Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-03-29 · Administracinė byla Nr. A-438-311-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-29
Bylos Nr.
A-438-311-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Eliba“
Trečiasis asmuo
Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 9.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-438-311/2010Procesinio sprendimo kategorija 9.3.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui Linui Vasiliauskui,atsakovo atstovui Andžej Tabero,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eliba“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Eliba“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. S-262(7-23 3/2008), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 69-158 bei Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. kovo 7 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5)-39, kuriais UAB „Eliba“ nurodyta sumokėti į biudžetą 44237 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 212 Lt PVM delspinigių bei 13271 Lt PVM baudos.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad UAB „Eliba“ ginčijamos mokesčių ir su jais susijusios sumos papildomai apskaičiuotos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. sausio 19 d. patikrinimo aktu Nr. 8.1-06-31-17-G10. Minėtame akte nurodoma, kad pagal 2005 m. rugpjūčio 19 d. rangos sutartį Nr. 2005/08/19 ir PVM sąskaitas faktūras (2005 m. rugsėjo 30 d. SNT Nr. 000072, 2005 m. spalio 13 d. SNT Nr. 000075, 2005 m. spalio 19 d. SNT Nr. 000080, 2005 m. lapkričio 14 d. SNT Nr. 0000107, 2005 m. gruodžio 2 d. SNT Nr. 0000120) UAB „Sonateksas“ atliko UAB „Eliba“ stogo įrengimo darbų už 290000 Lt, tarp jų 44237,28 Lt PVM. Konstatuota, kad UAB „Eliba“ netenka teisės į PVM atskaitą pagal UAB „Sonateksas“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nes esą jokie darbai nebuvo atlikti, t. y. PVM sąskaitose faktūrose įrašyti rekvizitai „ūkinės operacijos turinys“ neatitinka tikrovės, nes UAB „Sonateksas“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos realiai neįvyko. Tokia išvada padaryta įvertinus tai, kad UAB „Sonateksas“ tariamai neturėjo jokių materialinių ir žmogiškųjų išteklių veiklai vykdyti, nedeklaravo savo vykdomos veiklos apimčių. Šias išvadas savo atitinkamais sprendimais patvirtino Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Mokestinių ginčų komisija prie Finansų ministerijos.

Pareiškėjas pabrėžė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-8129-17/2007 konstatuota, kad UAB „Eliba“ į PVM atskaitą pagrįstai įskaitė 44 237,28 Lt PVM pagal UAB „Sonateksas“ vardu išrašytus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose užfiksuotos realiai įvykusios ūkinės operacijos. Pareiškėjas pažymėjo, jog mokesčių administratorius nustatė tik, tai kad UAB „Sonateksas“ tariamai negalėjo atlikti PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų, tačiau jokio šios įmonės patikrinimo realiai neatliko. Vien tai, kad UAB „Sonateksas“ nepateikė patikrinimui apskaitos dokumentų, nėra pagrindas nepripažinti UAB „Eliba“ teisės į PVM ataskaitą pagal UAB „Sonateksas“ išrašytas sąskaitas faktūras. Iš 2007 m. sausio 19 d. patikrinimo akto Nr. 8.1-06-31-17-G10 duomenų matyti, kad atlikti darbams „Sonateksas“ žmogiškųjų išteklių turėjo pakankamai. Pareiškėjas akcentavo, kad UAB „Eliba“ ėmėsi priemonių nustatyti UAB „Sonateksas“ veiklos teisėtumą - buvo pareikalauta pateikti įmonės registravimo pažymėjimą, PVM mokėtojo pažymėjimą. Gautoji informacija patikrinta viešai skelbiamoje Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazėje. Visi duomenys rodė, kad UAB „Sonateksas“ yra teisėtai įregistruota, vykdanti veiklą įmonė. Be to, pagrindo abejoti UAB „Sonateksas“ veiklos teisėtumu nedavė ir atsiskaitymo su ja aplinkybės - atsiskaitymai buvo vykdomi išskirtinai per banko įstaigas. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Sonateksas“ iš PVM mokėtojų registro buvo išregistruota 2005 m. gruodžio 14 d., t. y. jau tada, kai visi darbai buvo atlikti ir UAB „Eliba“ jau buvo su šia įmone pilnai atsiskaičiusi.

