- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-08
- Bylos Nr.
- A-438-333-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- G.R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 33.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G.R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G.R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėja G.R. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra, NMA), priteisti 66 510,52 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro per 2006 - 2007 m. piniginės investicijos į ekologinį ūkį.
Paaiškino, kad pareiškėja 2007 m. rugpjūčio 3 d. gavo iš atsakovo laišką, kuriuo ji buvo informuota, jog yra atmestas jos kasmetinis prašymas pagal Kaimo plėtros plano 2004 - 2006 m. priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ (toliau – Priemonė). Pažymėjo, kad dėl kokių priežasčių pareiškėjos prašymas buvo atmestinas, paaiškinta jai nebuvo. Paraišką pareiškėja pateikė 2007-06-12. Pastebėjo, kad 2007 m. buvo antri pareiškėjos dalyvavimo Priemonėje metai. Per šį laikotarpį pareiškėja daug investavo į ūkį, kad jis atitiktų visus reikalavimus, keliamus ekologiniam ūkiui. Nurodė, kad pirmoji 2006 m. paraiška buvo atmesta dėl pavėluoto pateikimo. Akcentavo, kad apie pirmosios paraiškos atmetimą sužinojo tik 2007 m. liepos 3 d., gavusi iš atsakovo 2007 m. birželio 29 d. raštą, nors paraiškos priėmimo-atmetimo klausimas buvo svarstytas 2007 m. vasario 23 d. ir buvo nuspręsta, kad parama pareiškėjai nebus teikiama. Teigė, jog kai gavo minėtą pranešimą, ji jau buvo Agentūrai pristačiusi prašymą kaip antrametė Priemonės dalyvė. Nuvykus į Agentūros teritorinį skyrių pareiškėjai buvo paaiškinta, kad jos paraiška buvo atmesta todėl, kad ji negavo paramos už pirmus metus, todėl paraišką turėjo pateikti kaip pirmametė Priemonės dalyvė, o ne kaip antrametė. Pareiškėja pabrėžė, jog jai nėra aišku, kaip ji galėjo žinoti, kad už 2006 m. paramos negaus, jei apie paraiškos atmetimą sprendimą gavo tik 2007 m. liepos 3 d., o paraiškos priimamos iki birželio 15 d. Pareiškėjos manymu, jeigu pranešimą apie paramos neteikimą už 2006 m. ji būtų gavusi iš karto po 2007 m. vasario 23 d. sprendimo priėmimo, tai būtų žinojusi, kad paraišką turi pateikti kaip pirmametė Priemonės dalyvė, o ne antrametė. Pabrėžė, kad paskambinus į Agentūrą ir paaiškinus susiklosčiusią situaciją, jai buvo pasakyta, kad paramos negaus ir už 2007 m., nes paraišką pateikė kaip antrametė programos dalyvė, o turėjo pateikti kaip pirmametė. Pareiškėjos nuomone, dėl to nėra jokios jos kaltės.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad dar 2007 m. vasario 6 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministeriją, prašydama išsiaiškinti situaciją. Agentūrai buvo pavesta persvarstyti pareiškėjos paraiškas ir atsižvelgiant į aplinkybes, kad ne dėl pareiškėjos kaltės buvo atmestos paraiškos, laikyti ją paramos gavėja nuo 2006 m, t. y. už abejus metus. Tačiau atsakovas iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjos paraiškas, jos skundą atmetė kaip nepagrįstą (2007 m. lapkričio 17 d. pareiškėja gavo atsakymą iš NMA, nors sprendimas buvo priimtas 2007 m. rugsėjo 4 d.). Taigi, dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. dėl neteisėto pareiškėjos 2007 m. paraiškos atmetimo ir pavėluoto pranešimo apie sprendimą atmesti jos 2006 m. paraišką, pareiškėja patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 66 510,52 Lt, t. y. per 2006 - 2007 m. investuotos piniginės lėšos į ekologinį ūkį, nes tikėjosi gauti paramą: už 2006 m. planavo, kad jai bus išmokėta 27 282,92 Lt paramos, o už 2007 m. – 30 000 Lt.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos G.R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėja Agentūros Telšių skyriui 2006 m. liepos 12 d. pateikė paraišką pagal Priemonę Ekologinio ūkininkavimo programa. Pažymėjo, kad pareiškėja paraišką pateikė pasibaigus paraiškų surinkimo laikotarpiui. Atkreipė dėmesį, kad informacija apie dalyvavimą priemonėje yra skelbiama „Valstybės žiniose“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Agentūros interneto svetainėse, spaudoje bei kitose informacijos priemonėse. Apie priimtą Agentūros sprendimą pareiškėja buvo informuota 2007 m. birželio 29 d. raštu. Pabrėžė, kad pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį nustatytą terminą Agentūros sprendimui apskųsti. Atsakovo manymu, pareiškėja apie Agentūros sprendimą sužinojo laiku, tačiau šio sprendimo per įstatymo nustatytą terminą neskundė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas konstatavo, jog bylos medžiaga tvirtina, kad posėdis NMA dėl pareiškėjos paraiškos atmetimo įvyko 2007 m. vasario 23 d., raštas iš Agentūros pareiškėjai apie priimtą sprendimą dėl paraiškos atmetimo buvo išsiųstas tik 2007 m. birželio 29 d.. Iš byloje esančių finansinių dokumentų matyti, kad pareiškėja 2006 m. gegužės 5 d. įsigijo vasarinių miežių sėklos ir 2007 m. balandžio 11 d. įsigijo siauralapių lubinų sėklos.
