- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-18
- Bylos Nr.
- 1S-59-634/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- D. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2026 m. sausio 19 d. nutarties, kuria pakeistas Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam D. L. netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. L. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį - 60 parų arešto, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 40 parų arešto. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu D. L. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2024 m. gegužės 16 d., bausmės pabaiga – 2026 m. rugsėjo 16 d.
3. Lygtinio paleidimo komisija (toliau – Komisija) 2025 m. gruodžio 10 d. priėmė nutarimą taikyti nuteistajam D. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, kad nuteistasis atlieka pirmą laisvės atėmimo bausmę, jam nėra būdingas smurtinių nusikaltimų modelis. Bausmės atlikimo metu nuosekliai švelnėjo nuteistajam taikomos bausmės atlikimo sąlygos ir šiuo metu jis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuo bausmės atlikimo pradžios stebimos nuteistojo iniciatyvos ir pastangos, siekiant minėtą riziką valdyti - nuteistasis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvauja resocializacijos procese, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones bei lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas. Taip pat nuteistasis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius, žino apsauginius veiksnius, turi teigiamą nuostatą darbinei veiklai tiek būnant laisvėje, tiek ir įkalinimo įstaigoje. Nuteistasis aiškiai įvardija priežastis, atvedusias ne tik iki nusikalstamo elgesio fakto, tačiau ir priežastis, įtakojusias netinkamą elgesį, spręsdamas problemas renkasi teisėtus jų sprendimo būdus ir nurodo, jog darydamas sprendimus galvoja apie savo veiksmų neigiamas ir teigiamas pasekmes. Nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, o už nepriekaištingą elgesį 2 kartus paskatintas. Dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, bausmės atlikimo metu lankė priklausomybių prevencijos grupę, baigė elgesio korekcinę programą, dalyvavo savanoriškuose AA susirinkimuose, taip pat asmuo baigė Socialinių įgūdžių lavinimo programos I ir II modulius. Nuteistasis sugeba ilgą laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (nėra fiksuojami pažeidimai), šiuo metu asmuo išlieka blaivus, turi reikšmingą motyvaciją nevartoti ateityje. Nuteistasis demonstruoja teigiamą požiūrį į bausmę ir resocializacijos tikslus. Atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadoje įvardytas nuteistojo psichikos sveikatos problemas, kalėjimo aplinka nėra tinkama šio asmens resocializacijai, nuteistajam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kauno apylinkės teismas 2026 m. sausio 19 d. nutartimi pakeitė Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 10 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nutarė netaikyti nuteistajam D. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas padarė išvadą, jog nuteistasis D. L. nors ir stengiasi savo elgesį koreguoti teigiama linkme, tačiau šios pastangos dar nėra tokios, jog leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas konstatavo, kad dabartinėje pataisos stadijoje, lygtinis paleidimas nuteistajam dar negali būti taikomas.
Šalies argumentai
5. Skundu nuteistasis D. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą arba grąžinti klausimą nagrinėti iš naujo, įpareigojant išsamiai ir nuosekliai įvertinti visas jo resocializacijos, darbo ir elgesio aplinkybes.
5.1. Skunde nurodoma, kad yra perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą nuo 2025 m. spalio 8 d. Jam taikomos švelnesnės bausmės atlikimo sąlygos, yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms, pataisos įstaigos administracija jo elgesį vertina teigiamai.
5.2. Nuteistasis pažymi, kad perkėlimas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą nėra formalus sprendimas – jis taikomas tik tada, kai nustatoma, jog nuteistasis daro realią pažangą, laikosi tvarkos ir geba gyventi mažesnės kontrolės sąlygomis. Taigi teismo išvada apie „neakivaizdžią pažangą“ prieštarauja faktiniam pagrindui.
5.3. Teismas formaliai paminėjo resocializacijos aplinkybes, tačiau neįvertino jų turinio ir tęstinumo. Nuo 2025 m. sausio mėn. jis dirbo siuvykloje pirmojo tipo bausmės atlikimo vietoje. Laikotarpiu nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. spalio mėn. jo gaunamas uždarbis buvo minimalus, objektyviai neleidęs mokėti didesnių sumų antstoliui. Jo ribotos finansinės galimybės buvo ne piktavališkas vengimas, o reali situacija, susijusi su darbo pobūdžiu ir atlygiu. Šiuo metu, būdamas atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba oficialų darbą, gauna žymiai didesnį atlyginimą, todėl jo galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus yra kardinaliai pasikeitusios.