Be to, pareiškėjo nuomone, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad vertinami UAB „Eliba“ sandoriai su UAB „Sonateksas“ būtų susiję su PVM sukčiavimu, t. y. būtų sudaryti piktnaudžiaujant teise atskaityti už pirkimus sumokėtą PVM. UAB „Eliba“ neįgijo jokio mokestinio pranašumo įsigydama paslaugas iš UAB „Sonateksas“, jokioje baudžiamojoje byloje UAB „Eliba“ darbuotojams nebuvo pareikšti įtarimai sukčiavimu, nenustatyti jokie objektyvūs faktai, leidžiantys teigti, jog UAB „Eliba“ žinojo apie tai, kad jos vykdomi sandoriai galimai yra PVM sukčiavimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo manymu, nėra pagrindo teigti, jog UAB „Eliba“ prarado teisę į PVM atskaitą.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

Savo poziciją atsakovas grindė tuo, kad iš pareiškėjo mokesčių administratoriui pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti esminių ūkinės operacijos sąlygų - objekto, kuriame atliekami darbai, konkrečių darbų, taip pat neįmanoma nustatyti medžiagų, sunaudotų darbams atlikti ir kt. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Sonateksas“ remonto darbų atlikimo pareiškėjui metu neturėjo veiklai vykdyti reikalingos materialinės bazės. UAB „Sonateksas“ patikrinimo metu nustatyta, kad ši bendrovė prekių ar paslaugų įsigijusi nebuvo, todėl ir parduoti Bendrovei negalėjo. Be to, nenustatyta, kad UAB „Sonateksas“ būtų sudariusi bendradarbiavimo sutartis su kitomis įmonėmis, kurios galėjo parduoti prekes arba suteikti paslaugas, todėl mokesčių administratorius UAB „Sonateksas“ mokestinio patikrinimo metu konstatavo, kad realiai ši įmonė ekonominės veiklos nevykdė. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkines operacijas, dėl ko ji prarado teisę atskaityti PVM pagal UAB „Sonateksas“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras.

Atsakovas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, nutartyje pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog konkreti ūkinė operacija įvyko, pati savaime nėra pakankama atsirasti teisei į PVM atskaitą, kai kyla abejonės dėl ūkio subjekto, kuris patiekė prekes ar suteikė paslaugas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ėmėsi priemonių nustatyti UAB „Sonateksas“ veiklos teisėtumą, tačiau patikrinimo metu nustatytos pareiškėjo sandorių su UAB „Sonateksas“ sudarymo ir vykdymo aplinkybės kelia pagrįstų abejonių pareiškėjo sąžiningumu. Anot atsakovo, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo atstovai visiškai nesidomėjo UAB „Sonateksas“ vardu sutartį, ginčo PVM sąskaitas faktūras, darbų atlikimo aktus pasirašiusių, atliktus darbus įforminusių fizinių asmenų tapatybėmis, jų įgaliojimais atstovauti nurodytai įmonei, net nebandė išsiaiškinti konkretesnių šiuos asmenis ir jų veiklą identifikuojančių duomenų, ką esant tokiai situacijai padarytų bet kuris rūpestingas verslininkas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. S-262(7-23 3/2008), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 69-158 bei Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. kovo 7 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (6.5)-39, kuriais UAB „Eliba“ nurodyta sumokėti į biudžetą 44 237 Lt PVM, 212 Lt PVM delspinigių bei 13 271 Lt PVM baudos ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Valstybinei inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas konstatavo, jog pagal 2007 m. sausio 19 d. patikrinimo akto Nr. 8.1-06-31-17-G10 duomenis, UAB „Sonateksas“ buvo pakankamai darbuotojų nurodytiems darbams atlikti. Iš akte nurodytų 12 UAB „Sonateksas“ darbuotojų tik du nurodė nedirbę šioje įmonėje. Likę darbuotojai, tarp jų ir 8 Ukrainos piliečiai, neapklausti. Konstatuojant, kad neva nurodyti Ukrainos piliečiai negalėjo dirbti UAB „Sonateksas“, buvo nurodyta, kad jie buvo komandiruoti į AB „Vakarų laivų gamykla“. Tačiau vien šio fakto nepakanka tvirtinti, kad jie UAB „Sonateksas“ realiai nedirbo. Tai paneigia patikrinimo akte fiksuoti esami SODROS duomenys, jog ginčijamų darbų atlikimo metu šie asmenys buvo UAB „Sonateksas“ darbuotojai. Todėl mokesčių administratoriaus prielaida, kad UAB „Sonateksas“ tariamai negalėjo atlikti PVM sąskaitose faktūrose nurodytų darbų, nepatvirtinta jokiais duomenimis, UAB „Sonateksas“ patikrinimas šiuo aspektu realiai neatliktas. Teismo vertinimu, vien dėl to, kad ši įmonė mokesčių administratoriui nepateikė patikrinimui apskaitos dokumentų (Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. gegužės 18 d. patikrinimo aktas Nr. 7.-05-10-33) nėra pagrindas nepripažinti UAB „Eliba“ teisės į PVM atskaitą pagal UAB „Sonateksas“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Be to, kaip pabrėžė teismas, byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad vertinami UAB „Eliba"“ sandoriai su UAB „Sonateksas“ būtų pripažinti PVM sukčiavimu, o UAB „Eliba“ apie tai žinotų ar turėtų žinoti, taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad vertinami sandoriai būtų sudaryti piktnaudžiaujant teise atskaityti už pirkimus sumokėtą PVM.

