- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-1310-123/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-01431-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė, Virginija Nijolė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Kavesta“, Šilutės rajono savivaldybė "Kavesta" Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius, Šilutės rajono savivaldybei
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1310-123/2015
2015 m. spalio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Erinija Kazlauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui A. K., tretiesiems asmenims UAB „Kavesta“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriui, Šilutės rajono savivaldybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, sutvarkant melioracijos įrenginius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškiniu ieškovė prašė įpareigoti atsakovą netrukdyti jai ir pagal sutartį Nr. P-13-05 atstovaujančiai bendrovei UAB „Šilutės hidroprojektas“ atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlikti melioracijos statinių tyrinėjimo darbus dėl drenažo rekonstrukcijos techninio projekto parengimo ir topografinės nuotraukos sudarymo bei priteisti iš atsakovo 13 431,00 Lt žalai už drenažo rekonstrukcijos techninį projektą, tyrinėjimo darbus ir topografinę nuotrauką atlyginti, taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo įpareigoti atsakovą per teismo nustatytą terminą, kuris, ieškovės nuomone, yra 6 mėnesiai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis ir sąskaita paruošti melioracijos sistemos rekonstrukcijos projektą pagal eksperto G. M. 2014-05-23 ekspertizės akte ir 2014-11-12 papildomos ekspertizės akte nurodytas rekomendacijas, ir prižiūrint bei kontroliuojant Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus bei VĮ Valstybės žemės fondo atstovams, įrengti melioracijos sistemą taip, kad būtų pažemintas A. K. naujai iškastos kūdros vandens lygis iki sausinimui būtinų normų aplinkiniuose plotuose, kuriuose yra įrengtos sausinimo drenažo sistemos, kad būtų nusausinti ieškovei priklausantys žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) t. y.: nustatyti reikalaujamas sausinimo normas vegetacijos periodui ieškovės sklype pagal MTR 2.02.01:2006 IV/128 6 lentelės nurodymus; nustatytą sausinimo normą derinti su L. S. ir institucija, patikėjimo teise valdančia valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius; A. K. kūdros vandens horizontą fiksuoti pagal nustatytas sausinimo normas vegetacijos periodui, įrengiant perteklinio vandens nuleistuvą arba ištekėjimo įrenginį sėsdinimo dalimi. Naujai statomo perteklinio vandens nuleistuvo aukštį derinti su ieškove ir institucija, patikėjimo teise valdančia valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius; įrengti drenažo kontrolinį apžiūros šulinį su sąnašų sėsdintuvu, kurio statymo vietą derinti su ieškove; užpilti per sekliai esantį rinktuvą, suformuojant ne mažesnį kaip 1 m storio grunto sluoksnį virš esamo rinktuvo, priėjimą prie vandens formuoti vietoje, kur nėra požeminių komunikacijų; atlikti drenažo sausintuvų ieškojimą, kurie galėjo būti suardyti kūdros kasimo metu; sutvarkyti rastus ir esamo atviro sausintuvo galus kūdros šlaite pagal Melioracijos normatyvus; atlikti profilaktinį drenažo sistemos vamzdžių plovimą nuo sąnašų L. S. žemės sklypuose; išvalyti arba naujai pakloti apvedimo rinktuvą, tinkamai įrengti pajungimo mazgą Nr. 4; remonto darbams paskirti statinio techninį prižiūrėtoją, turintį reikiamos statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą. Ieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovė paaiškino, kad atsakovas, nesuderinęs su ieškove, iškasė savo sklype kūdrą, todėl pradėjo užsemti ieškovės sklypą. Dėl to daroma žala ieškovės šeimos verslui – daržovių auginimui. Kasant atsakovo sklype kūdrą, buvo pažeistas drenažas, atsidengė vamzdeliai. Atsakovas nesiėmė priemonių jį laiku sutvarkyti ir vėliau trečiojo asmens darbuotojams tvarkant rinktuvą darbai buvo atlikti nekokybiškai tamsiu paros metu.