Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Vilniaus rajono skyriaus, dėl įsakymo ir rašto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. 48VĮ-1470-(14.48.2E) „Dėl 1994 m. vasario 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 25 (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukimo“ (toliau – Įsakymas); 2) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. 48SD-13998-(14.48.136 E) (toliau – Raštas); 3) įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių pakartotinai išnagrinėti A. L. 2021 m. liepos 20 d. prašymą.

2.1. Pareiškėjo teigimu, jis yra mirusios A. K., pretendentės į iki žemės nacionalizacijos buvusio savininko P. K. nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimą, teisių perėmėjas. (duomenys neskelbtini) apylinkės taryba 1993 m. balandžio 14 d. sprendimu A. K. individualiai statybai suteikė 0,1528 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 1994 m. vasario 15 d. buvo sudaryta minėto žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartis, kurioje nustatyta, kad žemės sklypas išnuomojamas A. K., iki bus atstatyta nuosavybės teisė į suteiktą žemės sklypą. Tai, anot pareiškėjo, įrodo, kad pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą dar 1993 m. pasirinko nurodytą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, o nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusios institucijos suteikė jai tą žemės sklypą jos valdymui ir naudojimui.

2.2. Paaiškina, kad dėl nežinomų priežasčių iš pradžių Vilniaus apskrities viršininko administracija, o vėliau – NŽT nepriėmė sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. K. Tuomet pareiškėjas kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, prašydamas parduoti jam individualiai statybai suteiktą ir išnuomotą žemės sklypą. Tačiau atsakovė 2021 m. gegužės 11 d. rašte nurodė, kad minėtas žemės sklypas pareiškėjui negali būti parduodamas. Pareiškėjas per savo atstovą 2021 m. liepos 20 d. informavo atsakovę, kad jis atsisako (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašo atkurti nuosavybės teises A. K. į (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. balandžio 14 d. sprendimu suteiktą ir 1994 m. vasario 15 d. sutartimi išnuomotą 0,1528 ha žemės sklypą. Tačiau atsakovė, pasak pareiškėjo, į prašymą per įstatyme nustatytą terminą neatsakė, o 2021 m. rugsėjo 14 d. priėmė ginčijamą Įsakymą.

Mano, kad ginčijamas Įsakymas naikintinas, nes jis neatitinka 1994 m. vasario 15 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 25 (toliau – Nuomos sutartis) sąlygų, be to, jis yra priimtas atsakovei siekiant neatkurti nuosavybės teisių į nuomos sutarties dalyku esantį žemės sklypą ir nevykdyti pareiškėjo atstovo 2021 m. liepos 20 d. prašymo (toliau – 2021 m. liepos 20 d. prašymas).

2.3. Teigia, kad atsakovė atsisakė vykdyti jo 2021 m. liepos 20 d. prašymą ir tai toks sprendimas ne tik pažeidžia jo valią, bet ir prieštarauja Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 daliai. Žemės sklypas, pasak pareiškėjo, buvo perduotas būtent nuosavybės teisių atkūrimo tikslu. Tuo metu nuosavybės teisių atkūrimą reglamentavo Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų.“

(duomenys neskelbtini) apylinkės taryba 1993 m. balandžio 14 d. sprendimu ,,Dėl individualios statybos“ leido A. K. statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą. Pareiškėjas, kaip A. K. teisių perėmėjas, žemės sklype pastatė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau buvo nugriautas vykdant teismo sprendimą. Pareiškėjo nuomone, atsakovė, dar galiojant Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 4 straipsniui, privalėjo atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, nes taip numatyta ne tik sprendime ir nuomos sutartyje, bet ir įstatymo nuostatoje, tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracija ir NŽT vengė atkurti nuosavybės teises tiek į ginčo žemės sklypą, tiek į kitą neatkurtos žemės plotą.

2.4. Taip pat pareiškėjas tvirtina, kad pagal šiuo metu galiojančio Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, 7 punktu kadastrinės vietovės projekto autorius, rengdamas projektą, privalėjo valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose pažymėti ginčo žemės sklypą, kaip fiziniams asmenims suteiktus ir jų naudojamus asmeninio ūkio ir tarnybinių dalų žemės sklypus, tačiau tai nebuvo padaryta. Rengiant ir įgyvendinant minėtą žemės reformos žemėtvarkos projektą turėjo būti įskaitomas jo privatizuojamas namų valdos žemės sklypas bei nustatyta tvarka skirtas ir piliečio naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas, tačiau tai taip pat nebuvo padaryta. Taigi, vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, nustatytas naudojamų namų valdų ir asmeninio ūkio žemės įsigijimo nuosavybėn būdas galėjo ir turėjo būti taikomas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo metu.