Teismas nurodė, jog tai, kad UAB „Sonateksas“ į biudžetą nemokėjo PVM, taip pat nepaneigia UAB „Eliba“ teisės atskaityti sumokėto pirkimo PVM, nes, kaip pažymima ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikoje, klausimas, ar mokėtinas PVM už ankstesnius arba vėlesnius atitinkamų prekių pardavimo sandorius buvo sumokėtas valstybės iždui, neturi įtakos mokesčio mokėtojo teisei atskaityti sumokėtą pirkimo PVM (Europos Teisingumo Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas sujungtose bylose C-354/03, C-355/03 ir C-484/03 Optigen Ltd, Fulcrum Electronics Ltd, Bond House Systems Ltd prieš Commissioners of Customs & Excise, 54 punktas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 2 d. sprendimas adm. byloje Nr. A-502-1000/2006. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad 2006 m. sausio 12 d. sprendime Europos Bendrijų Teisingumo Teismas pažymėjo (51 punktas), jog sandoriai, kurie patys nėra PVM sukčiavimas, yra mokesčių mokėtojo, veikiančio kaip tokio, atliktas prekių tiekimas ir ekonominė veikla Šeštosios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio ir 5 straipsnio 1 dalies prasme, nes atitinka objektyvius kriterijus, kuriais pagrįstos minėtos sąvokos, neatsižvelgiant į kitų nei atitinkamas mokesčių mokėtojas toje pačioje tiekimų grandinėje dalyvaujančio ūkio subjekto ketinimus ir (arba) galimo kito ankstesnio ar vėlesnio, nei minėto mokesčių mokėtojo sandorio, esančio šios tiekimo grandinės dalimi, apgaulingą pobūdį, apie kurį šis mokesčių mokėtojas nežinojo ir negalėjo žinoti. Šio sprendimo 52 punkte konkretizuota, kad mokesčio mokėtojo, vykdančio tokius sandorius, teisei atskaityti pirkimo PVM neturėtų daryti įtakos aplinkybė, kad tiekimų grandinėje, kurioje yra jo sandoriai, šiam mokesčių mokėtojui nežinant ar negalint žinoti, ankstesnis ar vėlesnis nei jo atliktas sandoris yra sukčiavimas.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2006 m. vasario 21 d. sprendime (byloje C-255/02) pasisakyta (74 punktas), kad piktnaudžiavimo PVM srityje pripažinimui reikalaujama, jog, visų pirma, nagrinėjamais sandoriais, neatsižvelgiant į jų formalų atitikimą Šeštosios direktyvos nuostatoms ir šią direktyvą į nacionalinę teisę perkeliančių teisės aktų taikymui, būtų įgyjamas mokestinis pranašumas, kurio suteikimas prieštarautų šiomis nuostatomis siekiamam tikslui. To paties sprendimo (75 punktas) dalyje nurodoma, kad kita vertus objektyvių požymių visuma taip pat turi patvirtinti, jog nagrinėjamų sandorių pagrindinis tikslas būtų mokestinio pranašumo įgijimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad draudimas piktnaudžiauti nebeturi prasmės, jei nagrinėjami sandoriai gali būti pateisinami kitaip, nei paprastu mokesčio pranašumo įgijimu. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas šioje byloje iš tiesų siauriau, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. spalio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-355-2004, išaiškino teisės į PVM atskaitą išnykimo pagrindą, nurodydamas (76 punktas, 84 punktas), kad įgyta teisė į PVM atskaitą išlieka tik jei nėra vengimo ar piktnaudžiavimu aplinkybių. Tokiu būdu Europos Teisingumo Teismas nurodė (cituoto sprendimo 85 punktas), kad prarandama teisė į PVM atskaitą, jei į atskaitą pretenduojantis mokesčių mokėtojas piktnaudžiauja sandoriais, kuriais grindžia savo teisę į PVM atskaitą. Šis teismas taip pat yra nurodęs (86 punktas), kad piktnaudžiavimo pripažinimui reikalaujama, jog pagrindiniais sandoriais pretenduojantis į atskaitą mokėtojas įgytų mokestinį pranašumą bei objektyvių požymių visuma turi patvirtinti, kad nagrinėjimų sandorių pagrindinis tikslas būtų tokio pranašumo įgijimas.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas kontrahentų paslaugas apskaitė buhalterinėje apskaitoje ir jas apmokėjo. Vien partnerių veiklos neteisėtumas mokestine prasme nėra pakankama aplinkybė, kurios pagrindu mokesčių mokėtojui nesuteikiama teisė į PVM atskaitą. Teisė į PVM atskaitą gali būti paneigta tik nustačius įrodymų visumą, kuri patvirtintų, kad pagal PVM sąskaitas faktūras nurodyti darbai nebuvo atlikti. Tačiau esami byloje duomenys patvirtina, kad PVM sąskaitose faktūrose darbai atlikti buvo, todėl mokesčių administratorių sprendimai negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, o byla perduotina iš naujo nagrinėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimą ir palikti galioti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 69-158 bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. S-262(7-233/2008).