5.4. Teismas neįvertino esminės aplinkybės – jo resocializacijos veiklos buvo vykdomos ne formaliai, o iš vidinės motyvacijos. Jis vykdė numatytą resocializacijos planą ir lankė programas, dalyvavo elgesio korekcijos, priklausomybių prevencijos, psichologinėse ir socialinėse programose. Nuteistasis visas šias priemones vykdė ne vien todėl, kad tai nuteistojo pareiga, bet sąmoningai siekdamas: ilgalaikės blaivybės, šeimos gerovės, grįžimo į visuomenę be nusikalstamo elgesio. Per bausmės atlikimo laikotarpį kardinaliai pasikeitė jo mąstymas, požiūris į atsakomybę, darbą ir šeimą. Jo elgesio pokytis nėra deklaratyvus – jis pasireiškia konkrečiais veiksmais, nuoseklumu ir tęstinumu.
5.5. Visos nuteistojo pastangos buvo nukreiptos: atitikti BVK nustatytą 1/3 bausmės atlikimo kriterijų; realų pasirengimą grįžti į visuomenę, o ne vien formaliai „išlaukti laiką“. Lygtinis paleidimas jo atveju atitiktų bausmės tikslus – skatintų teisėtą elgesį, darbą, atsakomybę ir socialinę integraciją, nes šie procesai jau vyksta, o ne yra tik planuojami.
5.6. Teismo nutartyje pateikta informacija apie jo finansinius įsipareigojimus neatitinka faktinės padėties, nes: antstoliui yra sumokėta žymiai didesnė suma, nei nurodyta nutartyje; mokėjimai buvo atliekami pagal realias mano finansines galimybes tuo laikotarpiu; šiuo metu, pasikeitus darbo sąlygoms ir atlygiui, įsipareigojimus vykdo intensyviau. Tai patvirtina, kad jis nevengia atsakomybės, o ją prisiima ir nuosekliai vykdo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į nuteistojo D. L. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo skundą atmesti.
6.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį D. L. charakterizuojančias aplinkybes. Teismo sprendimas paremtas nuteistojo asmens bylos duomenimis, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.
6.2. Nuteistasis D. L. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už dvi nusikalstamas veikas, susijusias su vagyste ir neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, kas vertintina ypatingai neigiamai, kadangi narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas yra itin pavojinga nusikalstama veika, kuria padaroma didelė žala visuomenei.
6.3. Atkreipiamas dėmesys, jog D. L. teistas 6 kartus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo metu padarė naują nusikalstamą veiką, teismo pripažintas recidyvistas. Tai rodo, jog asmuo nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.
Atsiliepimas
6.4. Nuteistajam pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio elgesio rizika, kuri nuo 2025 m. sausio 10 d. nei kiek nepakito. Nuteistajam nustatyta daug kriminogeninių dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis gali ir privalo savo pastangų dėka sumažinti ar visai eliminuoti tam, kad nekiltų jokia abejonė, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis įstatymų ir nebenusikalsti.
6.5. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog stebimi menki nuteistojo savianalizės įgūdžiai, nesusiformavę socialiniai įgūdžiai, vertybinės nuostatos nebrandžios, asmeniui būdingas tendencingas elgesys, emocijų ir impulsų kontrolės problemos, savęs vaizdas vienpusiškas, neatsakingas, lengvabūdiškas. Nuteistajam trūksta empatijos kitų asmenų atžvilgiu, jis yra pernelyg susikoncentravęs į patį save. Minėtos aplinkybės rodo, jog asmuo dar nepadarė tokios pažangos, kuri leistų manyti, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.
6.6. Teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju, įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, jog D. L. stengiasi savo elgesį koreguoti teigiama linkme, tačiau šios pastangos dar nėra tokios, kurios leistų pagrįstai manyti, jog jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios savybės, nurodyti duomenys, visiškai nereiškia, kad išimtinai dėl minimų aplinkybių yra pagrindas D. L. taikyti lygtinį paleidimą. Tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o ne išimtinė sąlyga dėl kurios būtų galima taikyti lygtinį paleidimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. L. skundas atmetamas.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
8. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jo nusikalstamo elgesio rizika žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, bei yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pastaroji aplinkybė nustatoma, atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei nuteistojo pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų tiek formaliųjų, tiek materialiųjų sąlygų visumą.
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie buvo įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, o tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
10. Nustatyta, kad nuteistasis D. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vis dar nėra pakankama. Siekiant nustatyti, ar nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio korekcija turi būti įtikinanti bei akivaizdi.
11. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, yra vidutinė, vykdo darbinę veiklą, iš gaunamo atlyginimo yra dengiamas finansinis įsipareigojimas, turi patvirtintą gyvenamąją vietą galimo lygtinio paleidimo atveju, palaiko gerus santykius su artimaisiais, drausminėmis nuobaudomis bausmės atlikimo metu nebaustas, du kartus paskatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje D. L. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga.
