Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ( toliau Institucija ) apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2016 m. birželio 30 d. Institucijos nutarimu V. V. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 78 straipsnio 1 dalį 200 eurų bauda už tai, kad 2016 m. balandžio 26 d., 8.50 val., atlikto neplaninio teminio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ji, būdama UAB „I.“ direktore, organizuodama saugotinų medžių kirtimą bendrovei priklausančiame sklype, esančiame Biržų rajone, M. k., (duomenys neskelbtini) , nurodydama P. seniūnijos seniūnei G. T., kuriuos medžius kirsti, bei prašydama seniūnijos darbuotojų juos nukirsti, žinodama, kad žemės sklypas priklauso jos vadovaujamai bendrovei ir, kad nėra išduotas Biržų rajono savivaldybės administracijos Leidimas saugotiniems medžiams kirsti, kurį Bendrovės vardu privalėjo išsiimti, sunaikino gamtinius kraštovaizdžio objektus (2 klevus ir 3 liepas). Tuo ji pažeidė 2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo Nr. X-1241 14 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 28 straipsnį, 29 straipsnį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo" 9 punkto reikalavimus.

2. Skundžiamu Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarimu administracinė byla V. V. atžvilgiu buvo nutraukta, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – palikti galioti Institucijos 2016 m. birželio 30 d. nutarimą, kuriuo V. V. buvo paskirta administracinė nuobauda.

3.1 Nurodo, kad skundžiamas nutarimas neteisėtas, nes apylinkės teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, neatsižvelgė į byloje esančius rašytinius dokumentus - pirminį V. V. paaiškinimą, kuriame ji nurodė, kad medžiai jos vadovaujamos bendrovės teritorijoje buvo nupjauti neturint reikiamo leidimo, nes jie nėra įtraukti į saugotinų medžių registrą.

3.2 Tyrimo metu buvo nustatyta, kad V. V. žinodama, kad neturi reikiamo leidimo medžiams kirsti, vis tiek organizavo jų kirtimą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta G. T. patvirtino, kad V. V. jos medžius iškirsti prašė kuo greičiau, tai rodo, kad ji supratusi savo veiksmų neteisėtumą, nustatyti faktai atskleidžia jos kaltės turinį. V. V. teiginiai, kad ji galvojo, jog pasirūpinti leidimu ir medžius turi pjauti seniūnija, o ne įmonės savininkas, yra vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Įvertinus paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad skundžiamu nutarimu administracinė byla V. V. atžvilgiu nutraukta nepagrįstai.

4. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą V. V. atstovas A. K. nurodo, kad su Institucijos apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismai priimdami sprendimą atskirose bylose turi vertinti įrodymų visumą, o ne atskirus įrodymus. Šiuo atveju Institucija prašo vertinti V. V. pirminį paaiškinimą, kuomet ji nurodė, kad medžiai buvo išpjauti be leidimo, tačiau atstovas pažymi, kad paaiškinimo rašymo metu V. V. Institucijos atstovo jau buvo informuota ir žinojo, kad medžiai išpjauti be leidimo ir byloje nėra jokių duomenų, kad ji šią aplinkybę žinojo medžių pjovimo metu. Byloje yra tik duomenys apie tai, kad V. V. kreipėsi į seniūnę dėl medžių išpjovimo ir ši žadėjo problemą išspręsti, savo iniciatyva keliems darbuotojams be V. V. žinios nurodė išpjauti medžius, o ne nukreipė pastarąją gauti reikalingą leidimą, už ką seniūnė pagrįstai buvo nubausta. Iš šių duomenų akivaizdu, kad kreipdamasi į seniūniją V. V. jokio pažeidimo nepadarė, todėl ir negalėjo būti nubausta.

5. Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz., LVAT nutartis Nr. N9-990/2006).

8. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

9. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. V. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 78 straipsnio 1 dalyje.

10.1 Minimame straipsnyje numatyta atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Ši teisės norma yra blanketinė, t.y. šiame straipsnyje numatytos pareigos yra nustatytos kito teisės akto dispozicijoje. Nagrinėjamoje byloje protokolas V. V. surašytas už tai, kad ji pažeidė 2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo Nr. X-1241 14 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 28 straipsnį, 29 straipsnį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo" 9 punkto reikalavimus, t.y. neturėdama vietos savivaldybės administracijos leidimo, organizavo UAB „I.“ privačiame žemės sklype augančių ir saugotinų medžių – 2 klevų ir 3 liepų, nukirtimą.

10.2 Institucija protokolą V. V. surašė surinkus duomenis, kad 2016 m. balandžio 26 d., UAB „I.“ teritorijoje buvo nukirsti keli medžiai neturint tam reikalingo savivaldybės administracijos leidimo, šios faktinės aplinkybės užfiksuotos fotonuotraukose, iškirstų medžių skersmens matavimo akte, o iš G. T. paaiškinimo matyti, kad medžiai seniūnijos darbuotojų buvo nupjauti paprašius „I.“ vadovei V. V..

10.3 Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad tokių duomenų nepakanka V. V. kaltei, padarius jai inkriminuotą pažeidimą, pagrįsti.

10.4 Pirmosios instancijos teisme apklausta V. V. parodė, kad jos vadovaujamos UAB „I.“ patalpose vykdant remonto darbus gavo „E.“ raštą, kuriame buvo nurodyta, kad įmonės teritorijoje keli augantys medžiai yra per arti elektros oro linijos laidų ir kelia pavojų, todėl ji, tikėdamasi šią problemą išspręsti, kreipėsi į P. seniūnijos seniūnę G. T., kuri pažadėjo padėti ir netrukus medžiai buvo nukirsti. Pati medžių kirtimo darbų neorganizavo, manė, kad medžių kirtimu turi rūpintis ne ji, o seniūnija, dėl to ten ir kreipėsi.

10.5 Šias V. V. nurodomas aplinkybes patvirtina ir G. T. parodymai apylinkės teisme, iš kurių matyti, kad V. V. į ją, kaip vietos seniūnę, kreipėsi prašydama kuo greičiau išspręsti problemą dėl I.“ teritorijoje augančių medžių, kliudančių remontui ir elektros laidams, todėl ji seniūnijos darbininkams liepė nupjauti kliudančius medžius. Ar V. V. turėjo reikalingą medžiams pjauti leidimą neklausė, be to, pati buvo įsitikinusi, kad privačioje žemėje pjauti medžiams leidimas nereikalingas.

10.6 Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad V. V. pirminiame paaiškinime dėl nustatyto pažeidimo kaltės neneigė, nurodė, kad medžiai jos vadovaujamos bendrovės teritorijoje buvo nupjauti neturint reikiamo leidimo todėl, kad jie nėra įtraukti į saugotinų medžių registrą, tačiau minimas V. V. paaiškinimas rašytas kaip atsakymas į Institucijos raštą, kuriame jos, be kita ko, buvo prašoma pranešti, ar įmonė turi reikiamą leidimą medžių kirtimui ( b.l. 21,22) ir jis niekaip nepatvirtina V. V. kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą, o priešingai, tik parodo, kad V. V. į seniūnę G. T. kreipėsi manydama, kad remonto darbams trukdančius medžius kirsti galima ir tą padaryti gali seniūnijos darbuotojai.

11. Pažymima, kad nustatinėjant kaltės buvimą, būtina įvertinti ne tik paties pažeidėjo paaiškinimus, bet ir atliktų veiksmų pobūdį, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad V. V. savavališkai medžių kirtimo darbų neorganizavo, į G. T. kreipėsi ne kaip į fizinį asmenį, galintį jai padėti atlikti medžių kirtimo darbuose, o kaip į vietinės valdžios atstovę ir suvokdama, kad tokiu būdu bus išspręsta jai aktuali problema – iškirsti remonto darbams trukdantys keli medžiai, apie ką patvirtina ir „E.“ raštas ( b.l. 31). Be to, iš medžius kirtusių darbuotojų E. P. ir S. B. paaiškinimų taip pat matyti, kad Institucijos nutarime nurodytus medžius jie kirto būtent seniūnės, o ne V. V. nurodymu (b.l. 25,27). Be to, G. T. nurodė mananti, kad privačioje teritorijoje medžius galima pjauti neturint leidimo. Byloje nėra neginčijamų duomenų, kad V. V. kreipdamasi į P. seniūnijos seniūnę G. T. ir prašydama pasirūpinti medžių kirtimo jos teritorijoje darbais, žinojo, kad pastaroji jos prašymą įvykdys ne teisėtai, o pažeisdama galiojančius teisės aktus ir norėjo, kad pastaroji taip veiktų. Tuo tarpu visi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad G. T., kuri kaip valdžios atstovė privalo išmanyti ir vadovautis galiojančiais teisės aktais, privalėjo pasidomėti, ar V. V. turi reikiamą leidimą medžiams kirsti, jo neturint nukreipti V. V. į atitinkamą įstaigą jį gauti, arba pati juo pasirūpinti, tačiau to nepadarė, o nurodė jai pavaldiems darbuotojams E. P. ir S. B. nukirsti protokole nurodytus medžius ir dėl savo neteisėtų veiksmų – medžių kirtimo neturint leidimo buvo nubausta, savo kaltės neneigė. Tokiu būdu darytina išvada, kad V. V. medžių pjovimo darbų neorganizavo, taip pat nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ji žinojo, kada ir kokiomis aplinkybėmis bus kertami medžiai, ir kas juos kirs. Šioje vietoje pažymima ir tai, kad ATPK nenumato bendrininkavimo instituto ir atitinkamai asmens, kuris nedalyvavo darant pažeidimą kaip vykdytojas, atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje yra duomenys tik apie tai, kad V. V. kreipėsi į seniūnę prašydama pasirūpinti medžių jos teritorijoje iškirtimu ir tokie jos veiksmai negali būti laikomi neteisėti ATPK 78 straipsnio 1 dalies prasme.

12. Minėta, kad administracinių teisės pažeidimų bylose administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Taigi, iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad šioje byloje nėra pakankamai neginčijamų įrodymų išvadai, kad V. V. nagrinėjamoje situacijoje veikė kaltai, todėl jos veikoje nėra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 78 straipsnio 1 dalyje sudėties.

13. Tokiu būdu aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. Biržų rajono apylinkės teismo priimtas nutarimas pagrįstas ir teisėtas, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.