- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-707-280/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07386-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- E. P.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-707-280/2013
Teisėja Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07386-2012-2
2013 m. spalio 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-279-223/2013 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Alro media“ ieškinį atsakovui E. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 26 775,76 Lt skolą. Nurodė, jog ieškovei iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui atsakovas, kaip įmonės vadovas, privalėjo perduoti visą įmonės turtą. Atsakovas dalį turto perdavė įmonės administratoriui ir liko neperduotas turtas, kurio likutinė vertė 26 775,76 Lt. Teigė, jog atsakovas nevykdė įstatyme nustatytų pareigų, dėl tokių veiksmų ieškovė patyrė žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį patenkino. Nurodė, kad atsakovas, perduodamas ieškovei turtą, atliko veiksmus, pripažįstančius jo pareigą perduoti ieškovei bendrovės turtą, paskutiniai jo veiksmai buvo atlikti 2012-06-20, todėl ieškininės senaties terminas nepraleistas. Nustatė, jog kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas ir naujai paskirtam bendrovės administratoriui neperdavė viso bendrovės turto. Kadangi atsakovas, turėdamas įstatymo nustatytą pareigą, veikė neatsakingai, teismas pripažino jo veiksmus neteisėtais ir sprendė, kad atsakovui teko atsakomybė už pasekmes, kurias sukėlė jo netinkamas kaip įmonės vadovo pareigų vykdymas bei pareiga atlyginti ieškovei dėl turto, užfiksuoto balanse, netekimo atsiradusią žalą. Nurodė, kad atsakovas savo kaltės nepaneigė. Konstatavo, kad yra visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos, todėl atsakovo atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. P. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės 2013 m. gegužės 24 d. teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino. Paaiškina, kad ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2009-09-01, kada įsiteisėjo teismo nutartis dėl UAB „Alro media“ bankroto iškėlimo. Mano, jog dalies turto suradimas ir perdavimas administratoriui neturi įtakos ieškinio senaties eigos sustabdymui. Tvirtina, jog ieškovės administratorius nebuvo apdairus, rūpestingas, nes dėl atsakovo prievolės nevykdymo nesikreipė į teismą dėl priverstinio įvykdymo ar sankcijų. Teigia, kad ilgalaikio turto lentelės, patvirtintos atsakovo parašu, neįrodo, kad yra atsakovo kaltė dėl nerasto turto. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą įtraukti į bylą buvusią įmonės direktorę, kuri padėtų išsiaiškinti dėl trūkstamo turto ir jam neperduoto turto, išreikalauti pirkimo dokumentus. Teigia, jog teismas priėmė sprendimą dėl neįtrauktų į bylą asmenų, neatskleidė bylos esmės. Be to, teismas nepagrįstai atmetė prašymą apklausti buvusią įmonės vyr. buhalterę dėl neperduoto turto įsigijimo, identifikavimo. Nurodo, kad atleidimo iš darbo dieną, su juo nebuvo atsiskaityta, jis realiai negalėjo disponuoti įmonė turtu, administratorius nereiškė jokių pretenzijų. Tvirtina, kad visas turtas buvo perduotas bankroto administratoriui, kuris priėmė ir tik vėliau pradėjo reikšti pretenzijas, perduotas turtas buvo nesaugomose patalpose. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą sustabdyti civilinę bylą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-218/2013, kurioje nustatyti faktai tiesiogiai susiję su nagrinėjama civiline byla. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes byla pakankamai sudėtinga, ieškinio suma atsakovui yra labai didelė ir esminė, byloje keliami teisės taikymo klausimai, be to, galės geriau apginti savo teises.