Apeliaciniame skunde nurodo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo direktorius nenurodė jokių konkrečių su minėta ūkine operacija susijusių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, jog įsitikino ūkinės operacijos partnerio veiklos teisėtumu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2004 m. spalio 27 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A1-355/2004) nurodė, kad mokesčių mokėtojas privalo imtis protingų priemonių sutarties partnerio veiklos teisėtumui nustatyti. Iš to kyla išvada, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas pirmiausia privalo žinoti, su kuo jis turi verslo santykius. Todėl būtent mokesčių mokėtojas, vykdantis ūkines operacijas, turi rūpintis įrodymais, patvirtinančiais jo rūpestingus veiksmus. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis buvo pakankamai rūpestingas, bent minimaliai domėjosi sandorio partnerio veiklos teisėtumu ir pan., tuo labiau, kai tarp pareiškėjo ir UAB „Sonateksas" buvo susiklostę ne vienkartinio pobūdžio santykiai (darbai buvo atliekami, PVM sąskaitos faktūros išrašomos ketverių mėnesių laikotarpiu, surašyti ir pasirašyti penki darbų atlikimo aktai). Todėl tokį pareiškėjo neveikimą, vertinant jį byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagrįstai įvertino kaip pareiškėjo nesąžiningumą, paneigiantį jo teisę į PVM atskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 82 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškėja naujų aplinkybių, kurias reikia ištirti, teismas gali priimti nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Vadovaujantis ABTĮ 80 straipsnio 1 dalimi teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 3 dalį, kai bylos nagrinėjimas atidedamas dėl to, kad būtina išreikalauti naujų įrodymų, teismas nutartyje nustato jų pateikimo terminą.

Iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą buvo išreikalavęs mokestinio ginčo medžiagą iš Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos (byla Nr. 7-102/2007, 180 lapų ir byla Nr. 7-233/2008, 66 lapai). Tačiau ši medžiaga Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 16 d. raštu Nr. I-263-661/09 buvo grąžinta Mokestinių ginčų komisijai (b. l. 50).

Teisėjų kolegijos nuomone, tolesniam administracinės bylos Nr. A-438-311/2010 pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimo panaikinimo nagrinėjimui būtina iš Mokestinių ginčų komisijos išreikalauti mokestinio ginčo medžiagą (bylas Nr. 7-102/2007 bei Nr. 7-233/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog, neišreikalavęs šios medžiagos, teismas neturi galimybių visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti administracinę bylą (ABTĮ 81 straipsnis) bei įvertinti apeliacinio skundo teiginių pagrįstumą.

Dėl šios priežasties administracinės bylos Nr. Nr. A-438-311/2010 nagrinėjimas atnaujinamas, įpareigojant Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės iki 2010 m. vasario 17 d. pateikti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui mokestinio ginčo bylas Nr. 7-102/2007 bei Nr. 7-233/2008.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsnio 8 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

administracinės bylos Nr. Nr. A-438-311/2010 nagrinėjimą atnaujinti.

Įpareigoti Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės iki 2010 m. vasario 17 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikti mokestinio ginčo bylas Nr. 7-102/2007 bei Nr. 7-233/2008.

Bylos nagrinėjimą atidėti iki iš Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bus gauta reikalaujama mokestinio ginčo medžiaga.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRomanas KlišauskasVirgilijus Valančius