniaus PN gydytoją nesikreipė, todėl šiuo aspektu pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus reglamentuoja ginčui aktualaus laikotarpio Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. V-82 (toliau – Taisyklės, 2020 m. gruodžio 22 d. neteko galios) ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Pagal Taisyklių 13.7 papunktį gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens lygaus paviršiaus plieninius strypus (taikoma tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas). Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Teismas nenustatė, jog atsakovės atstovas pažeidė šiuos teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentas dėl metalinio tinklo arba apsauginės plėvelės ant langų atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punktu laisvės atėmimo bausmė drausmės grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, taip pat ir pareiškėjas, ginčui aktualiu laikotarpiu galėjo kasdien pasivaikščioti 2 valandas. Vilniaus PN 2-ame gyvenamajame korpuse yra įrengti pasivaikščiojimo kiemai, į kurios yra išvedami čia laikomi asmenys. Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemai yra įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82. Atsakovės atstovas nurodo, kad kiekvieną dieną 2-ojo saugumo valdymo skyriaus budinčiųjų pamainų pareigūnai tikrina pasivaikščiojimo kiemelių techninę būklę, o aptikti trūkumai yra nedelsiant šalinami. Nuteistieji, laikomi 2-ame gyvenamajame korpuse, būdavo išvedami tik į techniškai tvarkingus pasivaikščiojimo kiemelius. Visų pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas yra vienodas bei atitinka keliamus reikalavimus. Teismui yra pateikta Vilniaus PN, 2-ajame gyvenamajame korpuse, laikomų suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkė, iš kurios matyti, kad suimtieji (nuteistieji) išvedami pasivaikščioti gryname ore pagal atskirą grafiką (arba eilės) tvarka ir iškvietus pareigūnams. Nepasitvirtino pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, kad jis tik vienai valandai yra išleidžiamas į kiemelį pasivaikščioti gryname ore. Pažymėtina vėlgi, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus dėl galimo nuteistųjų dienotvarkės nesilaikymo pažeidimų, kas būtų leidę PN ištirti galimus pažeidimų atvejus ir laiku imtis priemonių. Be to, iš teismui pateiktos dienotvarkės matyti, kad nuteistiesiems yra organizuojami įvairūs užsiėmimai, tad pareiškėjo skunde dėstomi argumentai, kad jis 23 val. per parą turėjo būti išimtinai tik kamerų tipo patalpoje, nėra pagrįsti.