Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1999 m. lapkričio 2 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. 2003 m. balandžio 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3. 2014 m. vasario 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 4 mėnesiams;

4. 2016 m. gegužės 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 140 straipsnio 3 dalį, taikant BK 64 ¹ straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5. 2018 m. gegužės 28 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64 ¹ straipsnį, paskirta 50 parų arešto bausmė;

6. 2020 m. spalio 5 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64 ¹ straipsnį, paskirta 30 parų arešto bausmė. 2021 kovo 12 d. paleistas iš pataisos namų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. 2022 m. birželio 10 d. apie 20.20 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia smurtavo savo artimo giminaičio – brolio L. M. atžvilgiu: galva sudavė vieną smūgį į burną ir kumščiais sudavė ne mažiau trijų smūgių į įvairias kūno vietas, taip smurtaudamas nukentėjusiajam L. M. dėl muštinių žaizdų abiejų lūpų gleivinėse, muštinės žaizdos apatinėje lūpoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą,

Apklaustas kaltinamuoju teisme, D. M. kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad 2022 m. birželio 10 d., jam būnant neblaiviam, įvyko konfliktas su broliu L., konflikto metu jis panaudojo fizinį smurtą brolio atžvilgiu.

Įvykis vyko namo virtuvėje vakare apie 20 val. jam, jo žmonai, broliui ir brolio sugyventinei kalbantis. Moterys sukonfliktavo, tada kaltinamasis pradėjo ginčytis su broliu L. ir L. sudavė kaltinamajam, tuomet kaltinamasis vieną kartą sudavė stovinčiam L. kumščiu į veidą, daugiau smūgių nebuvo. Galva L. nesudavė. L. padaryti sužalojimai lūpose nuo jo smūgio ranka. Policiją iškvietė L. Konfliktą matė tėvas A. M., kaltinamojo žmona D. M. ir I. K. – L. sugyventinė. Ar jie kažką tuo metu sakė, nežino, neatkreipė dėmesio, viskas įvyko labai greitai.

Nurodė, kad yra anksčiau teistas už smurtą prieš savo buvusią žmoną, už smūgio diržu sudavimą vaikui.

Nukentėjusysis L. M. sutiko pilnai duoti parodymus prieš savo brolį ir parodė, kad 2022 m. birželio 10 d. su sugyventine atvažiavo pas neįgalų tėvą adresu (duomenys neskelbtini), atvežė maisto. Virtuvėje bendravo su tėvu, tuomet atėjo neblaivi brolio D. žmona D. Ji pradėjo konfliktuoti su nukentėjusiojo sugyventine tada, išgirdęs konfliktą, atėjo D., jis buvo neblaivus. Nukentėjusysis garsiai liepė moterims baigti pyktis, D. liepė nerėkti ant jo žmonos ir sudavė nukentėjusiajam kakta į lūpas. Nukentėjusysis nuėjo prie kriauklės nusiprausti, lenkėsi, tuomet D. kumščiais apie 3 kartus sudavė nukentėjusiajam į šonus, nugarą, petį. Nuo suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Nuo smūgių kumščiais buvo likę žymės, skaudėjo, burna gijo mėnesį laiko. Nukentėjusysis vartojo vaistus, kadangi dirba vairuotoju, nedarbingumo neėmė.

Po įvykio nukentėjusysis iškvietė policiją, pareigūnai aiškinosi, kas įvyko. Pareigūnai nesusitvarkė su kaltinamuoju, kvietėsi kitą ekipažą. Brolio D. sulaikymo metu buvo panaudotos ašarinės dujos, nes D. priešinosi sulaikymui ir puolė nukentėjusįjį prieš pareigūnus, policijos pareigūnams buvo sunku D. sutramdyti.

Liudytoja I. K. parodė, kad kaltinamasis D. – jos sugyventinio L. brolis. Įvykio dieną, tai buvo vasara, vakare apie 20 val., L. ir ji atvyko į (duomenys neskelbtini) pas neįgalų L. ir D. tėvą A. M., atvežė jam maisto produktų, bendravo. Tuo metu įėjo iš išvaizdos neblaivus D. ir pradėjo priekaištauti. L. liepė nustoti bartis. Liudytoja tuo metu su L. ir D. tėvu sėdėjo prie stalo, pajuto, kad įvyko grumtynės, pamatė, kad D. kumščiu gal 2 kartus sudavė į petį L. Liudytoja pirmojo smūgio L. į veidą nematė, tik pamatė, kad L. iš lūpos bėga kraujas. L. D. nesudavė. L., nenorėdamas didesnių konfliktų, stengėsi iš patalpų išeiti į lauką ir iškvietė policiją. Policija atvykusi išsivedė D. iš kambario į tarnybinį automobilį. D. iš pradžių elgėsi gražiai, vėliau pradėjo automobilyje daužytis, jis rėkė, priekaištavo broliui, kad policiją iškvietė, keikėsi, klausinėji L., ką jis čia daro. Tuomet pareigūnai panaudojo ašarines dujas.

Liudytojas A. B. parodė, kad įvykio dieną dirbo Alytaus AVPK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Prisimena, kad tarnybos metu buvo gautas iškvietimas, jog (duomenys neskelbtini) kaime susimušė broliai. Atvykus į įvykio vietą, rado vyrą kruvinu veidu, šalia jo buvo moteris, kuri papasakojo, kad jiems atvykus lankyti tėvo, namuose buvęs neblaivus brolis pradėjo mušti atvykusį brolį. Asmuo, kuris sudavė smūgius, buvo neblaivus, nukentėjusysis buvo neblaivus taip pat, pareigūnai nustatinėjo jų blaivumą. Vyras kruvinu veidu paaiškino, jog kraujas ant veido jam yra dėl to, kad brolis sudavė rankomis. Vyriškis sakė, kad jam sudavė ne tik į veidą. Įvykio kaltininką rado namuose, sulaikė. Jis iš pradžių buvo ramus, paskui pasidarė agresyvus, pradėjo galvą daužyti į tarnybinio automobilio sulaikymo patalpos sienas, pradėjo daužyti įrangą, todėl buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai ir dujos. Pareigūnai palaukė, kol atvažiavo greitoji, priėmė pareiškimą. Nukentėjusysis sakė, kad jam nuo suduotų smūgių skaudėjo.

2022 m. birželio 10 d. L. M. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. birželio 10 d. prieš jį brolis D. M. panaudojo fizinį smurtą: rankomis sudavė keletą smūgių į veido sritį, dėl šių veiksmų jautė fizinį skausmą (tomas (toliau – t.) 1, bylos lapai (toliau – b. l.) 1).

Išraše iš policijoje registruotų įvykių suvestinės fiksuota, kad 2022 m. birželio 10 d. 20.40 val. gautas L. M. telefoninis pranešimas apie tai, kad prieš kelias minutes jį sumušė brolis (1 t., b. l. 42-45).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 255/2022 (06) nurodyta, kad L. M. nustatyta muštinės žaizdos abiejų lūpų gleivinėse, muštinė žaizda apatinėje lūpoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 71).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 290/2022 (06), nurodyta, kad įvertinus papildomai pateiktus medicinos dokumentų duomenis, sveikatos sutrikdymo kvalifikacija, duota išvados Nr. G 255/2022 (06) akte, nesikeičia (t. 1, b. l. 76).

Kaltinamasis D. M. neprisipažino smurtavęs prieš savo brolį L. M., jis nurodė, kad broliui sudavė tik vieną kartą kumščiu į veidą, daugiau smūgių nebuvo, galva L. nesudavė. Tokie jo parodymai vertinami kaip gynybinė pozicija, nes tai, kad kaltinamasis sudavė galva, nurodė pats nukentėjusysis, liudytoja I. K. matė nukentėjusiajam L. M. iš lūpos bėgantį kraują, apie tai, kad smūgis buvo suduotas galva, patvirtino ir į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas A. B., kuriam nukentėjusysis L. M. pasakojo, kad brolis jam į galvą sudavė galva. Kitų inkriminuotų smūgių sudavimą įrodo nukentėjusiojo parodymai, liudytojos I. K. parodymai, kuri matė, kad kaltinamasis gal 2 kartus sudavė kumščiu į petį L. M. Policijos pareigūnas A. B. taip pat paliudijo, jog nukentėjusysis pasakojo apie tai, kad jam kaltinamasis sudavė ne tik į veidą. Apie smūgių sudavimą nukentėjusysis L. M. nurodė ir 2022 m. birželio 10 d. pareiškime policijai apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, kur paaiškino, kad 2022 m. birželio 10 d. prieš jį brolis D. M. panaudojo fizinį smurtą: rankomis sudavė keletą smūgių į veido sritį.

Taigi įrodyta, kad kaltinamasis D. M. tyčia, dėl asmeninių paskatų smurtaudamas prieš savo šeimos narį – brolį L. M., sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai jį sužalojo ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nusikaltimas įrodytas.

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Kaltinamojo D. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). D. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. D. M. anksčiau teistas net septynis kartus, keturi paskutiniai jo teistumai dėl analogiškų nusikalstamų veiksmų – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurtavimo šeimos narių atžvilgiu. D. M. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už anksčiau jo padarytas nusikalstamas veikas, taigi jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jis baudžiamojo įstatymo prasme yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, D. M. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Ši aplinkybė taip pat yra jo atsakomybę sunkinanti. D. M. 11 kartų baustas administracine tvarka, administracinės nuobaudos neįvykdytos.

Už D. M. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Viešieji darbai ir laisvės apribojimas D. M. neskiriami, nes atsižvelgiant į tai, kad D. M. veikoje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis ir anksčiau buvo teistas už tokius pačius smurtinis nusikaltimus, tai būtų per švelnios bausmės rūšys. D. M. skiriamas trumpalaikis laisvės atėmimas – areštas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis D. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. birželio 10 d. iki 2022 m. birželio 12 d. (t. 1, b. l. 118-120, 125-127). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, šis laikas įskaitomas į D. M. paskirtą bausmę.

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši D. M. paskirta kardomoji priemonė panaikinama pradėjus jam paskirtos arešto bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti D. M. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2022 m. birželio 10 d. iki 2022 m. birželio 12 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmę D. M. paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią D. M. skaičiuoti nuo faktinio jo nukreipimo vykdyti bausmę pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Išaiškinti D. M., jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į pataisos įstaigą – (duomenys neskelbtini) pataisos namus (duomenys neskelbtini) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos – (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyksta atlikti arešto bausmės ir nepraneša pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Pradėjus arešto bausmės vykdymą, panaikinti D. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.