Kauno apygardos teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. P. (toliau – B. P.) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimo B. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimu B. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2017 m. sausio 20 d. 12.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame miške, medžiotojų klubo „T.“ medžioklės plotų teritorijoje, neturėdamas teisės medžioti, medžiojo draudžiamais medžioti įrankiais – kilpomis, skirtomis gyvūnams gaudyti. B. P. buvo pastatęs dvi kilpas, tačiau nebuvo sumedžiojęs gyvūnų. Tokiais savo veiksmais B. P. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.1.1; 58.5.10; 58.13 punktų reikalavimus. Už šio administracinio nusižengimo padarymą B. P. buvo nubaustas 800 (aštuonių šimtų) eurų bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – dviejų kilpų, skirtų žvėrims gaudyti, konfiskavimas. Apeliaciniu skundu B. P. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jam nutraukti, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apelianto teigimu, jam yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, dėl šio psichinio sutrikimo nuo 2017 m. vasario 17 d. jam nustatytas 65 procentų nedarbingumas. Dėl savo sveikatos būklės jis nesugeba adekvačiai suvokti savo veiksmų bei jų valdyti, dėl ko nesuvokė ir jam surašyto Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento administracinio nusižengimo protokolo esmės, negalėjo duoti objektyvių paaiškinimų. Nesuvokė, jog jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena, o jis gali būti baudžiamas. Dėl šių priežasčių jis nedalyvavo ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama jo administracinio nusižengimo byla, nepateikė teismui jo psichinės sveikatos būklę patvirtinančių medicininių dokumentų. Ir tik gavęs skundžiamą Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą ir parodęs jį savo artimiesiems, jis suprato, kad jam buvo paskirta didelė administracinė nuobauda, tačiau jos paskyrimo priežastys jam iki šiol yra neaiškios, nes nieko neleistino jis nepadarė. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į B. P. apeliacinį skundą, sutikdami su apeliaciniame skunde keliamais reikalavimais, prašo B. P. administracinio nusižengimo bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

B. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad B. P. administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, neišklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.Sutinkamai su ANK 577 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir nušalinimus, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos, nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus. Pagal ANK 571 straipsnio nuostatas, kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat nukentėjusysis turi teisę būti išklausytas žodžiu ar raštu, tiesiogiai ar per atstovą šio kodekso nustatyta tvarka.Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad B. P. paaiškinimų apie įvykio aplinkybes įgaliotam institucijos pareigūnui neteikė, savo pozicijos dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, nei administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neišsakė, administracinio nusižengimo protokolas surašytas jam nedalyvaujant. Nors, sutinkamai su ANK 608 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, tačiau tik tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne mažiau kaip du kartus šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. Tuo tarpu pagal ANK 573 straipsnio 1 dalį, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, - kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Lietuvos darbo biržos teritoriniame skyriuje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Vertinamu atveju duomenų, patvirtinančių, kad 2017 m. vasario 3 d. ir 2017 m. vasario 15 d. šaukimai dėl administracinio teisės pažeidimo, siųsti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos B. P., adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 12) ar 2017 m. kovo 8 d. administracinio nusižengimo protokolas, surašytas B. P. atžvilgiu šiam nedalyvaujant, jam buvo įteikti tinkamai, nagrinėjamo administracinio nusižengimo byloje nėra.Šių duomenų kontekste pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo byla pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar jo atstovui, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Nors, sprendžiant iš Alytaus rajono apylinkės teismo grąžinamojo pranešimo (b. l. 24), B. P. apie 2017 m. kovo 27 d. 9.30 val. Alytaus rajono apylinkės teismo posėdį buvo žinoma, šaukimas jam buvo įteiktas asmeniškai, tačiau, vadovaujantis ANK 571 straipsniu, jo kontekste įvertinus tai, kad į teismo posėdį nurodytu laiku B. P. vis tik neatvyko, o jo pozicija dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo taip ir liko neišsiaiškinta, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju privalėjo imtis priemonių išklausyti B. P. teismo posėdžio metu. Juo labiau, jog, paties apelianto teigimu, vertinamu atveju jis nesuvokė jo atžvilgiu vykstančio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo proceso, nesuvokė, jog gali būti nubaustas administracine tvarka, tai yra keliamos abejonės dėl jo nepakaltinamumo, kurios nebuvo išsakytos ir įvertintos bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Įvertinus tai, kad paminėtų veiksmų, spręsdamas B. P. kaltės ir pakaltinamumo klausimą jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme, pirmosios instancijos teismas neatliko, pripažinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą teisėtu ir pagrįstu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, kad skundžiamas nutarimas priimtas iš esmės remiantis aplinkos apsaugos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, jų parodymų neišklausius teisme. Šių duomenų visumoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinių nusižengimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis paminėtų konvencijos nuostatų, pirmosios instancijos teisme būtina administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suteikti galimybę nuo jam pareikšto kaltinimo gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją.Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neištyręs visų aplinkybių, galinčių patvirtinti ar paneigti administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 290 straipsnio 7 dalyje, sudėties požymių buvimą B. P. veiksmuose. Kadangi būtent bylą nagrinėjusiam pirmos instancijos teismui tenka pareiga, išsiaiškinti aukščiau paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų B. P. teisę į apeliaciją, skundžiamas Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla B. P. atžvilgiu grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

B. P. apeliacinį skundą tenkinti ir dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą B. P. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.