- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- I1-1526-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04064-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, dėl nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. NN-1409 ir priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde teigia, kad jis buvo neteisėtai perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – Šiaulių TI), už tai, kad sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus, taikomas resocializacijos, drausminio poveikio priemones, nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 142 straipsnio 3 dalis nuo 2019 m. liepos 6 d. neteko galios, todėl Kalėjimų departamentas neturėjo teisinio pagrindo perkelti jo į Šiaulių TI iki 2019 m. gruodžio 10 d. nuobaudai atlikti, o tik galėjo pagal Kalėjimo departamento 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. V-321 (įsakymo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Nr. V-275 redakciją) perkelti jį į kitą įstaigą tęsti bausmės atlikimą. Nurodo, kad Šiaulių TI kalinimo sąlygos buvo prastesnės, negavo jam skirto gydymo, dietinio maitinimo, teko būti perpildytose kamerose, kuriose nebuvo radijo imtuvo. Neveikė iškvietimo sistema, buvo šalta, teko patirti ir kitų nepatogumų.
Atsakovas Kalėjimų departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 10 d. padarė šiurkštų teisėtvarkos pažeidimą – kategoriškai atsisakė eiti į jam paskirtą būrį bei nenurodė tokio atsisakymo priežasčių, taip pažeisdamas BVK 110 straipsnio 2 dalį. Pravieniškių PN-AK direktorius, įvertinęs visas su pareiškėjo pažeidimu susijusias aplinkybes, 2019 m. lapkričio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 67-2058 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir pareiškėjui skyrė 30 parų bausmę, perkeldamas jį į kamerų tipo patalpas. Kadangi Pravieniškių PN-AK tuo metu buvo užimtos visos kamerų tipo patalpos bei siekiant apriboti kitus nuteistuosius nuo neigiamo pareiškėjo poveikio, V. K. Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimu Nr. NN-1409 buvo perkeltas nuobaudai atlikti į Šiaulių TI.
Pažymi, kad dėl Nr. NN-1409 įsivėlusios rašybos klaidos, pareiškėjas į Šiaulių TI buvo perkeltas ne tolimesniam bausmės, o nuobaudos atlikimui. Atsakovas nurodo, kad priimdamas ginčijamą sprendimą perkelti pareiškėją vadovavosi galiojančia BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktu.
Teigia, kad pareiškėjas į Kalėjimų departamentą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme. Taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindžia prašomos neturtinės žalos apskaičiavimą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento nutarimo, kuriuo nuspręsta pareiškėją perkelti iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI nuobaudos atlikimo laikotarpiui, teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo neturtinei žalai atlyginti.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 10 d. padarė šiurkštų teisėtvarkos pažeidimą – kategoriškai atsisakė eiti į jam paskirtą būrį bei nenurodė tokio atsisakymo priežasčių taip pažeisdamas BVK 110 straipsnio 2 dalį (b. l. 28, 30). Pravieniškių PN-AK Drausmės komisija teikė (siūlė) pataisos įstaigos direktoriui pareiškėjui skirti nuobaudą: 30 parų kamerų tipo patalpoje (b. l. 29). Pravieniškių PN-AK direktorius, įvertinęs visas su pareiškėjo pažeidimu susijusias aplinkybes, 2019 m. lapkričio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 67-2058 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir pareiškėjui skyrė 30 parų nuobaudą, perkeldamas jį į kamerų tipo patalpas (b. l. 22-23). Nuobaudos paskyrimas šioje administracinėje byloje neginčijamas. Kadangi Pravieniškių PN-AK tuo metu buvo užimtos visos kamerų tipo patalpos bei siekiant apriboti pareiškėja nuo neigiamo poveikio kitiems nuteistiesiems, jis skundžiamu šioje byloje Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. NN-1409 buvo perkeltas į Šiaulių TI.
Skundžiamame nutarime kaip teisinis jo priėmimo pagrindas nurodoma BVK 69 str., Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo 3.2 papunktis. Faktiniu perkėlimo pagrindu nurodoma tai, kad „pareiškėjas sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas resocializacijos, drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką ir draudimus“, todėl „siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą“, nutarta jį perkelti iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI „tęsti bausmės atlikimą iki 2019-12-10.“
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (galiojanti redakcija nuo 2019-07-06) 69 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Vadovaudamasis BVK 69 straipsniu Kalėjimų departamento direktorius 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 yra patvirtinęs Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašą (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2019-08-02), kurio 3 punkte išdėstyti detalūs nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą pataisos įstaigą pagrindai ir tvarka. Skundžiamame nutarime nurodomas Aprašo 3.2 punktas, kuriame numatyta, kad nuteistasis į kitą pataisos įstaigą gali būti perkeliamas, jeigu nuteistojo perkėlimas iš vienos pataisos įstaigos į kitą reikalingas siekiant apriboti jo daromą neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitaciją, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą.
