- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-04
- Bylos Nr.
- 2SA-45-345/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Pareiškėjas
- M. E.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Arx Optima“, AB Ūkio bankas
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. E. ir suinteresuoto asmens UAB „Arx Optima“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nutarties, kuria skundas atmestas civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. E. pareiškimą suinteresuotiems asmenims AB Ūkio bankas, UAB „Arx Optima“, antstolei Brigitai Palavinskienei, dėl antstolės veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama pripažinti neteisėtais antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmus, kuriais 2009-08-26 vykdomojoje byloje Nr. 0171/08/01722/VERT surašytame patvarkyme „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“, buvo nurodyta realios rinkos kainos neatitinkanti UAB „Arx Optima“ nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vertė, nurodant antstolei paskirti pakartotinę ekspertizę tam, kad būtų nustatyta reali minėtų žemės sklypų vertė. Nurodė, kad antstolė vykdydama hipotekos kreditoriaus AB „Ūkio bankas“ pateiktą vykdomąjį raštą Nr. 388V/2008, areštavo žemės sklypus, Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). 2009-07-22 patvarkymu Nr. 0171/09/02311/EKSP paskyrė ekspertizę areštuotų žemės sklypų vertei nustatyti. Ekspertizę atlikti buvo pavesta UAB „Butas tau“. Remiantis 2009-08-25 gautu Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. 09708-19.04, antstolė 6,38 ha žemės sklypo rinkos vertę nustatė 37 000 Lt, o 24,54 ha žemės sklypo - 123 000 Lt, bendra vertė 160 000 Lt. Antstolės veiksmai, kuriais žemės sklypai buvo įvertinti 160 000 Lt sumai, neatitinkančiai šio nekilnojamojo turto realios rinkos vertės, yra neteisėti ir todėl naikinti teismine tvarka CPK 513 str. 1 d. pagrindu. Tuo atveju, jeigu skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui. Ekspertizės akte nurodytos kiekvieno žemės sklypo vertės akivaizdžiai neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenų. 2006-07-04 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše nustatyta 6,38 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė sudaro 304 301 Lt, o 24,54 žemės sklypo vidutinė rinkos vertė sudaro 1 114 683 Lt. Ekspertizės metu nustatytas 9 kartus mažesnis žemės sklypų įvertinimas negali būti pagrindžiamas kritusiomis kainomis, nes tai prieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo principams. Ženklus žemės sklypų verčių, nustatytų Ekspertizės akte ir kituose rašytiniuose įrodymuose, skirtumas turėjo sukelti antstolei pagrįstų abejonių. Nepagrįstai mažos žemės sklypų vertės nustatymą ekspertizės akte ir atitinkamai antstolės surašytame patvarkyme patvirtina ir 2008 m. P. C. turto ir verslo tyrimo centro išduotoje Turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 802/02, kurioje nustatyta priverstinio žemės sklypų pardavimo vertė 15 460 000 Lt. Priverstinio pardavimo vertė nustatyta, atsižvelgiant į tai, kokia verte būtų galima realizuoti vertinamą objektą, jeigu perspektyvoje nebus patvirtinta teritorijos, kurioje yra žemės sklypai, specialaus plano koncepcija ir jos pagrindu paruoštas detalių planų realizavimas. Antstolei, įvertinus ekspertizės akto duomenis, turėjo kilti pagrįstų abejonių nustatytos žemės sklypų vertės teisingumu, ji privalėjo paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, o jos neveikimas lėmė neteisėtų veiksmų atlikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Arx Optima“ prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad antstolei įkainojus įkeistus žemės sklypus ženkliai per maža kaina ir atitinkamai juos už tokią kainą realizavus, Arx Optima, kaip šio turto savininkė, įgis mažesnę reikalavimo teisę į pareiškėją nei ji realiai būtų verta Žemės sklypus įkainojus tinkama kaina. Tuo akivaizdžiai pažeidžiamos Arx Optimos, kaip turto savininkės, teisės ir teisėti interesai, teisingumo, protingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Faktą, kad žemės sklypai Nekilnojamojo turto ekspertizės akte ir antstolės patvarkyme buvo įkainoti ženkliai per žema kaina įrodo žemės sklypų įkainojimas, nustatytas juos įkeičiant, Nekilnojamo turto registro duomenys bei P. Chmieliausko turto ir verslo tyrimo centro išduota Turto vertės nustatymo pažyma. Antstolė besąlygiškai pasikliaudama ekspertų nurodytu įkeistų žemės sklypų įkainojimu ir nustatydama jokių principų neatitinkančią turto vertę, pažeidė imperatyvią CPK 681 str. 1 d. normą, o tai sudaro pagrindą pripažinti atitinkamus antstolės veiksmus neteisėtais.