2.5. Pabrėžia, kad pareiškėjas, sužinojęs apie tai, kad atsakovė ginčo žemės sklypo neketina nei parduoti, nei atkurti į jį nuosavybės teisių, 2021 m. liepos 20 d. prašyme aiškiai išdėstė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą žemės sklypą. Atsakovė nebuvo priėmusi sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo tuo metu, todėl toks jo prašymas turėjo būti vykdomas.

2.6. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.

3. Atsakovė NŽT, atstovaujama Vilniaus rajono skyriaus, su skundu nesutinka, prašo atmeti kaip nepagrįstą. Atsiliepime savo poziciją grindžia tokiais argumentais:

3.1. Paaiškina, kad ginčo žemės sklypas neatitinka namų valdos reikalavimų, nes jame nėra realaus statinio, kurio eksploatavimui jis būtų reikalingas, ar žemės sklypo individualiai statybai reikalavimų, už šį žemės sklypą nustatyta tvarka (iki 2004 m. vasario 21 d.) nėra įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis, be to, A. K. 1999 m. spalio 22 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pilnai realizuota. Įvertinus tai, Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1836-(14.48.2) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimoˮ, suprojektuotas 0,1550 ha ploto (iš kurio 0,06 ha ploto dalis A. K. vardu) žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovės teigimu, NŽT Vilniaus rajono skyrius pagrįstai priėmė ginčijamą Įsakymą nutraukti prieš terminą žemės sklypo Nuomos sutartį.

3.2. Nesutinka su pareiškėju, kad rengiant ir įgyvendinant minėtą žemės reformos žemėtvarkos projektą į piliečiui grąžinamos natūrą žemės, miško arba perduodamų neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės, miško sklypui plotą turėjo būti įskaitomas jo privatizuojamas namų valdos žemės sklypas bei nustatyta tvarka skirtas ir piliečio naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas, tačiau tai nebuvo padaryta. Nurodo, kad suteiktame individualaus gyvenamojo namo statybai žemės sklype nėra nei gyvenamojo namo, nei jo priklausinių, todėl nėra teisinio pagrindo pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalį į perduodamo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtam žemės sklypo plotą įskaityti individualaus gyvenamojo namo statybai suteikto žemės sklypo, kuris negali būti laikomas namų valda. Paaiškina, kad A. K., IX eiliškumo grupės pretendentė, 8 eilės numeriu buvo įtraukta į Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono savivaldybės, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą, patvirtintą NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2019 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-928-(14.48.2.) „Dėl asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“.

Vilniaus rajono skyrius 2019 m. lapkričio 14 d. raštu informavo pareiškėją apie Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono savivaldybės, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės IX eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą, jo laiką ir vietą. Pretendentų susirinkime 2019 m. gruodžio 6 d. metu pareiškėjas, kaip A. K. įpėdinis, pasirinko projektuojamą žemės sklypą iš laisvos žemės fondo žemės plotų Nr. 504 ir pasirašė Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentų susirinkimo protokole Nr. 48PRT-11-(14.48.6), kad sutinka su A. K. projektuojamo žemės sklypo vieta. Toks sutikimas su projektuojamo žemės sklypo ribomis ir vieta buvo įformintas pareiškėjo parašu 2019 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2019 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su IX eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštyje. Todėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte (toliau – Projektas) atitinkamai buvo suprojektuotas 0,1550 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Šis parengtas Projektas buvo pateikiamas viešai svarstyti visuomenei, tačiau Projekto viešo svarstymo metu jokių pareiškėjo pastabų, pretenzijų, skundų dėl suprojektuoto žemės sklypo nebuvo gauta. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1836-(14.48.2) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimoˮ buvo patvirtintas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame suprojektuotas 0,1550 ha ploto (iš kurio 0,06 ha ploto dalis A. K. vardu) žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini).

3.3. Pareiškėjo atstovas NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė 2021 m. liepos 20 d. prašymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas atsisako suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašo atkurti nuosavybės teises A. K. į (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. balandžio 14 d. sprendimu suteiktą ir 1994 m. vasario 15 d. sutartimi išnuomotą Žemės sklypą. Pareiškėjas buvo informuotas, kad NŽT Vilniaus rajono skyrius planuoja prieš terminą nutraukti 1994 m. vasario 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 25 bei žemės sklypo, priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondo žemei, nes Žemės sklypas neatitinka namų valdos sąvokos, todėl nėra teisinio pagrindo atkurti nuosavybės teises į jį. Be to, pats pareiškėjas pasirinko iš laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. 504 ir savo pasirinkimą suderino 2019 m. gruodžio 6 d. psirašydamas žiniaraštyje. Pareiškėjas pasiūlymų arba pretenzijų dėl suprojektuoto žemės sklypo nepateikė.