Atsiliepimas
Ieškovė bankrutavusi UAB „Alro media“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą netaikyti ieškinio senaties, teisingai motyvavo savo sprendimą dėl atsakomybės atsakovui taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2009-08-24 nutartimi UAB „Alro media“ buvo iškelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirtas V. Paludnevičius (b. l. 5). Minėta nutartimi buvęs bendrovės vadovas per 5 dienas įsiteisėjus nutarčiai buvo įpareigotas perduoti teismo paskirtam administratoriui bendrovės turtą pagal finansinę ataskaitą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis. E. P. pagal 2007-08-07 Darbo sutartį buvo priimtas į UAB „Alro media“ leidybos direktoriaus pareigas, o nuo 2009-02-18 paskirtas bendrovės direktoriumi (b. l. 23-25). 2009-08-31 Balanse ir Lentelėje pateikiamas bendrovėje nustatytas ilgalaikio materialinio turto trūkumas 26 775,76 Lt sumai (b. l. 26-31). Iš ilgalaikio turto lentelių matyti, kad nerastas turtas buvo pajamuojamas ir apskaitomas, o minėtos kortelės yra patvirtintos atsakovo parašu (b. l. 32-44). BUAB „Alro media“ turtas bankroto administratoriui buvo perduotas pagal 2009-11-11 BUAB „Arolro media“ turto priėmimo-perdavimo lentelę (b. l. 45-46). BUAB „Alro media“ bankroto administratorius 2009-09-14 įsakymu Nr. 1 įpareigojo buvusį bendrovės vadovą nustatytais terminais perduoti bankroto administratoriui visus bendrovės dokumentus bei atlikti kitus veiksmus, tame tarpe 5 dienų bėgyje nuo įsakymo gavimo sudaryti įmonės finansinę atskaitomybę, ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus (b. l. 53-55). Reikalavimu ir raginimais administratorius reikalavo perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus, deklaracijas, debitorių-kreditorių sąrašus, turtą (b. l. 56-61). 2012-06-20 Priėmimo-perdavimo aktu paskutinį turtą atsakovas ieškovei perdavė 2012-06-20 (b. l. 112-115).
Atsakovas savo apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjamas būtinas (CPK 322 str.). Tai reiškia, kad skirti apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra šį skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą ar ne, yra skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga. Atsakovas nenurodo, kokioms konkrečioms aplinkybėms išaiškinti būtinas žodinis procesas, jis turėjo teisę visus savo argumentus dėl bylos išdėstyti savo apeliaciniame skunde, todėl apeliacinės instancijos teismas nelaiko, kad būtina nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.
Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 str.). Šiuo atveju ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.
Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo sutartis su įmonės valdybos nariais ir vadovu.
Kaip jau minėta, Panevėžio apygardos teismo 2009-08-24 nutartimi UAB „Alro media“ valdymo organai (vadovas, savininkas-akcininkas) buvo įpareigoti perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Anot administratoriaus, atsakovas (buvęs įmonės vadovas) netinkamai įvykdė minėtą įpareigojimą ir liko neperduota turto dalis 26 775,76 Lt sumai. Kritiškai vertintini apelianto teiginiai, esą visas įmonės turtas buvo perduotas administratoriui ir tik vėliau administratorius pradėjo reikšti pretenzijas. Palyginus ieškovės pateiktą ilgalaikio turto lentelę, trūkstamo, neperduoto turto sąrašą su apelianto 2009-11-11 ir 2012-06-20 perduoto turto aktais matyti, jog ginčo turtas administratoriui apskritai nebuvo perduotas (CPK 178 str.). Šiuo atveju atmestini apelianto teiginiai dėl ieškovės bankroto administratoriaus atsakomybės išsaugoti apelianto perduotą įmonės turtą (CPK 178 str.). Byloje pateiktos trūkstamo ilgalaikio turto lentelės, patvirtintos atsakovo, kaip įmonės vadovo parašu, suteikia pagrindą teigti, kad jose nurodytas turtas, jo vertė, nuvertėjimo procentas, buvo atsakovui žinomi (b. l. 32-44; CPK 185 str.), jis turėjo išsiaiškinti jų likimą, jeigu negalėjo jo perduoti. Taip pat, minėta aplinkybė paneigia apelianto teiginius, kad, jam pradėjus eiti ieškovės vadovo pareigas, ginčo turtas nebuvo perduotas (CPK 178 str.), nes jis būdamas bendrovės vadovu, turėjo teisę ir pareigą išsiaiškinti apskaityto turto buvimą, jei bendrovė jį prarado-tai nurašyti, jei veiksmai teisėti, ar išreikalauti iš kitų asmenų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad trūkstamo turto įsigijimo aplinkybės šiuo atveju teisinės reikšmės neturi. Objektyvių priežasčių, dėl ko nebuvo perduotas visas ieškovės turtas administratoriui, apeliantas nepateikė, savo kaltės nepaneigė, nenurodė ir neįrodė, koks jam turtas nebuvo perduotas buvusio vadovo ir ar jis to turto reikalavo, nors prašė jį įtraukti į bylos nagrinėjimą. Vienu metu tvirtino, kad buvęs vadovas jam turtą perdavė, vėliau jau nurodo, kad turtas nebuvo perduotas. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad yra visos sąlygos taikyti buvusio įmonės vadovo civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo ieškovei žalos atlyginimą, tuo labiau, kad įmonė, tapusi nemoki, negali atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.263 str., ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškinys pareikštas apeliantui, kaip paskutiniam ieškovės vadovui, dėl jo netinkamai atliktos pareigos perduoti įmonės turtą bankroto administratoriui, dėl ko ieškovė patyrė žalą, o ne dėl kitais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas sprendimas turės įtakos ankstesnio įmonės vadovo N. P. teisėms ir interesams (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu N. P., juolab, kad prašymas buvo pateiktas bylą nagrinėjant iš esmės, kas neabejotinai būtų užvilkinę bylos nagrinėjimą (CPK 7 str., 245 str. 2 d.). Pagrįstai buvo atmestas apelianto prašymas iškviesti liudytoją buvusią įmonės buhalterę, kuri tik organizavo turto apskaitą. Kad ji būtų tai dariusi neteisingai ar pan., atsakovas tokių aplinkybių nenurodė. Nepaaiškino, ką ji galėtų paliudyti. CPK 42 straipsnio 5 dalis įpareigoja šalis siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai.
Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1- 18-218/2013. Iš byloje pateikto Panevėžio apygardos prokuratūros kaltinamojo akto matyti, kad apeliantas kaltinamas aplaidžiai tvarkęs teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą, vengė didelės vertės turtinės prievolės bei iššvaistęs svetimą turtą (b. l. 77-97). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2013-01-21 nutartimi, kuria atsisakyta sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą apelianto nurodytu pagrindu (b. l. 101-102; CPK 185 str.). Pažymėtina, kad apeliantas klaidingai aiškina baudžiamojoje byloje nustatytinų aplinkybių reikšmingumą nagrinėjamam ginčui, nes, kaip minėta, ieškinys pareikštas dėl apskaityto ir neperduoto turto ir dėl to padarytos žalos atlyginimo, o ne dėl 2007-2008 metų UAB „Alro media“buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų neišsaugojimo ir neatkūrimo, kaip nurodoma kaltinimo akte.
Vertinant apelianto teiginius dėl ieškovės reikalavimams taikytinos ieškinio senaties, teisėjų kolegija nemato pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškinio senaties netaikymo. Kaip jau minėta, ieškovės turtas buvo iš dalies perduotas per du kartus. Tą patvirtina byloje pateikti 2009-11-11 turto priėmimo-perdavimo lentelė ir 2012-06-20 priėmimo-perdavimo aktas (b. l. 45-46, 112). Apeliantas nepaneigė ir nenuginčijo įmonės turto perdavimo per kelis kartus. Byloje nekilo ginčo dėl ieškinio senaties termino pradžios (2009-09-01) nustatymo. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Sutiktina su skundžiamo sprendimo motyvu, kad ieškinio senaties terminas šioje byloje nebuvo praleistas, nes apeliantas, perduodamas ieškovės administratoriui dalį įmonės turto, savo veiksmais pripažino prievolę perduoti įmonės turtą bei nutraukė ieškinio senaties terminą (CPK 185 str.). Kiekvienu kartu apeliantui perduodant dalį ieškovės turto, nutrūkdavo ieškinio senaties terminas ir, apeliantui neperdavus viso turto, terminas prasidėdavo iš naujo (CK 1.130 str. 2-3 d.).
Kiti apeliacinio skundo motyvai bylos išsprendimui nereikšmingi ir dėl jų kolegija nepasisako.
Dėl paminėto, naikinti skundžiamą sprendimą nėra jokio pagrindo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas įvardija asmenis, kurie atleistini nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal minėtą straipsnio dalį, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinius ir kasacinius skundus. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas sumokėjo dalį (200 Lt) žyminio mokesčio, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo teismo prašė atleisti (b. l. 143-149), todėl, atsižvelgiant į įstatyminį žyminio mokesčio mokėjimo reglamentavimą, apeliantui grąžintina 2013-07-12 sumokėta 200 Lt žyminio mokesčio dalis (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 87 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Įpareigoti Lietuvos Respublikos valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2013 m. liepos 12 d. mokėjimo kvitu sumokėtą 200 Lt (dviejų šimtų litų) žyminį mokestį.