Suinteresuotas asmuo antstolė skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis remtis galima tik tais atvejais, jei įsitikinama, kad jie atitinka turto vertę turto arešto akto surašymo dieną. Nekilnojamojo turto registro vertės, nustatytos 2006-07-04, visiškai neatitinka šiandieninės situacijos nekilnojamojo turto rinkoje. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte žemės sklypų vertė nustatyta atsižvelgiant į tai, kad Apskrities viršininko sprendimais yra taikomi apribojimai nekilnojamajam turtui, bei į tai, kad sklypai yra neaptverti, aplinka nesutvarkyta, reljefas nelygus ir kalvotas, vertinami žemės sklypais neužstatyti statiniais. Todėl ekspertizės akte numatyta nekilnojamojo turto vertė yra kiek mažesnė nei Nekilnojamojo turto registre nustatyta vertė. Antstolės patvarkymas, kuriuo vertė nustatyta remiantis eksperto išvada, atitinka CPK 681 str. 4 d., kurioje numatyta, kad jei turto vertę nustato ekspertas, areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Minėta LR CPK norma nesuteikia teisės antstoliui rinktis, kokią turto vertę nustatyti, - turto vertė privalo būti eksperto ekspertizės akte nurodyta rinkos vertė. P. C. nekilnojamojo turto vertinimas yra atliktas UAB „Are optima“ užsakymu, todėl negali būti laikoma, kad pažymoje vertė nustatyta nešališkai ir objektyviai. Vertė minėtoje pažymoje yra nustatyta 2008-02-01, t.y., daugiau nei prieš 1,5 metų, kada nekilnojamojo turto kainos buvo didesnės. Pateiktoje pažymoje vertinamo turto vertė nustatyta atsižvelgiant į rinkos konjunktūros sąlygas pakeitus naudojimo paskirtį. Skundo pagrindai kelia abejonę dėl skolininkės sąžiningumo, naudojantis procesine teise - skųsti antstolio veiksmus, kas gali būti laikoma vykdomosios bylos vilkinimu.
Suinteresuotas asmuo Ūkio bankas prašė skundą tenkinti, bei nurodė, jog neprieštarauja dėl pakartotinio turto įvertinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. spalio 8 d. nutartimi skundą atmetė. Konstatavo, kad jog antstolė nepažeidė CPK nustatytos pareigos tinkamai įvertinti turtą. Pareiškėjos (skolininkės) pateikta 2008 m. P. C. turto ir verslo tyrimo centro išduota Turto vertės nustatymo pažyma Nr. 802/02 nėra tinkamas turto įvertinimas, nes vertinimas atliktas prieš dvejus metus, o turto vertė siejama su tam tikrų sąlygų atsiradimu, t.y., turto vertė nustatyta atsižvelgiant į rinkos konjunktūros sąlygas pakeitus naudojimo paskirtį. Vykdomosios bylos duomenimis pareiškėja (skolininkė) su antstolio priimtais sprendimais buvo susipažinusi CPK nustatyta tvarka ir terminais, tačiau nepasinaudojo CPK 682 str. 2 d. numatyta galimybe reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, nerealizavo savo teisės reikšti nušalinimą ekspertui (CPK 682 str. 1 d.), nepasinaudojo teise dėl pakartotinės turto ekspertizės skyrimo. Teismas atmetė antstolės prašymą įtraukti į procesą suinteresuotu asmeniu UAB „Butas tau“, nes priimtas procesinis sprendimas neturės įtakos minėtos bendrovės teisėms bei pareigoms (CPK 443 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Arx Optima“ prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas turėjo atsižvelgti į pateiktus VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus ir juose užfiksuotą informaciją, vertindamas antstolės veiksmų teisėtumą. Pagal Nekilnojamo turto registro duomenis žemės sklypų bendra vertė beveik 9 kartus viršija Ekspertizės metu nustatytą žemės sklypų vertę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kai kainų skirtumas Nekilnojamojo turto registro duomenyse ir ekspertizės išvadoje yra labai didelis ir negali būti paaiškinamas vien galimais įprastai kainų pokyčiais rinkoje, tokia kainų neatitiktis turėtų kelti abejonių ekspertizės akto patikimumui. Taigi, šiuo atveju toks kainų skirtumas antstoliui turėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl turto vertės ir antstolė turėjo skirti pakartotinę ar