Kalėjimų departamentas pagal savo nuostatus, patvirtintus teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58, prižiūri ir kontroliuoja bausmių (išskyrus baudas), baudžiamojo poveikio priemonių (išskyrus turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ir įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), auklėjamojo poveikio priemonių (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą) ir kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose; koordinuoja suimtų ir nuteistų asmenų paskirstymą į Kalėjimų departamentui pavaldžias įstaigas, kartu su Kalėjimų departamentui pavaldžiomis įstaigomis organizuoja ir vykdo teisės pažeidimų prevenciją, prireikus imasi priemonių tvarkai atkurti ir palaikyti (Nuostatų 8.3, 8.5, 8.6 p.).
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės neneigia, kad pažeidė režimą, neneigia faktiniu pagrindu skundžiamame nutarime nurodomų aplinkybių, tačiau mano, kad neteisėtai buvo perkeltas į Šiaulių TI nuobaudos atlikimo laikotarpiui. Pareiškėjo teigimu jis turėjo būti perkeltas tęsti bausmės atlikimo į kitą pataisos įstaigą.
Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjo nurodoma BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija, galiojusi iki 2019-07-05, numatė, jog Kalėjimų departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį, šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytais atvejais (nuobauda perkėlimas į kamerų tipo patalpas) perkeltą į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime. Tačiau šioje byloje ši nebegaliojanti teisės norma nėra aktuali, kadangi ginčijamas nutarimas priimtas vadovaujantis jau minėtomis BVK 69 str. 5 d. nuostatomis ir pareiškėjas nebuvo perkeltas į kalėjimą.
Antra, skundžiamame nutarime aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas siunčiamas į nurodytą pataisos įstaigos funkcijas atliekantį Šiaulių TI tęsti bausmės atlikimą. Tai, kad pareiškėjas perkeltas į Šiaulių TI ne likusiam bausmės atlikimo laikotarpiui (ilgesnis laikotarpis), o trumpesniam laikotarpiui (nuobaudos atlikimo laikotarpiui) nedaro nutarimo neteisėto ir nepagrįsto. Atlikdamas nuobaudą pareiškėjas taip pat tęsia bausmės atlikimą.
Trečia, šios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Suėmimo vykdymo įstatymas. Suėmimo vykdymo įstatymo 2 str. 1 dalis (galiojanti redakcija nuo 2019-07-06) numato, kad tardymo izoliatoriai taip pat gali vykdyti BVK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių pataisos įstaigų funkcijas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Kalėjimų departamento nutarimas priimtas vadovaujantis BVK 69 straipsniu ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321(2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-275 redakcija) 3.2 papunkčiu, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismo vertinimu, Nutarime nurodytos aplinkybės, t. y., kad pareiškėjas sistemingai ir itin piktybiškai pažeidinėja bausmės atlikimo režimo reikalavimus, į taikomas resocializacijos bei drausminio poveikio priemones nereaguoja, demonstratyviai ignoruoja nustatytą tvarką ir draudimus, yra laikytinos aplinkybėmis, nurodytomis BVK 69 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių pareiškėjas galėjo būti perkeltas į kitą pataisos įstaigą. Taigi nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad Kalėjimų departamentas neturėjo teisinio pagrindo perkelti pareiškėją į kitą kalinimo įstaigą šiuo atveju Šiaulių TI (kuri taip pat atlieka pataisos įstaigų funkciją) tęsti bausmę.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl perkėlimo.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalą dėl perkėlimo.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei faktines aplinkybes, nustačius, kad skundžiamas nutarimas dėl pareiškėjo perkėlimo yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. nenustačius atsakovo veiksmų neteisėtumo perkeliant pareiškėją iš vienos pataisos įstaigos į kitą, - nėra teisinio pagrindo tenkinti priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą.
Sprendimas 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.