3.4. Atsakovės teigimu, šiuo atveju nėra jokios būtinybės naujai atlikti kokius nors jos kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovė iš naujo išnagrinėti A. L. 2021 m. liepos 20 d. prašymą.

3.5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Išklausius šalių atstovų paaiškinimus, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, ginčo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.

4.2. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos 1993 m. balandžio 14 d. sprendimu buvo nuspręsta leisti A. K. statyti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą pagal įstatymą „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“.

4.3. Valstybinės žemės nuomos 1994 m. vasario 15 d. sutartimi Nr. 25 (toliau – Nuomos sutartis) A. K. neterminuotam laikotarpiui – iki bus atstatytos nuosavybės teisės į suteiktą Žemės sklypą, išnuomotas valstybei priklausantis 1 528 kv. m ploto kitos paskirties Žemės sklypas.

4.4. NŽT Vilniaus rajono skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2021 m. kovo 24 d. 10.10 val. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir 2021 m. kovo 30 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-102-(14.48.73.).

Patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklypas sumedėjusia augalija neapaugęs, yra aukštažolės augalijos požymiai; sklype esančias pušaites naudotojas tvirtina, kad palieka specialiai, o šiaip sklypą tvarko kasmet; sklype statinio nėra; Žemės sklypas neaptvertas.

4.5. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 30 d. Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą parduoti kitos paskirties Žemės sklypą.

4.6. Vilniaus rajono skyrius, atsakydamas į šį prašymą, 2021 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 48SD-6914-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo, informacijos pateikimo ir įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą“ atsisakė jį tenkinti, tuo pačiu paaiškindamas, jog Žemės sklypas negali būti parduodamas ar nuomojamas, kadangi jis neatitinka namų valdos ir žemės sklypo suteikto individualaus gyvenamojo namo statybai sąvokų, taip pat nėra kitų teisės aktais nustatytų valstybinės žemės sklypų pardavimo pagrindų. Taip pat informavo apie 2021 m. kovo 30 d. atliktą žemės naudojimo patikrinimą, ir pažymėjo, kad pareiškėjas pagal A. K. priklausančią išvadą ir jos likutį pats pasirinko žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. 0,06 ha bendrame 0,1550 ha žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), suprojektuotą Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1836-(14.48.2) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, todėl A. K. išvada pilnai realizuota. Pareiškėjas tuo pačiu buvo įspėtas, kad 1994 m. vasario 15 d. Nuomos sutartis bus nutraukta prieš terminą praėjus 2 mėnesiams nuo šio pranešimo gavimo.

4.7. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į šio skyriaus 2021 m. gegužės 11 d. raštą Nr. 48SD-6914-(14.48.136 E.), kuriame pažymėta, kad žemės sklypas negali būti parduodamas ar nuomojamas A. L., kadangi neatitinka namų valdos sąvokos ar sklypo individualiai statybai, skundžiamu Įsakymu nusprendė nutraukti prieš terminą Žemės sklypo Nuomos sutartį.

4.8. Pareiškėjo atstovas 2021 m. liepos 20 d. Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo atsisakymo ir nuosavybės teisių į suteiktą bei išnuomotą žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimą“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas atsisako (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1836-(14.48.2.) suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašo atkurti nuosavybės teises A. K. į (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1993 m. balandžio 14 d. sprendimu suteiktą ir 1994 m. vasario 15 d. sutartimi išnuomotą, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

4.9. NŽT Vilniaus rajono skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2021 liepos 20 d. prašymą, skundžiamu Raštu atsisakė pareiškėjo prašymą tenkinti, argumentuodamas tuo, kad ginčijamu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo Įsakymu nuspręsta prieš terminą nutraukti Nuomos sutartį bei Žemės sklypo priskyrimo laisvos valstybinės žemės fondo žemei. Rašte teigiama, kad Žemės sklypas neatitinka namų valdos sąvokos, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau ‒ Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 6 dalimi, nėra teisinio pagrindo A. K. atkurti nuosavybės teises į šį Žemės sklypą. Taip pat paaiškinta žemės sklypų, projektuojamų žemės reformos žemėtvarkos projektuose, projektavimo tvarka bei tai, kad A. K. pagal jos vardu parengtą išvadą buvo įrašyta į Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą, patvirtintą NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-928-(14.48.2.) „Dėl asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patvirtinimo“, IX eiliškumo pretendentų grupę; kad Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1836-(14.48.2) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimoˮ, A. K. suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)); kad šį žemės sklypą A. K. turto paveldėtojas A. L. pasirinko iš laisvos žemės fondo žemės ploto Nr. 504, savo pasirinkimą suderino 2019 m. gruodžio 6 d. pasirašydamas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su IX eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštyje.