Teismas akcentavo, jog skunde pareiškėja teigė, kad jei būtų žinojusi apie tai, kad jos paraiška nebus priimta, tokios brangios ekologinės sėklos nebūtų pirkusi, dėl ko patyrė 9227,60 Lt turtinę žalą. Pareiškėja skunde taip pat teigė bei patvirtino teismo posėdžio metu, kad turtinę žalą taip pat patyrė ir dėl jai neišmokėtų planuotų išmokų už 2006 - 2007 metus – 57282,92 Lt. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek pareiškėja, tiek jos įgaliotas atstovas teismui patvirtino, kad žinojo, jog paraišką pateikė praleidę jos pateikimo terminą, konkrečių priežasčių, kodėl terminas praleistas, teismui nenurodė. Įvertinęs šiuos pareiškėjos argumentus, teismas nusprendė, jog pareiškėja, žinodama, kad paraišką pateikė pavėluotai, nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesulaukusi NMA atsakymo bei nepasidomėjusi pateiktosios paraiškos nagrinėjimo procesu, įsigijo siauralapių lubinų sėklos. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja įsigijo vasarinių miežių sėklos iki paraiškos pateikimo t. y. 2006 m. gegužės 5 d. Ta aplinkybė, jog posėdis NMA dėl pareiškėjos paraiškos atmetimo įvyko 2007 m. vasario 23 d., o raštas iš Agentūros pareiškėjai apie priimtą sprendimą dėl paraiškos atmetimo buvo išsiųstas tik 2007 m. birželio 29 d., teismo manymu, nelaikytina pakankamu pagrindu pareiškėjos turtinei žalai kilti.
Teismas akcentavo ir tai, kad byloje nėra nustatyta ir pareiškėja neįrodė kitos būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – NMA darbuotojų neteisėtos veikos ar neveikimo. Nenustačius neteisėtos veikos ar neveikimo, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjos naudai priteisti turtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja G.R. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai neaptartas sertifikavimo įstaigos vaidmuo, visiškai neatsižvelgta į tai, kad pareiškėjos ūkis atitiko visus ekologiniam ūkiui keliamus reikalavimus, kad ji ūkininkavo ekologiškai ir dėl to prarado dalį pajamų, kurių kompensavimo paramos taip ir negavo. Žemės ūkio ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija 1997 m. įsteigė sertifikavimo įstaigą VšĮ "Ekoagros" ir pavedė jai vykdyti ekologinės gamybos kontrolės ir sertifikavimo darbus pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus. Ekologinės gamybos kontrolės ir sertifikavimo darbai atliekami vadovaujantis Europos Sąjungos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 834/2007, Reglamentu (EB) Nr.889/2008 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis. Tačiau į tai, kad pareiškėjos ūkis atitiko ekologiniam ūkiui keliamus reikalavimus, bylos nagrinėjimo metu neatsižvelgta.
2. Pirmosios instancijos teismo sprendime liko neaptartas klausimas ir apie tai, kad pareiškėja pateikdama paraišką 2006 m. liepos 12 d. nurodė visą eilę priežasčių, kodėl paraiška buvo pateikta vėliau. Vienareikšmiškai įvertinta tik viena aplinkybė, nepalanki pareiškėjai - paraiškų pateikimo termino (2006 m. birželio 15 d.) praleidimas.
3. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad apie pareiškėjos 2006 metų paraiškos atmetimą ji sužinojo tik 2007 m. liepos 3 d., gavusi raštą apie 2007 m. vasario 23 d. paraiškos atmetimo svarstymą, kai tuo metu kaimyniniai ūkiai jau gavo paramas. Anot pareiškėjos, dėl šio pavėluoto pranešimo 2007 m. birželio 12 d. (terminas iki 2007 m. birželio 15 d.) ji NMA jau buvo pateikusi paraišką kaip antrametė paramos gavėja, tai ir buvo priežastis dėl kurios vėliau buvo atmesta 2007 m. paraiška.