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-05-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovą A. K. užpilti per sekliai esantį rinktuvą, suformuojant ne mažesnį kaip 1 m storio žemės grunto sluoksnį virš esamo rinktuvo jo sklype; sutvarkyti atviro sausintuvo galus kūdros šlaite pagal Melioracijos normatyvus; išvalyti apvedimo rinktuvą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės 33,94 Eur, iš atsakovo – 11, 31 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteisė iš ieškovės atsakovui 271,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Gražino ieškovei 17,42 Eur permokėto žyminio mokesčio. Dėl bendros melioracinės sistemos, jos nuosavybės ir ieškovės reikalavimo teisės nurodė, kad per abu sklypus eina vienas rinktuvas bei sausintuvai kryptimi nuo ieškovės sklypo į atsakovo, ginčo šalių sklypuose yra sausinimo sistema, kuri yra bendra. Teismas laikė, kad šalių žemės sklypuose yra savininkams priklausantys melioracijos statiniai kaip žemės sklypų priklausiniai. Dėl melioracijos sistemos sugadinimo teismas nurodo, kad trečiasis asmuo pašalino rinktuvo pažeidimą pagal drenažo atstatymo schemą – apvedant rinktuvą apie vandens telkinį. Teismas sprendė, jog atsakovo sklype iškasta kūdra nepriskiriama nesudėtingų statinių kategorijai, atsakovas neturėjo ruošti supaprastinto statinio projekto ir statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas. Teismas nustatė, kad esant skirtingoms ekspertizėse nustatytoms priežastims dėl melioracijos sistemos neveikimo ir atsižvelgdamas į tai, kad tebevykstant teisminiam ginčui dėl melioracijos sistemos tinkamo nefunkcionavimo priežasčių, ieškovė, be kitų proceso dalyvių žinios, ėmėsi veiksmų, galimai iškreipusių pirminę padėtį, darė išvadą, jog ieškovė neįrodė aplinkybės dėl netinkamo melioracijos statinių sugadinimo atstatymo. Konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl sausinimo normų nėra konkretus, nes daržovėms ar javams gali būti taikomos skirtingos sausinimo normos, o tenkinus ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą fiksuoti kūdros vandens horizontą pagal nustatytas sausinimo normas, dėl kurių dydžio ieškovė neišreiškė konkretaus reikalavimo, šalių ginčas nebūtų galutinai išspręstas. Dėl kūdros vandens horizonto fiksavimo, nuleistuvo, drenažo šulinio įrengimo ir kitų reikalavimų teismas nurodė, kad tenkinus šį ieškovės reikalavimą, bendros šalių melioracijos sistemos pagerinimus turėtų apmokėti vien atsakovas, o tai būtų neteisinga atsižvelgiant į tai, kad ši sistema yra bendra. Šulinio įrengimo reikalingumas neatsirado dėl atsakovo netinkamų veiksmų ar atsakovo iškastos kūdros. Nurodė, kad dėl reikalavimo užpilti per sekliai esantį rinktuvą suformuojant ne mažesnį kaip l m storio grunto sluoksnį sutinka ir kūdros kasimo darbus atlikusi UAB „Kavesta“, todėl šį reikalavimą teismas tenkino. Reikalavimas įpareigoti atsakovą formuoti priėjimą prie vandens vietoje, kur nėra požeminių komunikacijų, neapgrįstas, nes tai yra atsakovo teisė. Teismas tenkino reikalavimą dėl esamo atviro sausintuvo galo atsakovo kūdros sutvarkymo pagal Melioracijos normatyvus, nes šis sausintuvas buvo pažeistas kūdros kasimo metu. Reikalavimo atlikti drenažo sausintuvų ieškojimą, kurie galėjo būti suardyti kūdros kasimo metu, ir jų sutvarkymo, netenkino, nes nėra įrodyta, jog yra dar vienas sausintuvas. Ieškovei neįrodžius, kad sąnašos jos sklype esančio drenažo vamzdžiuose atsirado dėl atsakovo kaltės, ieškovės reikalavimo atlikti profilaktinį drenažo sistemos vamzdžių praplovimą ieškovės sklype netenkino. Atsižvelgiant į tai, kad šalių melioracijos sistema yra bendra ir jos tinkamam veikimui būtinas tinkamas mazgo Nr. 4 veikimas, atsakovą įpareigojo išvalyti apvedimo rinktuvą. Taip pat atmetė reikalavimą dėl statinio techninio prižiūrėtojo paskyrimo remonto darbams, nes atsakovo teisė pasirinkti, kokiu būdu atlikti techninę priežiūrą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė L. S. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-05-08 sprendimą ir ieškovės L. S. patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo ieškovei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl melioracinės sistemos nuosavybės nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog melioraciniai statiniai priklauso žemės sklypų savininkams kaip žemės sklypų priklausiniai. Žemės sklypuose yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai. Tai, kad rinktuvas nuosavybės teise priklauso valstybei, patvirtino ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas P. B. Melagingas atsakovo teiginys, jog jis nežinojo, kad ieškovės ir atsakovo žemėje yra bendra melioracinė sistema. Mano, kad neteisingas teismo teiginys, jog teisės normos nenustato konkretaus derinimo būdo su gretimų sklypų savininkais dėl žemės kasimo darbų. 2014-05-23 ekspertizės akte nurodyta, jog A. K. turėjo parengti eskizinį kūdros projektą, kuriame esamu požeminių komunikacijų savininkai turėjo įrašyti savo projektavimo sąlygas ir pateikti UAB „Kavesta“. Tvenkinio kasimo darbai negalėjo būti pradėti prieš tai nenustačius tikslios melioracijos sistemos (svarbiausia – rinktuvo) vietos, buvo būtini atsikasimai ar kiti būdai naudojant specialią techniką, tiksliai rinktuvo vietai nustatyti, tačiau tai nebuvo padaryta. A. K. nevykdė reikalavimo skubiai remontuoti melioruotoje žemėje esančius melioracijos statinius, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žalos kitų asmenų ar valstybės turtui bei derinti žemės kasimo darbus su kitais žemės savininkais ir institucijomis. Nurodo, kad teismo teiginys, jog ieškovė neįrodė aplinkybės dėl netinkamo melioracijos sugadinimo atstatymo yra nepagrįstas. Papildomos ekspertizės metu nustatyti pagrindiniai naujo rinktuvo įrengimo trūkumai, turintys bene svarbiausią įtaką (senojo) rinktuvo, esančio ieškovės žemės sklype, veikimui. Mano, kad teismas nustatęs, jog tarp ekspertizių ieškovės iniciatyva buvo atliekami melioracijos sistemos dalies veikimo tikrinimo darbai, ir kurie trečiojo asmens tvirtinimu galėjo daryti įtaką sąnašų atsiradimui naujai paklotame rinktuve ties mazgu Nr. 4, bei esant prieštaringoms ekspertizės išvadoms dėl šio mazgo tinkamo įrengimo, padarė klaidingą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog šis mazgas įrengtas netinkamai ir įpareigojo atsakovą tik išvalyti apvedimo rinktuvą tinkamam mazgo Nr. 4 veikimui. Pirmosios ir antrosios ekspertizių išvados dėl šio mazgo skiriasi, nes tik antrosios ekspertizės metu jis buvo išardytas ir nustatytas netinkamas jo įrengimas, todėl nėra jokio pagrindo nesivadovauti papildomos ekspertizės išvadomis. Atsakovui iškasus vandens telkinį ir pažeidus rinktuvą, jis pažeisdamas įstatymų nuostatas netinkamai įrengė drenažo apvedimą, o tai po kurio laiko lėmė melioracinės sistemos funkcionavimo pablogėjimą (vandens pralaidumą, sąnašų kaupimąsi) ir ieškovės žemės sklypų užmirkimą vandeniu. Perteklinio vandens nuleistuvas arba ištekėjimo įrenginio su sėsdinimo dalimi įrengimas užtikrintų tinkamą minėto vamzdžio funkcionavimą ir kūdros vandens lygį. Nurodo, kad taip pat svarbus reikalavimas nustatyti reikalaujamas sausinimo normas vegetacijos periodui ieškovės sklype pagal MTR 2.02.01:2006; IV/128 6 lentelės nurodymus. Eksperto suformuluotas reikalavimas dėl sausinimo normų yra pagrįstas melioracijos techniniu reglamentu, kuris turi būti