Atsižvelgiant į tai, kad A. L. sutiko su projektuojamu žemės sklypu, projekto rengimo ir viešojo svarstymo metu pagrįstų pasiūlymų arba pretenzijų dėl suprojektuoto žemės sklypo nepateikė, taip pat į tai, kad pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas nėra numatyta galimybė atsisakyti jau suprojektuoto 11 žemės sklypo, skundžiamame Rašte padaryta išvada, kad A. L. prašymo leisti atsisakyti jau suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tenkinti nėra jokio pagrindo.

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Įsakymo ir Rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. liepos 20 d. prašymą.

6. Dėl Įsakymo panaikinimo.

6.1. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. valstybinės žemės sklypai 3 parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, kad jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis.

Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ne žemės ūkio paskirčiai žemė miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Tokia tvarka yra numatyta Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės) 2 punkto 2.1 papunktyje, pagal kurį asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn naudojamus namų valdų žemės sklypus.

Taisyklių 2 punkto 2.3 papunktyje numatyta, kad asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn apylinkių tarybų sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių (statomų ar pastatytų) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais.

Taisyklių 28 punkte numatyta, kad vadovaujantis Taisyklėmis, išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 papunkčiuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose papunkčiuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunktyje nustatyta, kad valstybinės žemės pardavėjai ir nuomotojai kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų pirkėjai ir nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų – reikalauja juos pašalinti arba inicijuoja šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai.

Žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo NŽT, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.

Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ 3 punkte numatyta, kad žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdo NŽT vadovo paskirti NŽT pareigūnai.

6.2. Byloje nustatyta, kad pagal Nuomos sutarties sąlygas nuomininkas įsipareigoja naudoti žemės sklypą pagal tikslinę paskirtį – namų valdai (Nuomos sutarties 2 punktas). Bylos duomenimis, NŽT Vilniaus rajono skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę, 2021 m. kovo 24 d. 10.10 val. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą. Iš 2021 m. kovo 30 d. surašyto Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-102-(14.48.73.) matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Žemės sklypas sumedėjusia augalija neapaugęs, yra aukštažolės augalijos požymiai; sklype esančias pušaites naudotojas tvirtina, kad palieka specialiai, o šiaip sklypą tvarko kasmet; sklype statinio nėra; Žemės sklypas neaptvertas. Pagal teisinį reguliavimą Žemės sklypas negali būti parduodamas ar nuomojamas, kaip to siekia pareiškėjas, nes jis neatitinka namų valdos ir žemės sklypo suteikto individualaus gyvenamojo namo statybai sąvokų. Šiuo atveju nustatyta, kad Žemės sklype statinio nėra, Žemės sklypas neaptvertas, yra aukštažolės augalijos. Pareiškėjas iš esmės šių aplinkybių neginčija, tik teigia, kad 2021 m. liepos 20 d. prašyme aiškiai pakeitė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą Žemės sklypą. Tačiau teismas, vertindamas tokią pareiškėjo poziciją, pažymi, jog nesant teisės aktais nustatytų valstybinės žemės sklypų pardavimo pagrindų, atsakovės padaryta išvada, kad Žemės sklypas, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, negali būti parduodamas ar nuomojamas A. L., nes neatitinka namų valdos sąvokos (nėra namų valdos statinių) ar sklypo individualiai statybai (nėra apmokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais), yra visiškai pagrįsta. Tai, kad pareiškėjas pakeitė savo valią, dar nereiškia, kad NŽT privalėjo ją įvykdyti, nesant tam teisinio pagrindo.

Anksčiau pateiktų teisės aktų nuostatų – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 6 dalis (pagrindai, kuriems esant galima valstybinės žemės nuoma ne aukciono būdu), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunktis ir Taisyklių 2.1, 2.3 papunkčiai ir 28 punktas, o taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies nuostatos, pagal kurias žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta kitais įstatymų nustatytais atvejais ir kai nuomojama kitos paskirties žemė, žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomininko reikalavimu gali būti nutraukta apie tai iš anksto pranešus nuomotojui ne vėliau kaip prieš du mėnesius, NŽT teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo nusprendė nutraukti prieš terminą Žemės sklypo Nuomos sutartį, konstatuodama, jog ginčo Žemės sklypas negali būti parduodamas ar nuomojamas pareiškėjui.