12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei jo elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, D. L. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako. Įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, tam iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.
13. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2025 m. spalio 3 d. atlikus D. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tai antrasis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kurio rezultatas nesikeitė nuo 2025 m. sausio 10 d. atlikto pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo.
14. Nuteistajam nustatyti du statiniai kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija (2-3 teistumai); bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas). Paskutiniuoju vertinimu nuteistajam nustatyta net 9 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes (skolos susijusios azartiniais žaidimais ir narkotikų vartojimu); dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą (elgesys siejamas su buvimu laisvėje ir įtakojęs nusikalstamumą); būdingas rizikingas / pavojingas elgesys (veiksnys susijęs su nusikalstamumu, tačiau bausmės atlikimo metu toks elgesys nestebimas); būdingas dažnas / sistemingas narkotikų vartojimas (elgesys įtakojęs nusikalstamumą, bausmės atlikimo metu narkotinių medžiagų vartojimas nestebimas, tačiau reikalinga tolimesnis stebėjimas); stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių (veiksnys siejamas su nusikalstamumu, struktūruotoje aplinkoje stebima, jog asmuo tikslų siekia teisėtais būdais); negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių (siejama su elgesiu laisvėje, reikalinga tolimesnė veiksnio valdymo stebėsena); stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai (susijęs su elgesiu laisvėje, struktūruotoje aplinkoje asmuo laikosi nustatytos tvarkos). Šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai tęsiant pataisos procesą įkalinimo įstaigoje turi būti koreguojami, tokiu būdu rodant akivaizdžias pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką.
15. Pažymima, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti, o šiuo atveju esantis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.
16. Įvertinus D. L. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, matyti, kad nuteistojo padarytiems nusikaltimams būdingas finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais bei priemonėmis. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už du subendrintus nuosprendžius (nusikalstamas veikas, susijusias su vagyste ir neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti). Nuteistasis savo veiksmus už padarytas nusikalstamas veikas minimalizuoja, o jo pakartotinis įsitraukimas į nusikalstamų veikų darymą rodo jo neatsakingą požiūrį į galiojančią tvarką. Be to, anksčiau D. L. yra teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, plėšimą, antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimą ir kt. Nusikalstamos veiklos sunkėjo, todėl yra nusikalstamo elgesio modelis. Nuteistojo nusikalstamos veikos istorijoje yra faktų, kad jis buvo pažeidęs bausmės atlikimo visuomenė sąlygas - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarė naują nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. L. nusikalstamos veikos buvo padarytos ne atsitiktinai, o tai buvo pasekmė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio, todėl yra didelė tikimybė, jog laisvėje jis gali pakartotinai nusikalsti.
17. Iš asmens bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis turi didelius finansinius įsipareigojimus. Ši sritis yra tiesiogiai susijusi su asmens nusikalstamo elgesio raiška, todėl finansinio stabilumo trūkumas ateityje gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę bei paskatinti kartoti nusikalstamas veikas.
18. Vertinimo metu mąstymo ir elgesio srityje taip pat nustatyta, kad nuteistasis gali būti lengvai paveikiamas už save psichologiškai stipresnių asmenų, pasiduoti jų neigiamai įtakai, tačiau labai tikėtina, kad ir pats gali būti nusikalstamų veikų aktyvatorius. Stebimi menki nuteistojo savianalizės įgūdžiai, nesusiformavę socialiniai įgūdžiai, vertybinės nuostatos nebrandžios. Nuteistasis sistemingai, nuo 17 metų, su pertraukomis vartojo amfetaminą. Asmeniui būdingas tendencingas elgesys, emocijų ir impulsų kontrolės problemos, žema tolerancija frustracijai, asmenybiniu aspektu, trūksta reiklumo sau, savęs vaizdas vienpusiškas, neatsakingas, lengvabūdiškas. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tai gali įtakoti pakartotinį nuteistojo nusikalstamumą.
19. Teismo vertinimu, nuteistojo teigiamas pokytis stebimas dar nepakankamą laiko tarpą, jog būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad bausmės atlikimo tikslai struktūrizuotoje aplinkoje jau yra pasiekti. Teismo nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nustatyta vidutinė, yra akivaizdus patvirtinimas, kad šiuo metu jis pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa.
20. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas. Tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Taigi būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį D. L. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, jog atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Nors nuteistąjį šiuo metu paleidus lygtinai jis būtų toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų, tačiau apygardos teismas pažymi, jog ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, nuteistasis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.
21. Lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Nors byloje esančios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tam tikrus teigiamus D. L. elgesio pokyčius, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, jų dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, yra akivaizdi ir sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals.
22. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu procesiniu sprendimu nėra. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo D. L. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 19 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. sausio 19 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.