taikomas šiuo atveju. Neįpareigojus atsakovo suformuoti priėjimą prie vandens vietoje, kur nėra požeminių komunikacijų, supiltos žemės virš rinktuvo nuo dažno vaikščiojimo greitai išsinešios ir rinktuvas vėl bus neapsaugotas nuo neigiamo poveikio. Mano, kad nesurasti sausintuvai gali užsinešti ir taip pabloginti vandens surinkimą ieškovės žemės sklypuose. Paaiškino, kad sklypai iki atsakovo tvenkinio kasimo niekada nebuvo užmirkę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Kavesta“ prašo palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-05-08 sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad tvirtinimas, jog ieškovės ir atsakovo sklypuose esantis drenažas priklauso valstybei, neatitinka tikrovės. Nurodo, kad sąnašų susidarymą lemia sąnašų ir geležies junginių susidarymo vietos, atskirų drenažo linijų ruožų nuolydis. Mano, kad drenažo sistema ieškovės sklype veikė nepakankamai ir anksčiau, iki kūdros kasimo. Ieškovės reikalavimas praplauti jos sklype esamo drenažo sąnašas visiškai nepagrįstas. Sąnašos drenose susiformavo per daugelį metų ir jų atsiradimui jokios įtakos neturėjo drenažo veikimas atsakovo sklype.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Šilutės rajono savivaldybė prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-05-08 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad melioracijos statiniai valstybei nepriklauso.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar šalims priklausančiuose sklypuose yra bendra melioracijos įrenginių sistema, ir, ar dėl atsakovo jo sklype iškastos kūdros, pažeidus šią sistemą, ji buvo atstatyta tinkamai, užtikrinant tinkamą jos funkcionavimą. Apeliantė nurodo, kad pažeidus drenažo sistemos dalį atsakovo žemės sklype kasant vandens telkinį bei netinkamai ją suremontavus, po kiekvieno gausesnio lietaus ieškovės žemės sklypai kartu su šiltnamiais iš dalies apsemiami vandeniu, ir tai kenkia šiltnamio grunte ir lauke esančioms daržovėms.
Nustatyta, kad šalims asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypai: ieškovei L. S. – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui A. K. – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 11–13). Tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Kavesta“ 2011-06-09 sudaryta rangos darbų sutartis dėl vandens telkinio iškasimo (duomenys neskelbtini) ir sav. Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Kavesta“, vykdydama šią sutartį ir atsakovo žemės sklype kasdama vandens telkinį aptiko melioracijos sistemos dalį ir kasimo metu ji buvo pažeista. Rinktuvo pažeidimą UAB „Kavesta“ pašalino pagal drenažo atstatymo schemą, kuri 2011-10-05 buvo suderinta su Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriumi (t. 1, b. l. 38).
Melioracijos statinių nuosavybės santykius, žemės savininkų ir kitų naudotojų teises ir pareigas, susijusias su melioracijos statinių statyba, naudojimu ir apsauga nustato Lietuvos Respublikos Melioracijos įstatymas. Melioracijos sistemos sąvoka įtvirtinta šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad melioracijos sistema yra grupė melioracijos statinių, kurie susiję funkciniais ryšiais ir išsidėstę konkrečiame melioruotos žemės plote. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, drenažo rinktuvai yra melioracijos statiniai. Melioracijos įstatymo 3 straipsnio, nustatančio melioracijos statinių nuosavybę, 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, jeigu sutartis nenustato kitaip, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. Pagal to paties straipsnio 2 dalies nuostatą, valstybei nuosavybės teise priklauso: sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis ir jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas, nepaisant to, kas yra žemės sklypo, kuriame yra šie melioracijos statiniai, savininkas.