papildomą turto vertės ekspertizę. Teismas neįvertino, jog P. C. turto ir verslo tyrimo centro atliktoje žemės sklypų vertės nustatymo pažymoje Nr. 802/02 yra nustatytos dvi vertės – 60 000 000 Lt, t.y., tuo atveju, jeigu būtų pakeista žemės sklypų paskirtis ir 15 460 000 Lt, t.y., kokia verte būtų galima realizuoti vertinamą objektą, jeigu perspektyvoje nebus patvirtinta specialaus plano koncepsija. Pažymi, jog kreditorius AB „Ūkio bankas“ reiškė prieštaravimus antstolei dėl nustatytos turto vertės, bei prašė skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau antstolė nesiėmė jokių veiksmų kreditoriaus pareikalautai papildomai ekspertizei. Teismas užuot ištyręs bylos aplinkybes ir įvertinęs rašytinius įrodymus analizavo nieko bendra su antstolės pareigų vykdymu neturinčias aplinkybes. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepasinaudojo procesinėmis teisėmis reikšti nušalinus ekspertams ar reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertų nustatytos turto vertės, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės.
Atskiruoju skundu pareiškėja M. E. prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog pagal Nekilnojamo turto registro duomenis žemės sklypų bendra vertė beveik 9 kartus viršija Ekspertizės metu nustatytą Žemės sklypų vertę. Šiuo atveju toks kainų skirtumas antstoliui turėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl turto vertės ir antstolė turėjo skirti pakartotinę ar papildomą turto vertės ekspertizę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjos M. E. atskirąjį skundą antstolė prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėja nepagrįstai remiasi Nekilnojamojo turto registro vertėmis nustatytomis 2006-07-04, nes šiuo metu rinkos kainos dėl ekonominio sunkmečio yra ženkliai sumažėjusios. Tuo tarpu pareiškėja remiasi kainomis, kurios buvo ekonominio pakilimo metu. Pažymi, kad jei nustatyta turto vertė nustatyta eksperto, areštuoto turto vertė laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Pareiškėja nepagrįstai remiasi P. C. turto ir verslo tyrimo centro atlikta žemės sklypų vertės nustatymo pažyma Nr. 802/02, nes šioje pažymoje turto vertė nustatyta 2008-02-01, t.y., daugiau nei prieš 1,5 metų. Taigi, nėra pagrindo naikinti antstolės teisėtai 2009-08-26 priimto patvarkymo dėl areštuoto turto vertės nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai tenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).
Iš Vykdomosios bylos Nr. 0171/09/02311 medžiagos matyti, kad vykdydama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-01-27 vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto AB Ūkio bankas naudai (vykd. b.l. 2) antstolė Brigita Palavinskienė 2009-08-26 priėmė patvarkymą Dėl areštuoto turto vertės nustatymo (v.b.l. 57, 58). Nekilnojamojo turto ekspertizę atlikti buvo pavesta UAB „Butas tau“. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. 09/08-19:04 nustatyta, kad žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 160 000 Lt. Remiantis minėta išvada, antstolė 2009-08-26 patvarkymu vykdomojoje byloje 0171/08/01722/VERT nustatė, jog žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 37 000 Lt, o žemės sklypo kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) - 123 000 Lt, viso 160 000 Lt. Šiuo patvarkymu išaiškino suinteresuotiems asmenims teisę prašyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę jeigu jie nesutinka su nustatyta turto verte. Kreditorius AB Ūkio bankas 2009-09-11 pateikė antstolei prieštaravimus, dėl nustatytos turto vertės, nes UAB „Butas tau“ nustatyta turto vertė 30 kartu skiriasi nuo banko turimų turto vertinimų, bei prašė skirti papildomą ekspertizę. 2009-09-30 patvarkymu minėta vykdomoji byla sustabdyta iki įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-21740/2009, pagal pareiškėjos (skolininkės) M. E. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų.
Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad tiek skolininkė M. E., tiek kreditorius AB „Ūkio bankas, nesutinka su nustatyta turto verte, o kreditorius AB „Ūkio bankas“ prašė skirti papildomą ar pakartotinę turto vertės ekspertizę
LR CPK 681 str. 1 d. nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal LR CPK 682 str. 2 d., jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis savo patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę neskundžiamas.
Taigi iš šių įstatymų nuostatų matyti, kad kreditoriaus prieštaravimas, dėl nustatytos turto vertės, turėjo būti išspręstas patvarkymu, kuriuo turėjo būti paskirta papildoma ar pakartotinė ekspertizė, ar patvarkymas kuriuo atsisakyta skirti tokią ekspertizę. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens kreipimasis į antstolį liko visiškai neįvertintas ir procesiškai neišspręstas vykdomojoje byloje. Tokiu būdu buvo pažeisti kreditoriaus interesai.
LR CPK 682 str. 1 d. numato, jog patvarkyme turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertinė įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Antstolis parduodamas turtą iš varžytinių, nekilnojamojo turto įvertinimui skyrė ekspertizę, tačiau ekspertizė atlikta ne eksperto, o turto vertintojo Š. V.. Pagal LR Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymą, turto vertintojo asistentas, turto vertintojas ir vertintojas ekspertas nėra tapačios kategorijos, nes skiriasi jų kvalifikacija. Pagal Nacionalinius turto ir verslo vertinimo standartus vertintojas savarankiškai vertina konkrečios turto srities objektus, išskyrus unikalius, retai šalies rinkoje parduodamus objektus. Tuo tarpu vertintojas ekspertas savarankiškai vertina visus konkrečios turto srities objektus ir kilus ginčui dėl turto vertės nustatymo, šiuo klausimu teikia išvadas. Vertintojui ekspertui keliami aukštesni ir išsilavinimo reikalavimai, t.y., vertintojus ekspertu gali tapti asmuo turintis magistro laipsnį arba aukštąjį išsimokslinimą, vyresniojo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, ne mažesnę kaip 6 metų praktinę tam tikros srities turto vertinimo patirtį, dirbti mokslo tiriamąjį arba metodinį darbą turto vertinimo srityje. Be to, turto vertintojo atliktas turto vertinimas nėra ekspertizės išvada, o tik atąskaita dėl turto vertės (LR Turto ir verslo pagrindų vertinimo įst. 23 str. 2 d. 6 p.). Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „Butas tau“ pateiktoje atąskaitoje nurodyta, jog ekspertas yra įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 293 str., už melagingos išvados pateikimą, tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė numatyta ne LR BK 293 str., o LR BK 235 straipsnyje.
Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės CPK 681 str. 1 d., 682 str. 3 d.). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto.
Nagrinėjamu atveju kreditorius pareiškė prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės, prašė skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, tačiau šis prašymas antstolės liko neįvertintas, o pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, jog parduodamo turto vertė UAB „Butas tau“ nustatyta, net 9 karus mažesnė nei rinkos kaina, tačiau tokiu atveju, kai ginčytina tokia didelė suma, taip pat esant dinamiškiems rinkos pokyčiams, ir tai, jog teismas šios kategorijos bylose yra aktyvus, teismas turėjo teisinį pagrindą skirti teismo ekspertizę skolininkės bei kreditoriaus lėšomis, jog būtų nustatyta reali parduodamo turto rinkos vertė. Kadangi pirmos instancijos teismas neįvertino šių aplinkybių, pirmos instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo svarstytinas klausimas dėl UAB „Butas tau“ įtraukimo suinteresuotu asmeniu į bylą, nes dėl UAB „Butas tau“ atliko turto vertinimo, bendrovė ateityje gali turėti teisių ir pareigų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str. 337 str. 3 p., kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.