Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2015-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-615-900/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-05-29
Bylos Nr.
1-615-900/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24455-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
K. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-615-900/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24455-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.8.2.; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 29 d.ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, baigęs 9 klases, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį, bausmę atliko,

yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. 2015 m. balandžio 30 d. apie 1⁰⁰ val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), savo motinai J. D. sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veido sritį, padarydamas odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešinės kaktos pusėje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamojo (įtariamojo) K. J. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (73-74, 79-80 b. l.), kuriuose nurodyta, kad 2015 m. balandžio 30 d. konfliktas su motina kilo dėl cigarečių. Dieną mamos prašė duoti cigarečių. Ji neturėjo, todėl jam davė 10 EUR. Jis išvažiavo į parduotuvę. Galėjo būti apie 18³⁰ val., nors tiksliai nepamena. Parduotuvėje nusipirko alkoholio: 3 plastikinius butelius alaus ir vieną butelį vyno. Taip pat užsuko į parduotuvės barą, atsigėrė alaus. Namo adresu (duomenys neskelbtini) grįžo apie 21³⁰ val., tikslaus laiko pasakyti negali. Mama iš jo įsipylė alaus, o jis nuėjo miegoti. Po kiek laiko prabudo ir pamatė mamą miegančią tame pačiame kambaryje. Jis priėjo prie jos prašyti cigarečių, ji jam sakė, kad neturi, jie susiginčijo. Mama jam aiškino, kad davė pinigų cigaretėms ir jis jų turėjo nusipirkti. Turbūt supyko ant mamos ir pora kartų sudavė jai į veido sritį, nežino, kur pataikė. Taip pat ranka buvo į ją atsirėmęs, bet jos nesmaugė, dėl girtumo neišlaikė pusiausvyros. Mama išėjo į lauką, o jis nuėjo miegoti. Prabudęs pamatė policijos pareigūnus. Dėl tokio poelgio gailisi, mamos atsiprašė, ji jam atleido.

Nukentėjusiosios J. D. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (4, 21-23 b. l.), kuriuose teigiama, kad 2015 m. balandžio 30 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) gėrė alaus. Sūnus K. jos prašė cigarečių. Kadangi jų neturėjo, davė jam 10 EUR. Apie 18³⁰ val., tikslaus laiko pasakyti negali, sūnus išvažiavo į parduotuvę, grįžo apie 21³⁰ val., tikslaus laiko pasakyti negali. Sūnus grįžo visiškai girtas, dar parsivežė 3 plastikinius butelius po 1 litro talpos 7,5 %₀ stiprumo alaus ir vieną butelį18 %₀ stiprumo vyno. Iš sūnaus įsipylė dvi stiklines alaus ir išgėrė, sūnus tuo metu miegojo. Paskui ji taip pat nuėjo miegoti. Jie miegojo tame pačiame kambaryje. Apie 1⁰⁰ val., tikslaus laiko pasakyti negali, K. pabudo ir paprašė cigarečių. Pasakė, kad neturi. Tarp jų kilo konfliktas. Konflikto metu K. jai du kartus kumščiu sudavė į dešinės pusės galvos sritį. Sūnus, neišlaikęs pusiausvyros, su ranka jai užspaudė kaklą, tačiau dėl to pretenzijų neturi, nes fizinio skausmo nejuto. Paskambinusi į bendrąjį pagalbos centrą pasakė, kad sūnus K. sakė: „Apmyšiu namą ir padegsiu“, tačiau toks pasakymas jos neišgąsdino, tik sunervino, nes neatrodė realus. Sūnus prieš ją smurtavo ne pirmą kartą, tačiau ji jam atleido.

Taip pat nukentėjusiosios J. D. protokolu - pareiškimu (4 b. l.); skaitmeninio garso įrašo, nukentėjusiajai skambinant į BPC, kopijos pateikimo ir apžiūros protokolais (29-32 b. l.); įvykio vietos apžiūros protokolu (12-14 b. l.); tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (15-17 b. l.); asmens blaivumo testu (2015 m. balandžio 2³⁵ val. kaltinamajam nustatytas vidutinis – 1,74 promilių – girtumo laipsnis) (19 b. l.), specialisto išvada Nr. G 585/15(04) (27 b. l.). Specialisto išvadoje pažymėta, kad J. D. padaryti tokie sužalojimai: odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešinėje kaktos pusėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo atsirasti dėl vieno trauminio poveikio, kietu buku daiktu paveikus dešinę kaktos pusę. Sužalojimai galėjo atsirasti kaip tiesioginio trauminio poveikio pasekmė, tiek griuviminės traumos metu. J. D. padaryti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. 1. 27).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, kurie vieni kitus atitinka ir papildo, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Fizinio skausmo sukėlimas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 9 mėn. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., jeigu nebuvimas nesusijęs su darbu, ir per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaičiuoti laiką, kurį kaltinamasis praleido būdamas laikinai sulaikytas (vieną parą), ją prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. (86 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamojo nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis oficialiai nedirba (42 b. l.), nevedęs. Nėra įtrauktas į VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichiatro ir priklausomybių ligų, VšĮ Dainų PSPC Psichikos sveikatos centro, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos, VšĮ Akmenės rajono Psichikos sveikatos centro pacientų registrus (36, 38-39, 41 b. l.). Labai daug kartų baustas administracine tvarka, dominuoja viešosios tvarkos, KET pažeidimai, susiję su alkoholio vartojimu, turi galiojančių nuobaudų, daugeliu atvejų baudų nemokėjo, suėjo vykdymo senaties terminai (45-57 b. l.). Teistas už analogiškas nusikalstamas veikas (58-65 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos padarant veiką (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamasis nedavė sutikimo atlikti viešuosius darbus (BK 46 str. 1 d.), todėl ši bausmės rūšis net nesvarstoma. Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos priežastis, padarinius, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), aptariamu atveju būtų per griežta bausmė. Todėl kaltinamajam skiriama prokuroro siūloma vidutinio griežtumo bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., jeigu nebuvimas nesusijęs su darbu, ir neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Laisvės apribojimo bausmės trukmė parenkama mažesnė nei sankcijos vidurkis (BK 48 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės apribojimo bausmė mažinama vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., jei nebuvimas nesusijęs su darbu, ir per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamasis (įtariamasis) buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2015 m. balandžio 30 d. 2⁰⁸ val. iki 2015 m. balandžio 30 d. 11⁴³ val. (66-67 b. l.). Remiantis BK 65-66 straipsniais, laikino sulaikymo laikas (1 para) santykiu 1:2 įskaičiuojamas į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką, jį prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (81-82 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 139 str.).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kompaktinę plokštelę su skaitmenine garso įrašo kopija, prisegta prie bylos viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. J. a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., jei nebuvimas nesusijęs su darbu, ir per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti trečdaliu iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės trukmės, įpareigojant K. J. bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23⁰⁰ val. iki 5⁰⁰ val., jeigu nebuvimas nesusijęs su darbu, ir per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaudamasis BK 65-66 straipsniais, į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką santykiu 1:2 įskaičiuoti laiką, kurį K. J. praleido būdamas laikinai sulaikytas (vieną parą), ją prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

K. J. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kompaktinę plokštelę su skaitmenine garso įrašo kopija palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti K. J., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja Alma Berniūnaitė