Byloje kilo ginčas dėl melioracinės sistemos nuosavybės. Apeliantė L. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad žemės sklypuose, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai, o žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įrengtos kitiems asmenims, subjektams priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Apeliantė mano, kad rinktuvas taip pat nuosavybės teise priklauso valstybei. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės nurodyta aplinkybe. Aplinkybė, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas P. B. pasirašė (suderino) rinktuvo apvedimo 2011-10-05 schemą, savaime nereiškia, jog melioracijos sistemos priklauso valstybei. Iš trečiojo asmens Šilutės rajono savivaldybės atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, kad tokiu būdu yra derinamos ir topografinės nuotraukos, techniniai projektai, esantys melioruotoje žemėje, nepaisant to, ar įrenginiai priklauso valstybei nuosavybės teise, ar ne. Be to, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių nėra ieškovei ir atsakovui priklausančiuose žemės sklypuose, nurodyta ir Žemės ūkio ministerijos 2014-03-06 rašte Nr. 2D-1094(12.6) ir VĮ Valstybės žemės fondo 2014-02-28 pažymoje Nr. 5/14-0285M. Pagal Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus 2012-07-23 raštą ieškovei pranešta, kad atsakovo sklype melioracijos statinių, priklausančių nuosavybės teise valstybei, nėra, o esami melioracijos statiniai, manoma, yra įrengti be parengto melioracijos projekto Šilutės rajono Kintų žuvininkystės ūkio valdymo laikais ūkio melioratoriaus (t. 1, b. l. 19).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo šalių sklypuose yra sausinimo sistema ir pakanka duomenų konstatuoti, kad ši sistema yra bendra.
Ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodinėja, kad A. K. turėjo parengti eskizinį kūdros projektą, kuriame esamų požeminių komunikacijų savininkai turėjo įrašyti savo projektavimo sąlygas ir pateikti UAB „Kavesta“. Pagal atliktos atsakovo kūdros statinio ekspertizės esamos sausinimo drenažo techninės būklės ir drenažo kokybės įvertinimo išvadas atsakovo sklype iškasta kūdra nepriskiriama nesudėtingų statinių kategorijai, atsakovas neturėjo ruošti supaprastinto statinio projekto ir statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas. Kadangi statybą leidžiantys dokumentai nebuvo reikalingi, iškasto vandens telkinio komisijai priduoti nereikėjo (atsakymas į trečią 2014-05-23 ekspertizės klausimą). A. K., vadovaujantis eksperto išvada, turėjo parengti eskizinį kūdros projektą, kuriame esamų požeminių komunikacijų savininkai turėjo įrašyti savo projektavimo sąlygas ir pateikti UAB „Kavesta“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalims iki kūdros iškasimo melioracijos sistemos nuosavybė buvo neaiški, UAB „Kavesta“ atstovas buvo kreipęsis į savivaldybę dėl melioracijos įrenginių nuosavybės, tačiau nebuvo žinoma, kad melioracijos sistema tarp šalių yra bendra. Pažymėtina, kad apeliantė atlikdama kasimo, tyrinėjimo ir drenų valymo darbus 2014-05-27 tebevykstant teisminiam procesui taip pat neturėjo atsakovo rašytinio sutikimo šiuos darbus atlikti.
Pagal ieškovės paaiškinimus ir 2013-01-08 apžiūros aktą Nr. KL5/1 rinktuvas, esantis ieškovės sklype, veikė. Nurodyta aplinkybė konstatuojama ir pirmosios ekspertizės akte (punktas 2.7) eksperto išvadoje Nr. 1: „UAB „Kavesta“ perkloto rinktuvo 30,8 m ilgio atkarpą pagal atsikasimo duobės Nr. 7 rezultatus funkcionuoja gerai ir tinkamai, o perkloto drenažo rinktuvo skersmuo 160 mm tenkina MTR 2.02.01:2006;3/3.2.14 sąlygą, kad maksimalus skaičiuojamas debitas rinktuve būtų praleistas neslėginiu rėžimu (punkto 2.4.7 išvada Nr. 4). Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009). Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010). Nagrinėjamu atveju papildomos ekspertizės išvada, kad rinktuvas ieškovės sklype tinkamai neveikia, prieštarauja ekspertizės metu nustatytam teiginiui, jog rinktuvo apvedimas ir rinktuvas žemiau veikia gerai.
