- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- 2-20130-191/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15823-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Inokaitis
- Pareiškėjas
- S. B., D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. B. ir D. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai S. B. ir D. B. kreipėsi į teismą prašydami paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas A. J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), pradėjęs paveldimą turtą valdyti buvo faktiškai priėmęs palikimą, atsiradusį po jo motinos A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas A. J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Mirusysis testamento nebuvo surašęs, todėl po jo mirties turtą paveldi įstatyminiai įpėdiniai. Su pareiškėjų motina A. B. pareiškėjų tėvas santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) mirties dieną nebuvo vedęs, pareiškėjai yra jo sūnūs - pirmos eilės įstatyminiai paveldėtojai. Po pareiškėjų tėvo A. J. B. mirties per įstatymu nustatytą terminą pareiškėjai kreipėsi į notarą ir užvedė paveldėjimo bylą. Paaiškėjo, kad pareiškėjų tėvas A. J. B., (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nesikreipė į notarų biurą ir nepateikė pareiškimo paveldėti motinos turtą, paveldėjimo byla po jos mirties nebuvo užvesta. Pareiškėjų tėvas A. J. B. kartu su savo motina A. B. gyveno dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), šį butą jis valdė kartu su savo motina bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis – 1/4 dalį šio buto pareiškėjų tėvas paveldėjo po savo tėvo J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). A. J. B. ir po savo motinos mirties liko gyventi tame pačiame bute (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso jam ir mirusiai jo motinai, jis naudojosi visomis buto patalpomis, visais bute esančiais baldais, rakandais, namų apyvokos daiktais, kuriuos įsigijo ir jo motina, prižiūrėjo butą, remontavo jį ir mokėjo visus savininko mokesčius, taip pat apmokėjo komunalinių patarnavimų išlaidas - tai yra aktyviais veiksmais jis išreiškė norą įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininku. Po A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), A. J. B. aktyviais veiksmais išreiškė norą įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir iš šių veiksmų matyti, kad A. J. B. perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininku, tai yra faktiškai priėmė palikimą, tačiau civiliniame kodekse nustatyta tvarka ir terminais į notarinę kontorą jis nesikreipė, pareiškimo dėl turto paveldėjimo nepateikė ir paveldėjimo liudijimo negavo, todėl šis turtas nėra įregistruotas jo vardu. Dėl šios priežasties pareiškėjai neturi galimybės šio turto paveldėti po tėvo mirties ir įregistruoti nuosavybę nekilnojamojo turto registre. Todėl kreipiasi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu. Pareiškėjai nurodo, kad jų tėvas A. J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), buvo vienintelis A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), ir J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus (b.l. 3-4).
Savo pareiškimą pareiškėjai grindė: mirties liudijimais, gimimo liudijimais, ištuokos liudijimu, Kauno m. 18-ojo notarų biuro 2014-08-14 liudijimu not. reg. Nr. 1-4456, Kauno m. 18-ojo notarų biuro 2014-08-25 raštu Nr. 115/2014, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, Kauno miesto savivaldybės administracijos Šančių seniūnijos 2014-08-21 pažyma apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, UAB „Būsto valda“ pažyma.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog pateikti įrodymai patvirtina faktinį palikimo priėmimą, neprieštaraus prašomo juridinio fakto nustatymui (b.l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjų S. B. ir D. B. tėvas – A. J. B. (b.l. 7). A. J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 2087 (b.l. 6). A. J. B. buvo išsituokęs (b.l. 5). Pareiškėjai, kaip pirmos eilės įstatyminiai paveldėtojai, po jų tėvo mirties per įstatymu nustatytą terminą kreipėsi į notarą (b.l. 8). A. J. B. tėvas J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 13, 14). A. J. B. motina A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 12, 14). Po A. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 9). Nuosavybės teisė į dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), registruota A. B. (3/4 dalys) ir A. J. B. (1/4 dalis) vardu (b.l. 11). A. J. B. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). UAB „Būsto valda“ 2014-08-21 raštas Nr. S-10580 patvirtina, jog mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. balandžio mėnesio mokėjo A. J. B. (b.l. 16). Pareiškėjų D. B. ir S. B. miręs tėvas A. J. B. buvo mirusiosios A. B. pirmos eilės įstatyminis įpėdinis ir jis priėmė motinos palikimą, nors į notarinę kontorą ir nesikreipė – kadangi gyveno kartu, likusiais daiktais (baldais, knygomis, indais ir kt.) naudojosi ir perėmė juos faktiškai valdydamas.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, kreipiantis į teismą dėl apyrašo sudarymo, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Pareiškėjų tėvas A. J. B., miręs (duomenys neskelbtini), buvo mirusiosios A. B. sūnus, todėl turėjo teisę paveldėti atsiradusį palikimą kaip pirmosios eilės įpėdinis (CK 5.11 str.).
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai – viena iš įrodymų rūšių numatytų CPK 177 str. 2 d., jais netikėti teismas neturi pagrindo, nes nėra konstatuota, kad pareiškėjų pareiškime nurodytos aplinkybės būtų paneigtos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Įvertinęs įrodymus, teismas konstatuoja, kad esminės turinčios reikšmės bylai aplinkybės įrodytos ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjų tėvas A. J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po jo motinos A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti turtą. Aplinkybių, leidžiančių manyti priešingai nenustatyta, todėl pareiškimas tenkintinas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalimi neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo laikomas priėmęs jį visą. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels pareiškėjams teisines pasekmes, kitokia tvarka tai patvirtinančių dokumentų pareiškėjai gauti negali (CPK 444 str. 1d., 8 p., 445 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 265 str., 268 str., 270 str., 444 str. 1 d. 8 p., 448 str. 1 d., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.