Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2024-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. e1-501-878/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-04-04
Bylos Nr.
e1-501-878/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10136-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. e1-501-878/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10136-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.7.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.9.13; 1.1.13; 1.2.25.6; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMOBAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 4 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – 1961 m. BK) 250 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis 1961 m. BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis 1961 m. BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 246 straipsnio 2 dalį, 128 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 4 dalimi, bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis 1961 m. BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 1 metus pilnai atlyginti padarytą žalą, taip pat atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metus;

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; paleistas atlikęs bausmę (duomenys neskelbtini);

5) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, nuteistas 40 MGL dydžio (2000 eurų) bauda, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 2 metus. Bauda sumokėta (duomenys neskelbtini);

6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, nuteistas laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

7) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 4 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straispnio 1, 4 dalimis, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 1 metams; ši bausmė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimia, subendrinta su Kauno apylinikės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams. (Duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

8) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (3 nusikalstamos veikos), 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Ši bausmė Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi paskirta subendrinta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 2 metams, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, atlyginti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu priteistą turtinę žalą. (Duomenys neskelbtini) įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą, teistas ir užsienyje, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. N. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,99 promilių neblaivumas), kuomet sustabdė ir patikrino policijos pareigūnai.

Kaltinamasis S. N. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, jog (duomenys neskelbtini) namuose (duomenys neskelbtini) vienas išgėrė apie 5 – 6 0,5 litro talpos skardines alaus. Jautėsi neblaivus, tačiau vis tiek apie (duomenys neskelbtini) val. sugalvojo važiuoti į (duomenys neskelbtini) aplankyti senelių kapų. Tą pačią dieną buvo nusipirkęs automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) nespėjo priregistruoti savo vardu, tačiau turi pirkimo-pardavimo sutartį. Važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), galėjo dar išgerti alaus. Po (duomenys neskelbtini) val., važiuodamas link (duomenys neskelbtini), netoli miesto pastebėjo, jog jį seka ,, (duomenys neskelbtini)“ markės automobilis. Suprato, jog galbūt pastebėjo, kad jis yra neblaivus, ir gali paskųsti policijai. Privažiavęs (duomenys neskelbtini), pastebėjo priešais su šviesomis atvažiuojantį policijos automobilį. Pasukus sankryžoje į dešinę, policijos automobilis važiavo paskui jį ir pradėjo stabdyti. Sustojo iškart. Priėję policijos pareigūnai paklausė, ar jis yra vartojęs alkoholio. Jiems prisipažino, jog yra neblaivus. Policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu patikrino blaivumą. Su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko. Šiuo metu vairuotojo pažymėjimo neturi, kadangi teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta ir jos neatgavęs. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi.

Be paties kaltinamojo S. N. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsniu, pripažįstami įrodymais.

(Duomenys neskelbtini) Ž. M. tarnybiniame pranešime dėl gauto iškvietimo nurodė, jog (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. iš (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Vykdami nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu pastebėjo priešais (duomenys neskelbtini) atvažiuojantį tą automobilį. Panaudoję tarnybinio automobilio garso ir šviesos signalus, automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) sustabdė ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas nurodė, jog vairuotojo pažymėjimą yra jau seniai praradęs dėl girtumo, pakartotinai teisių neišsilaikęs, automobilį įsigijo šiandien iš J. K., todėl nespėjo persirašyti savo vardu. Automobilio pirkimo – pardavimo sutarties su savimi neturėjo, sakė, jog paliko namuose. Per policijos duomenų sistemą ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyta, jog automobilį vairuoja S. N. Iš vairuotojo burnos jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas nurodė, jog alkoholinius gėrimus vartojo važiuodamas automobiliu. Alkoholio kiekio matuokliu ,, (duomenys neskelbtini)“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) val. S. N. pirmojo tikrinimo metu buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumas. Antrojo tikrinimo metu – 2,17 promilių neblaivumas. Su alkoholio kiekio matuoklio parodymais S. N. sutiko, nuoširdžiai gailėjosi, jog vairavo apsvaigęs nuo alkoholio. Automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). S. N. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini). Įvykis filmuotas tarnybinio automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ vaizdo kameromis, bei BODY kameromis.

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur matomas (duomenys neskelbtini) spalvos automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Ant grindų keleivio pusėje stovi žalia skardinė su skysčiu ir užrašu ,, (duomenys neskelbtini)“.

Neblaivumo nustatymo akte (duomenys neskelbtini) užfiksuoti S. N. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, jog S. N. eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. S. N. nurodė, jog alkoholį vartojo prieš 10 minučių. Jam alkoholio kiekio matuokliu ,, (duomenys neskelbtini)“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu (duomenys neskelbtini) val. nustatytas 2,17 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais S. N. sutiko, neblaivumo nustatymo akte pasirašė. Analogiški S. N. nustato nelbaivumo požymiai nurodyti ir (duomenys neskelbtini) Ž. M. tarnybiniame pranešime dėl asmens neblaivumo.

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog (duomenys neskelbtini) automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas iš (duomenys neskelbtini) į transporto priemonių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) duomenų bazės informacija patvirtina, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra J. K.

(Duomenys neskelbtini) A. Ž. tarnybiniame pranešime dėl automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) nurodė, jog (duomenys neskelbtini) kontaktiniu telefono numeriu buvo susisiekta su J. K., kuris paaiškino, kad automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) jam nepriklauso, automobilį jis pardavė A. J., (duomenys neskelbtini)“ sistemoje šį automobilį išregistravo, tačiau kitas pirkėjas neprisiregistravo savo vardu. Susisiekus telefonu su A. J., šis paaiškino, kad automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) šiuo metu priklauso S. N., kuriam jį pardavė (duomenys neskelbtini), psirašydami automobilio pirkimo – pardavimo sutartį.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog S. N. pateikė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties kopiją.

Iš transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog (duomenys neskelbtini) S. N. iš A. J. už 500 eurų perka automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) Atsiskaityta grynais pinigais.

(Duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog vidutinė automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) techninius duomenis atitinkančios transporto priemonės kaina (su PVM) Lietuvoje (duomenys neskelbtini) mėnesį buvo 1 810 Eur.

Iš informacijos apie pretendentų paieškos rezultatus išrašo matyti, jog administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 416 straipsnio 6 dalyje (nustatyto greičio viršijimas), iš S. N. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog S. N. neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina tai, jog kaltinamasis S. N. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra (duomenys neskelbtini) val. jam nustatytas 1,99 promilių neblaivumas, ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis S. N., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis S. N. sutiko su prokuroro jam pasiūlyta bausmės rūšimi – bauda bei jos dydžiu.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis S. N. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis S. N. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas neatlikęs jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi paskirtos subendrintos bausmės - laisvės apribojimo 2 metams, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, atlyginti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu priteistą turtinę žalą. Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, taigi, šiuo atveju BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo atžvilgiu, yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir ši aplinkybė sunkina kaltinamojo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina ir tai, jog S. N. nusikaltimą transporto eismo saugumui padaro jau antrąjį kartą, kadangi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) duomenų bei įtariamųjų kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu S. N. buvo nuteistas už vairavimą esant neblaiviam. Kaltinamojo S. N. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). S. N. per paskutinius 5 metus administracine tvarka baustas 1 kartą. Dėl dabar nagrinėjamo įvykio jam buvo surašytas ir administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalį, kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai ši teisė jam yra atimta, tačiau sprendimas šioje administracinio nusižengimo byloje dar nėra priimtas ((duomenys neskelbtini) duomenimis), nesumokėtų administracinių baudų neturi. Kaltinamasis (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini). Duomenų, jog kaltinamasis įrašytas psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose, nėra, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog kaltinamajam S. N. antrą kartą taikoma atsakomybė dėl transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus, be to, vairavo neturėdamas tam teisės. Tai kaltinamąjį charakterizuoja ypač neigiamai, kaip absoliučiai ignoruojantį savo ankstesnę neigiamą patirtį. Pažymėtina ir tai, kad S. N. būdamas neblaivus, vairavo (duomenys neskelbtini) paros metu, pakankamai ilgą atstumą (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)), bet to, savo vairavimu patraukė aplinkinių dėmesį, kadangi policijos buvo sustabdytas, gavus pravažiuojančio asmens pranešimą. Tai patvirtina, jog S. N. kėlė pavojų savo ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Todėl, įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei nedrausmingą kaltinamojo S. N. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta, kaltinamajam paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kuri nustatytina tokio dydžio, kaip ir prokuroro siūloma, nes pagal nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes tokia bausmė yra teisinga, ji proporcinga kaltinamojo asmenybei ir padarytos veikos pavojingumui. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esantis kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nustatytinas šešių mėnesių terminas baudai sumokėti (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

Prokuroras siūlo kaltinamajam S. N. kartu su bausme skirti ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams ir transporto priemonės – automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyta, jog kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, tai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, siekdamas baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis) bei įvertinęs S. N. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, tai, kad jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, bei į tai, jog iš ankstesnio teistumo tinkamų išvadų nepadarė, sprendžia, jog tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atitinkančią BK 68 straipsnio 2 dalyje numatą maksimalų terminą – 5 metams, siekiant taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymo pradžia skaičiuotina nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, ar šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad S. N. vairavo jam priklausančią, tačiau J. K. vardu registruotą, transporto priemonę – automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir ją tiesiogiai panaudojo darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, taigi automobilis, kaip nusikalstamos veikos priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius.

Teismų praktikoje nurodoma, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog S. N. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Taigi kaltinamasis akivaizdžiai nepaiso teisės aktų reikalavimų, atitinkamai tokiu savo elgesiu rizikuoja tiek savo, tiek visuomenės gerove, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltinamojo interesus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas konfiskuoti S. N. priklausančią transporto priemonę – automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini)

Iš baudžiamosios bylos, Lietuvos teismų informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) duomenų bei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gauto rašto matyti, jog kaltinamasis S. N. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neįvykdęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi paskirtos subendrintos bausmės - laisvės apribojimo 2 metams, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, atlyginti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu priteistą turtinę žalą. Šios bausmės pabaiga ir žalos atlyginimo pabaiga – (duomenys neskelbtini). Todėl, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė turi būti subendrinama su neatlikta bausme. Pažymėtina, jog teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme (BK 65 straipsnio 2 dalis). Tuo pagrindu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu S. N. paskirta galutinė bausmė bauda subendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi subendrinta ir neatlikta bausmės dalimi taikant visišką bausmių sudėjimą (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys, 65 straipsnio 2 dalis).

S. N. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) A. Ž. nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 81 (aštuoniasdešimt vieno) MGL dydžio, tai yra 4 050 (keturių tūkstančių penkiasdešimties) eurų bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. N. 54 (penkiasdešimt keturių) MGL dydžio, tai yra 2 700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, S. N. paskirtą galutinę bausmę 54 (penkiasdešimt keturių) MGL dydžio, tai yra 2 700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų baudą, visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi subendrintos ir neatliktos bausmės dalimi – 1 metų 9 mėnesių 5 dienų laisvės apribojimo, įpareigojant S. N. tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, atlyginti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu priteistą turtinę žalą (iš viso 2 142,01 Eur), ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 54 (penkiasdešimt keturių) MGL dydžio, tai yra 2 700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų baudą ir laisvės apribojimą 1 metams 9 mėnesiams 5 dienoms, įpareigojant S. N. tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, atlyginti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu priteistą turtinę žalą (iš viso 2142,01 Eur) iki (duomenys neskelbtini).

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos – (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti S. N. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad S. N. privalo paskirtą baudą – 2 700 (du tūkstančius septynis šimtus) eurų sumokėti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti S. N. baudžiamojo poveikio priemonę – penkeriems metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis, konfiskuoti S. N. priklausančią transporto priemonę – automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr.: (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti S. N.

Teisėja Inga Liubinienė