Apeliantė nurodo, kad papildomos ekspertizės metu drenažo rinktuvas jos sklype neveikia tinkamai dėl sąnašų susilaikymo ir pralaidumo sumažėjimo naujame drenažo rinktuvo mazge Nr. 4 ir už jo, nes pajungimo mazgas Nr. 4 įrengtas technologiškai neteisingai, neatsižvelgta į šio mazgo sudėtingumą ir įtaką visai drenažo sistemai. 2014-05-23 ekspertizės metu buvo nustatyta, kad sistema ieškovės sklype buvo uždumblėjusi ir veikė nepilnai, nes atkasimo duobėse Nr. 1, 2, 4, 5 sausintuvai ir rinktuvas rasti užnešti nuo 30 iki 80 procentų sąnašomis su geležies junginiais, kurie formuojasi per eilę metų. Tai rodo, kad drenažo sistema jos sklype dirbo nepakankamai ir anksčiau, dar iki kūdros kasimo. Tą patvirtina ir eksperto padaryta išvada: „L. S. sklype (iki duobės Nr. 4) sausintuvai funkcionuoja blogai, rinktuvas patenkinamai. Žemiau duobės Nr. 4 (pagal vandens tekėjimo kryptį) rinktuvo apvedimas ir esamas rinktuvas (už duobės Nr. 7) funkcionuoja gerai“. Galimi gedimai galėjo atsirasti dėl tariamai blogo M-4 mazgo įrengimo A. K. sklype ir žemiau jo, o ne ieškovės sklype. Yra pagrindo sutikti su trečiojo asmens UAB „Kavesta“ paaiškinimu, kad sąnašos drenose susiformavo per daugelį metų ir jų atsiradimui jokios įtakos neturėjo drenažo veikimas atsakovo sklype, kuris pagal tekėjimo kryptį yra žemiau nei ieškovės.
Ieškovės reikalavimas atstatyti tas pačias sausinimo normas, kurios buvo nustatytos įrengiant melioracijos sistemą, laikytinos nepagrįstomis. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus 2012-07-23 raštą ieškovei pranešta, kad atsakovo sklype melioracijos statinių, priklausančių nuosavybės teise valstybei, nėra, o esami melioracijos statiniai, manoma, yra įrengti be parengto melioracijos projekto Šilutės rajono Kintų žuvininkystės ūkio valdymo laikais ūkio melioratoriaus (t. 1, b. l. 19). Byloje nėra duomenų, kokios sausinimo normos buvo nustatytos įrengiant šią sistemą, projektas nebuvo sudarytas, drenažo sistema įrengta ūkiniu būdu. Sausinimo norma priklauso nuo esamo grunto savybių, sausinimo objekto paskirties, drenažo gylio, atstumų tarp sausintuvų, vamzdžių skersmens. Tam reikalingi detalūs skaičiavimai, kurių negalėjo padaryti eiliniai ūkio darbuotojai.
Yra pagrindo išvadai, kad drenažas nebuvo įrengtas valstybės biudžeto lėšomis, nepriklauso valstybei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl statinio techninio prižiūrėtojo paskyrimo. Ginčo objektas nėra valstybės nuosavybė, todėl, jei tai būtina, techninį prižiūrėtoją samdo suinteresuotas asmuo.
Dėl kūdros vandens horizonto fiksavimo, nuleistuvo, drenažo šulinio įrengimo ir kitų reikalavimų sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tenkinus šį ieškovės reikalavimą, bendros šalių melioracijos sistemos pagerinimus turėtų apmokėti vien atsakovas, o tai būtų neteisinga atsižvelgiant į aplinkybę, jog ši sistema yra bendra. Byloje nebuvo nustatyta, kad šulinio įrengimo reikalingumas atsirado dėl atsakovo netinkamų veiksmų ar atsakovo iškastos kūdros. Nėra pagrindo tenkinti apeliantės reikalavimo įpareigoti atsakovą formuoti priėjimą prie vandens vietoje, kur nėra požeminių komunikacijų, nes nurodyto reikalavimo įgyvendinimas yra atsakovo teisė, o ne pareiga. Ieškovei neįrodžius, kad sąnašos jos sklype esančio drenažo vamzdžiuose atsirado dėl atsakovo kaltės, ieškovės reikalavimas atlikti profilaktinį drenažo sistemos vamzdžių praplovimą ieškovės sklype, netenkintas pagrįstai. Savo sklype esančių melioracijos statinių priežiūrai būtinus veiksmus turi atlikti pati ieškovė.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-05-08 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.