- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-09
- Bylos Nr.
- eI-6656-342/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01466-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Gargždų švara”
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
2018 m. lapkričio 7 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara” prašymą atsakovei R. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja VšĮ „Gargždų švara” (toliau – ir pareiškėja) prašymu prašo priteisti iš atsakovės 160,48 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prašyme nurodo, jog atsakovė valdė nekilnojamojo turto objektus adresais, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Nurodo, jog atsakovė nesumokėjo vietinės rinkliavos laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31.
Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu su pareiškėjos reikalavimu nesutinka ir prašo netenkinti prašymo. Teigia, kad yra nesumokėjusi už 2016 – 2017 m. laikotarpį 98,60 Eur vietinės rinkliavos už namą (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad už abu nekilnojamojo turto objektus vietinė rinkliava mokama Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Teigia, kad 6 mėn. gyvena viename ginčo nekilnojamojo turto objekte, o kitus 6 mė. – kitame. Akcentuoja, kad nėra sudariusi komunalinių atliekų išvežimo sutarties dėl (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto objekto, neturi priskirto konteinerio. Pažymi, kad raštiškai kreipėsi į pareiškėją dėl vietinės rinkliavos dydžio sumažinimo. Mano, kad pareiškėja neturi teisės reikalauti vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini), nes neturi galimybės suteikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas. Sutiktų, jei vietinė rinkliava būtų nustatyta ginčo nekilnojamojo turto objektams po 6 mėn. per metus.
Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (žr., pvz., 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011 ir kt.).
Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga LVAT 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia (liet. tarp kitko, be kita ko) ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, ABTĮ 13 straipsnis). LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011-10-27 sprendimu Nr. T11-672 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus ir Klaipėdos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (su vėlesniais pakeitimais), kurių pagrindu pareiškėja apskaičiavo atsakovei rinkliavos dydį. Vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka”.
Vadovaujantis aptartu reguliavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad atsakovė nuosavybės teisės pagrindu ginčo laikotarpiu valdė nekilnojamojo turto objektus adresais, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Vertinant šias aplinkybes, atsakovė yra ginčo vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų prasme.
Iš atsakovės atsiliepimo turinio matyti, kad atsakovė iš esmės siekia už ginčo nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), vietinę rinkliavą mokėti už 6 mėn., arba būti atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.
Pasisakant dėl atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų, teismas konstatuoja, jog konkrečių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad atsakovė nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) negyveno ir dėl to jos komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, atsakovė nepateikė. Priešingai, atsakovė atsiliepime patvirtina, kad 6 mėn. per metus gyvena nekilnojamojo turto objekte, adresu (duomenys neskelbtini), o kitus 6 mėn. - (duomenys neskelbtini).
Minėta, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-01-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą; vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Šiuo atveju atleidimas nuo vietinės rinkliavos ir vietinės rinkliavos lengvatos yra reglamentuotos Nuostatuose. LVAT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis; tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą; teisę mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., 2016-03-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2663-662/2016 ir kt.).
Iš Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimo Nr. T11-48 nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektui, adresu (duomenys neskelbtini), už 2013 metus taikytas vietinės rinkliavos 50 proc. lengvata. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimas Nr. T11-48 patvirtina, kad analogiška lengvata buvo taikyta už 2015 metus. Pareiškėjos 2017-03-27 rašte „Dėl prašymo atleisti nuo vietinės rinkliavos mokesčio” nurodyta, kad atsakovė teisės aktais nustatytais terminais nesikreipė dėl lengvatos už 2016 metus taikymo, todėl lengvata dėl praleistų terminų negali būti taikoma; nurodyta, jog atsakovė turi teisę pateikti dokumentus, kurių pagrindu bus galima spręsti dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokesčio mokėjimo už 2016 m., ir kintamosios dalies mokėjimo už 2017 m. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė minėtą sprendimą apskundė teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nėra duomenų, kad atsakovė motyvuotu prašymu kreipėsi į pareiškėją dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už 2016 ir 2017 metus. Teismas primena, kad šioje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, tačiau nėra sprendžiamas klausimas dėl atsakovės atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.
Išanalizavus bylos medžiagą, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuotina, kad atsakovės argumentai dėl to, jog ji savo nekilnojamuoju turtu nesinaudoja ir atliekų nesusidaro, nepaneigia jos pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovei nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė ginčo nekilnojamojo turto objektai. Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės, jog atsakovė pagal Nuostatus yra laikytina ginčo vietinės rinkliavos mokėtoja, negali paneigti jos nurodomi argumentai, kad jai komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nebuvo teikiamos, kad ji atliekų neturėjo, kad jai nebuvo skirtas konteineris atliekoms šalinti. Minėtam vertinimui neturi įtakos ir tai, kad pareiškėja nėra sudariusi sutarties su atsakove dėl atliekų surinkimo ir tvarkymo. Todėl šie atsakovės argumentai atmesti kaip nepagrįsti.
Iš priminimų sumokėti vietinę rinkliavą ir pažymų apie skolą dėl vietinės rinkliavos mokėjimų matyti, jog atsakovei mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Nuostatais. Dėl atsakovės argumentų, kad ji dalį prašomos priteisti vietinės rinkliavos sumokėjo, pažymėtina, kad pareiškėja į bylą pateikė duomenis apie tai, jog atsakovei paskaičiuota vietinė rinkliava nuo 2012 metų buvo mokama pavėluotai, todėl pareiškėjos įmokėtos įmokos padengdavo ankstesnių metų įsiskolinimus. Atitinkamai atsakovės mokėtina vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 yra lygi 160,48 Eur. Duomenų, jog atsakovė nurodytą skolą už komunalinių atliekų tvarkymą sumokėjo, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje nustačius, kad atsakovė yra nesumokėjusi 160,48 Eur ginčo rinkliavos sumos už 2016-01-01 - 2017-12-31 laikotarpį, ši suma priteistina pareiškėjai.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį prašymas dėl išlaidų atlyginimo turi būti pateiktas raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymo, atitinkančio šiuos reikalavimus, pareiškėja nepateikė. Tai ji gali padaryti per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Vadovaujantis koncentruotumo, ekonomiškumo principais, atsižvelgiant į tai, kad nepateiktas prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, prašymas dėl patirtų išlaidų nenagrinėtinas šioje proceso stadijoje.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara” prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovės R. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjai viešajai įstaigai „Gargždų švara” (į. k. 302720220) 160,48 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt eurų ir 48 euro centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara” reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.