6.3. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pagal A. K. priklausančią išvadą ir jos likutį pasirinko žemės sklypą (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. 0,06 ha bendrame 0,1550 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), suprojektuotą Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1836-(14.48.2) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, taigi NŽT konstatuota, kad A. K. išvada pilnai realizuota. Atsižvelgiant į tai, kad Projekte buvo suprojektuotas 0,1550 ha ploto, iš kurio 0,06 ha ploto dalis A. K. vardu, kitos paskirties žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vietą ir ribas pareiškėjas suderino pasirašydamas, o Projekto rengimo ir viešojo svarstymo metu pasiūlymų arba pretenzijų dėl suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nepateikė, galima spręsti, kad pareiškėjas tokią valią išreiškė. Kaip jau minėta, teisės aktai nenumato galimybės atsisakyti jau suprojektuotų žemės sklypų, kai yra patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas, taip pat nėra teisinio pagrindo pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalį į perduodamo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtam žemės sklypo plotą įskaityti individualaus gyvenamojo namo statybai suteikto Žemės sklypo, kuris negali būti laikomas namų valda, kadangi jame nėra nei gyvenamojo namo, nei jo priklausinių. Todėl tokiu pagrindu pareiškėjui buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą atsisakyti Projekte suprojektuoto žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą.

7. Dėl Rašto panaikinimo.

Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami NŽT vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęs Raštą NŽT vadovui, kas reiškia, kad šiuo atveju jis nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, taigi šioje dalyje bylos dalis nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

8. Dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų.

8.1. Pareiškėjo teigimu, atsakovė atsisakė vykdyti jo 2021 m. liepos 20 d. prašymą ir tai ne tik pažeidžia jo valią, bet ir prieštarauja Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 8 daliai, nes žemės sklypas, pasak pareiškėjo, buvo perduotas būtent nuosavybės teisių atkūrimo tikslu.

Teismas, pasisakydamas dėl šio argumento, pažymi, kad Nuomos sutarties 2 punkte numatyta, kad sutartis sudaroma neterminuotam laikotarpiui – iki bus atstatytos nuosavybės teisės į suteiktą sklypą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pasirinko žemės sklypą (proj. Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. 0,06 ha bendrame 0,1550 ha žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 48VĮ-1836-(14.48.2) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos ir plotai, nustatytos žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdus, taikomos specialiąsias žemės ir naudojimo sąlygos bei žemės servitutai pagal pretendentų, kuriems, vykdant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, suformuoti žemės sklypai, sąrašą. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. K. išvada įvykdyta (pilnai realizuota), kas reiškia, kad pareiškėjo nuosavybės teisės yra atstatytos, todėl skundo argumentas, kad yra pažeistos Nuomos sutarties sąlygos yra atmestinas kaip neįrodytas.

8.2. Taip pat pareiškėjas teigia, kad jo 2021 m. liepos 20 d. prašyme aiškiai išdėstė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Žemės sklypą, tačiau atsakovė nebuvo priėmusi sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo tuo metu, todėl toks jo prašymas turėjo būti vykdomas. Teismas pastebi, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Pareiškėjo atveju, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 ir 10 straipsnio ir Taisyklių nuostatomis, Žemės sklypas negali būti parduodamas ar nuomojamas, kadangi, kaip jau minėta, jis neatitinka namų valdos sąvokos (nėra registruotų gyvenamosios paskirties statinių) ar sklypo suteikto individualaus gyvenamojo namo statybai sąvokų, taip pat nėra kitų teisės aktais nustatytų valstybinės žemės sklypų pardavimo pagrindų. Būtent dėl šios priežasties pareiškėjo 2021 m. liepos 20 d. prašymas nebuvo tenkintas.

8.3. Kiti pareiškėjo skunde pateikti argumentai niekaip nekeičia teismo padarytų išvadų. Apibendrinant, teismas daro išvadą, kad atsakovė tinkamai įvertino ginčo situaciją ir taikė teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, todėl ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo panaikinti pagrindo nėra.

9. Dėl skundo reikalavimo įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. liepos 20 d. prašymą teisėjų kolegija akcentuoja, kad kaip išvestinis skundo reikalavimas – jis negali būti tenkinamas, nes netenkintas pagrindiniai skundo reikalavimai.

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Bylos dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2021 m. rugsėjo 15 d. rašto Nr. 48SD-13998-(14.48.136 E) nutraukti.

Likusią pareiškėjo A. L. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.