4. Pirmosios instancijos teismo sprendime aptariami visai nereikšmingi dalykai, tokie kaip vasarinių miežių įsigijimo laikas, esą sertifikuota miežių sėkla įsigyta dar nepateikus 2006 m. paraiškos ir 2007 m. įsigyta siauralapių lubinų sėklą, nepasidomėjus apie 2006 m. paraiškos atmetimą, taip pat kad pareiškėja tariamai nebuvo rūpestinga, dėl to ir patyrė žalą. Pareiškėjos nuomone, teismas analizavo deliktinės atsakomybės sąlygų visumą, numatytą Civiliniame kodekse, tačiau neįsigilino į tai, kad visų atsakomybės priežasčių atsiradimas buvo sąlygotas NMA darbuotojų neveikimo. Šios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip privalėjo veikti, todėl turėjo būti taikomos Civilinio kodekso 6.246 straipsnio l ir 2 dalys, Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis. Be to, teismo sprendime kai kuriose vietose nurodomos datos neatitinka tikrovės.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NMA, atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškino, jog administracinės bylos nagrinėjimo metu tiek pareiškėja, tiek jos įgaliotas atstovas teismui patvirtino, kad Paraišką pateikė praleidę jos pateikimo terminą konkrečių priežasčių, kodėl terminas praleistas, teismui nenurodė. Taigi teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja, žinodama, jog Paraišką pateikė pavėluotai, nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesulaukusi Agentūros atsakymo bei nepasidomėjusi pateiktos paraiškos nagrinėjimo procesu, įsigijo siauralapių lubinų sėklų. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareiškėja įsigijo vasarinių miežių sėklų dar iki Paraiškos pateikimo dienos, t. y. 2006 m. gegužės 5 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo, kurią sudaro 66 510,52 Lt per 2006 - 2007 m. piniginės investicijos į ekologinį ūkį (9227,60 Lt) bei negautos išmokos (57282,92 Lt).
Šios žalos atsiradimą pareiškėja kildina iš neteisėtų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad 2006 m. liepos 12 d. pateikė paraišką dėl Kaimo plėtros plano 2004 - 2006 m. priemonės „Agrarinė aplinkosauga“, ši jos paraiška nebuvo patenkinta, apie tai jai pranešant 2007 m. birželio 29 d. raštu, kuris jai buvo įteiktas 2007 m. liepos 3 d.. Minėtame 2007 m. birželio 29 d. rašte buvo nurodyta, kad jos 2006 m. liepos 12 d. paraiška, buvo svarstoma 2007 m. vasario 23 d. komisijos posėdyje. Dėl pavėluoto 2007 m. birželio 29 d. pranešimo gavimo, jau pasibaigus paraiškų padavimo terminui 2007 metams (iki 2007 m. birželio 15 d.), ji 2007 m. birželio 12 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė paraišką kaip antrametė paramos gavėja, kuri taip pat buvo atmesta, nes duotoje situacijoje turėjo pateikti paraišką kaip pirmametė paramos gavėja.
Viso to pasėkoje, už 2006 – 2007 m. negavo jokios paramos bei patyrė išlaidų.
Šis pareiškėjos nurodytas jos reikalavimo – atlyginti žalą, pagrindas apsprendžia ir bylos nagrinėjimo dalyką.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalį „Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.“
Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad sprendžiant Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo, duotoje situacijoje klausimą, turi būti atlikta teisės aktų reglamentuojančių šios institucijos veiklą analizė bei padaromos atitinkamos išvados dėl šios institucijos veiksmų teisėtumo, nagrinėjant pareiškėjos 2006 m. liepos 12 d. paraišką, o būtent: ar nebuvo pažeista šios paraiškos nagrinėjimo tvarka, terminai, ar kompetentingos institucijos nagrinėjo šią paraišką bei priėmė dėl jos sprendimą, ar sprendimas buvo priimtas nustatytais terminais ir tvarka, ar pareiškėjai sprendimas dėl jos paraiškos buvo išsiųstas nustatyta tvarka bei terminais ir pan..
Priklausomai nuo to, kokie būtų gauti minėtų teisiškai reikšmingų aplinkybių rezultatai, būtų galima spręsti klausimą ir dėl pareiškėjos 2007 m. birželio 12 d. paraiškos atmetimo bei galimai atsiradusios žalos, t. y. kokią įtaką turėjo pareiškėjos 2007 m. birželio 12 d. paraiškos atmetimui, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų teisėtumas, sprendžiant 2006 m. liepos 12 d. paraišką, ar tai galėjo suklaidinti pareiškėją, teikiant 2007 m. birželio 12 d. paraišką ir pan..
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnį priežastinio ryšio buvimas tarp atsiradusių nuostolių ir skolininko veiksmų, yra būtina sąlyga atsirasti atsakomybei dėl žalos atlyginimo.
Tai taip pat lemia, kad turi būti tiriama, kurie iš paminėtų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų ir kokia apimtimi, yra priežastiniame ryšyje su pareiškėjai atsiradusiais nuostoliais.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodyta: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.
Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas aptartų aplinkybių iš esmės netyrė ir dėl jų nepasisakė, apsiribodamas tik faktinių aplinkybių išdėstymu, jų nevertinant bei bendro pobūdžio teisės normų paminėjimu.
Kolegijos nuomone, toks teismo sprendimo surašymas leidžia daryti išvadą, kad teismo sprendimas, neatitinka reikalavimų, keliamų teismo sprendimo motyvuojamajai daliai, dėl ko teismo sprendimas yra naikinamas, bylą perduodant iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui (ABTĮ 142 str. 2 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.