- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-03
- Bylos Nr.
- TS-62-791/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Nuteistasis
- D. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. V. (D. V.) skundą dėl netaikymo lygtinio paleidimo iš pataisos namų, susipažino su skundo medžiaga ir nuteistojo asmens byla.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2014-11-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 ir 4 dalis – galutine bausme 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimu. Bausmės pradžia 2015-12-29. Bausmės pabaiga 2017-01-29.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016-10-05 nutarimu Nr. 357-422 atmestas nuteistojo D. V. prašymas paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.
Nutarime komisija nurodė, kad nuteistasis nors ir pažeidimų nedaro, tačiau nebuvo ir skatintas. Turėdamas tik vidurinį išsilavinimą, pataisos namuose mokytis arba dirbti nesiekė. D. V., turėdamas elgesio problemų, nesiekė jų spręsti ir papildomose reabilitacijos programose nedalyvavo. Pripažino, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai žemėjo nuo 44 iki 39 balų, tačiau atkreipė dėmesį, kad jo pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika vertinama kaip vidutinė. Mano, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataiso įstaigos.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis D. V. su komisijos išvadomis nesutiko ir prašė komisijos 2016-10-05 nutarimą panaikinti. Skunde nurodė, kad nuo 2016-05-25 iki 2016-10-05 jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai žemėjo nuo 44 iki 39. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016-08-03 nutarime Nr. 357-342 nurodytas rekomendacijas dėl finansinių įsipareigojimų įvykdymo mediacijos įgyvendino. Nesutiko su komisijos išvadomis, jog jis nesiekė mokytis, nurodydamas, kad pataisos namuose suaugusiųjų vidurinė mokykla ir profesinė mokykla nepriima mokinių, jeigu nuteistajam dėl bausmės trukmės nėra galimybės pilnai baigti mokslo metų kursą. Nesutinka ir su komisijos teiginiu, kad nesikreipė dėl darbo pataisos namuose, nurodydamas, kad jis buvo kreipęsis į savo būrio viršininką dėl darbo, bet jam buvo pasakyta, kad šiuo metu nėra laisvų darbo vietų, o atsiradus laisvoms darbo vietoms, bus apie tai paskelbta ir atrankos būdu, pagal nuteistųjų prašymus, bus pasiūlyta darbo vieta. Pabrėžė, kad iki 2016-10-05 buvo paviešinti tik keletas skelbimų dėl laisvų darbo vietų, tačiau į minėtas darbo vietas buvo priimti kiti nuteistieji.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra skundo ar atsiliepimo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
BVK 8 str. ir 9 str. įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagrindu turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas kritiškai. Nuteistasis, nors ir drausmine tvarka nebaustas, tačiau bausmės atlikimo metu ir nepaskatintas, kas rodo menkas jo pastangas keisti savo elgesį. Kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo D. V. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys 39 balai vertinama kaip žema (0-40 balai). Sutiktina su nurodytomis aplinkybėmis, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai žemėjo nuo 44 balų iki 39 balų, tačiau pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika vertinama kaip vidutinė.
Abejonių kelia ir nuteistojo darbinė motyvacija bei galimas stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas. Jam yra priteistas 1450,00 Eur civilinis ieškinys. Duomenų, kad jis būtų mažinamas ar visiškai padengtas, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad atlikdamas bausmę, nuteistasis į sąskaitą gavo 1425,51 Eur įplaukų, o išleido 1400,51 Eur asmeniniams poreikiams tenkinti. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad kreipėsi į savo būrio viršininką dėl įdarbinimo pataisos namuose, tačiau tiek skundžiame Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime, tiek ir socialinio tyrimo išvadoje, esančioje nuteistojo asmens byloje, nurodyta, kad nuteistasis dėl įdarbinimo pataisos namuose nesikreipė. Nuteistojo asmens byloje taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis būtų pateikęs pataisos namų administracijai raštišką prašymą suteikti jam darbą. Todėl darytina išvada, kad nuteistojo darbinė motyvacija nėra pakankama, nepaisant to, kad byloje yra duomenų, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turės galimybę įsidarbinti.
Tai rodo, jog bausmės atlikimo metu nesimato nuteistojo akivaizdžių pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei didesnį pavojingumą visuomenei. Reikalavimas, kad būtų matoma nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra viena iš būtinų, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų, sąlygų lygtinio paleidimo taikymui, bet ne vienintelė.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, išklausė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenė programas, tačiau jos yra privalomos visiems nuteistiesiems. Teismas sutinka su komisijos nurodytomis aplinkybėmis, kad turėdamas elgesio problemų (anksčiau yra vartojęs narkotikus, nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę, padarė apsvaigęs nuo alkoholio), nesiekė jų spręsti ir papildomose reabilitacijos programose nedalyvavo. O tai rodo, kad nuteistasis turimų problemų nepripažįsta, jokių pastangų, siekdamas pašalinti neigiamus veiksnius jo elgesiui, nesiima.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis prisilaiko kriminalinės subkultūros.
Nors nuteistasis atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai žemėjo, tačiau vien tai negali būti pagrindu taikyti lygtinį paleidimą.
Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis D. V. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir pakeitė savo elgesį, padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas mano, kad taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebūtų užtikrinti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Pabrėžtina, kad spręsdamas dėl lygtinio paleidimo taikymo, teismas, visų pirma, patikrina, ar nėra aplinkybių, kurioms esant, lygtinis paleidimas negali būti taikomas. Šios aplinkybės įtvirtintos BVK 158 straipsnyje ir jos yra imperatyvios. Minėto straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos numato, jog lygtinai iš pataisos įstaigų nepaleidžiami asmenys, kuriems iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau nei trys mėnesiai. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nors Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai priimant 2016-10-05 nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo buvo likę 3 mėnesiai 24 dienos neatliktos bausmės, tačiau nuteistojo skundo dėl 2016-10-05 nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nagrinėjimo ir nutarties priėmimo dieną, t. y. 2016-11-03, nuteistajam D. V. iki bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau nei trys mėnesiai (bausmės pabaiga 2017-01-29). Pagal teismų formuojamą praktiką, BVK 158 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos taikomos būtent teismo sprendimo priėmimo metu ir teismas privalo šia nuostata vadovautis ir ją taikyti.
Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, nuteistojo asmens byla darytina išvada, kad skundžiamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose komisijos 2016-10-05 priimtas nutarimas Nr. 357-422 nepaleisti nuteistojo D. V. iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas, naikinti jo nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Be to, nuteistajam iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau nei trys mėnesiai, todėl pripažintina, kad jo atžvilgiu negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nes tai prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms (BVK 158 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo D. V. (D. V.) skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.