Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-12-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-5524-957/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-12-20
Bylos Nr.
A6.-5524-957/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02911-2017-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Pažeidėjas
M. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-5524-957/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02911-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B.,Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovas M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovas ir žinodamas apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, t. y. kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2017 m. liepos 27 d. pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais ir su darbuotojais (2017 m. liepos 27 d. Bendrovė išmokėjo 4846,85 Eur UAB (duomenys neskelbtini); 2017 m. liepos 27 d. išmokėjo 699,34 Eur UAB (duomenys neskelbtini); 2017 m. liepos 28 d. išmokėjo 300 Eur M. B.; 2017 m. liepos 28 d. išmokėjo 1000 Eur UAB (duomenys neskelbtini)), taip pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) interesus. Taip M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. B. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis pakankamai atsakingai moka mokesčius, tačiau jis užsiima projektavimo veikla, kurioje nėra mėnesinių įplaukų. Tai reiškia, kad pradedamas projektas, kuris trunka apie 3-4 mėnesius, per šį laikotarpį gaunamas minimalus tarpinis aktavimas. Ta skola, kuri yra susikaupusi, tikrai nėra didelė. Įmonės apyvarta per metus yra 300 000-400 000 Eur. Viskas užsitęsė nuo vasaros vidurio, dėl to tik dabar gaunami visi statybos leidimai, bus gautos visos įplaukos už projektus. Įmonė nevengia mokėti mokesčių, vėliausiai iki sausio 15 d. visi mokesčiai bus sumokėti. Tokia situacija susidarė, nes įplaukos bus gautos tik iki Naujųjų metų. Skola buvo apie 5000 Eur, ji susidarė liepos mėnesį. Jeigu subrangovams nebūtų mokami daliniai mokėjimai, jie būtų sustabdę savo darbus ir nebūtų vykdę įsipareigojimų. Tokiu atveju jis negalėtų užaktuoti ir užbaigti projekto. Supranta, kad šioje vietoje nusižengė, supranta, kad pagal įstatymo reikalavimus pirmiausia turi atsiskaityti su VMI, o tuomet su kitais. 99 procentai kompanijų tą žino, bet visi bando laviruoti. Su VMI nebandė nieko suderinti. Prašo suprantingumo, kadangi visomis jėgomis stengiasi palaikyti kompanijos veiklą, padaryti projektus. Jeigu yra daromi dideli projektai ir jie užsitęsia, nėra tarpinio plano, įmonė įsprausta į kampą, bandoma šioje situacijoje laviruoti. Supranta, kad jei VMI skola būtų milžiniška, būtų susisiekę su VMI. Tikėjosi, kad įmonė gaus mokėjimų, bet dėl Savivaldybių institucijų veiksmų trukmės projektai nebuvo baigti taip greitai, kaip buvo norėta. Iki sausio 10 ar 15 d. su VMI bus visiškai atsiskaityta.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos nenumato jokių išlygų, jog esant sunkiai bendrovės padėčiai būtų galima atsiskaityti ne pagal eiliškumą. Daugumos įmonių vadovai teisme aiškina tas pačias priežastis, tačiau kadangi įstatymas nenumato jokių išlygų, VMI negali kitaip pasielgti. Kai buvo padarytas šis pažeidimas, skola VMI buvo 16981,10 Eur, šiai dienai skola yra 5848,39 Eur. Kadangi buvo įplaukų, įmonės vadovas privalėjo laikytis tvarkos. Mokesčių mokėtojas gali kreiptis dėl mokestinės paskolos sudarymo, dėl mokesčių išdėstymo ar atidėjimo, bet pats vadovas patvirtino, kad jis nesikreipė į VMI. Pats tokio prašymo pateikimas nereiškia, kad jis bus patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

M. B. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Bendrovės vadovas M. B. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, jog jam buvo žinoma, kad pagal įstatymų reikalavimus jis pirmiausia turėjo atsiskaityti su VMI ir sumokėti susidariusią mokestinę nepriemoką, tačiau stengdamasis išlaikyti įmonę bei užtikrinti jos veiklą, buvo atlikti daliniai mokėjimai. M. B. teigimu, jei jis nebūtų sumokėjęs dalinių mokėjimų subrangovams, šie būtų sustabdę savo darbus ir nevykdę įsipareigojimų, o esant tokiai situacijai jis nebegalėtų tęsti projektų. Buvo stengiamasi laviruoti šioje situacijoje. Be to, M. B. paaiškino, jog tokia situacija įmonėje susiklostė nuo vasaros, kadangi Savivaldybių institucijose užtruko projektų derinimas, be to, ir patys projektai trunka kelis mėnesius, todėl įmonė tuo laikotarpiu negavo tarpinių įplaukų. M. B. teigimu, įmonė su VMI ketina visiškai atsiskaityti iki sausio 10 ar 15 dienos, kadangi iki Naujųjų metų bus gautos įplaukos už užsitęsusius projektus. Be M. B. teisme duotų paaiškinimų, jo kaltė, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Visų pirma pažymėtina, jog iš byloje esančių UAB (duomenys neskelbtini) balanso kopijų matyti, kad Bendrovė tiek 2017 m. liepos mėn., tiek 2017 m. lapkričio mėn. turėjo susidariusią mokestinę nepriemoką VMI prie FM (b. l. 7-9). Iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašo matyti, jog išties 2017 m. liepos 27 d. Bendrovė išmokėjo 4846,85 Eur UAB (duomenys neskelbtini); 2017 m. liepos 27 d. išmokėjo 699,34 Eur UAB (duomenys neskelbtini); 2017 m. liepos 28 d. išmokėjo 300 Eur M. B.; 2017 m. liepos 28 d. išmokėjo 1000 Eur UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Vertinant šias faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog įmonė ir jos vadovas nesilaikė nurodytų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalies nuostatas, įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Bendrovės vadovas M. B., žinodamas įmonės finansinę padėtį, tai yra, tai, kad įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią didelę mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio reikalavimų. To nepadarydamas, M. B. padarė administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, kad M. B. suvokė realią įmonės finansinę padėtį, tačiau nežiūrint į tai mokėjo pirmiau kitiems kreditoriams ir darbuotojams, spręstina, jog jis veikė tiesiogine tyčia. M. B. veika dėl kreditorių teisių pažeidimo atitinka nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes pažeidėjas, būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas.

Dėl M. B. skirtinos nuobaudos ir ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo

Teismas, skirdamas M. B. nuobaudą už padarytą nusižengimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas nusižengimas susijęs su kreditorių teisių pažeidimu), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – M. B. yra jauno amžiaus, dirbantis, gaunantis pajamas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis anksčiau jis neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už analogiško pažeidimo padarymą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. A2.2.-12918-276/2014, kuriuo jam nutarta administracinės nuobaudos neskirti). Nors baustumas už analogišką pažeidimą išnykęs, tačiau šis faktas rodo, kad jam buvo gerai žinomos pareigos, numatytos CK 6.930¹ straipsnyje, kartu tai rodo, kad išvadų dėl savo ankstesnio elgesio nepadarė, nepateisino teismo jam anksčiau parodyto pasitikėjimo neskiriant administracinės nuobaudos už analogiško pobūdžio pažeidimo padarymą. Ši aplinkybė M. B. charakterizuoja neigiamai ir nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusižengimo ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti M. B. paskyrus minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą piniginę nuobaudą. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bauda motyvuos M. B. ateityje tokio pobūdžio administracinių nusižengimų nedaryti, gerbti įstatymus bei laikytis jų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio keturių šimtų eurų (1400 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Marijus Kursevičius