Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-663-530/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-29
Bylos Nr.
1-663-530/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Nukentėjusysis
V. M.
Kaltinamasis
R. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-663-530/2013Teisminio proceso Nr. 1-26-1-0886-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.; 1.1.8.; 1.1.7.2.5.; 1.2.14.1.1.; 2.3.6.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 29 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nukentėjusiajam V. M., kaltinamajai R. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1981-12-01 Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), teista: 1) 2006-03-28 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. – 5 MGL bauda; 2) 2006-09-08 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., 302 str. 1 d., 146 str. 1 d., 180 str. 1 d., BK 63 str. 9 d. – 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str. terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn., įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, teistumas išnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2012-05-14 apie 16 val. iš nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą – V. M. priklausantį televizorių „Samsung“ 500 Lt vertės, kilimą 200 Lt vertės, patalynės komplektą bendros 250 Lt vertės, tris vazas bendros 180 Lt vertės, 6 vnt. kėdžių bendros 250 Lt vertės, tuo V. M. padarydama 1380 Lt turtinę žalą.

K. R. V. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad pagal skelbimą internete išsinuomojo butą, adresu (duomenys neskelbtini), nedalyvaujant šeimininkui. Nuomos sutartis buvo sudaryta metams laiko. Bute apsigyveno su vyru ir trimis savo vaikais. Abipusiu susitarimu su V. M. mokėjo tik komunalinius mokesčius. Tame bute metus laiko neišgyveno, nes vyrui išvažiavus į užsienį, nesugebėjo mokėti mokesčių ir susidarė skola. Nukentėjusysis į butą atvažiuodavo kartą per mėnesį. V. M. giminaitis liepė iš buto išsikelti per parą laiko. Besikraustant paėmė televizorių ir kilimą, kitų kaltinime nurodytų daiktų neėmė. Televizorių ir kilimą grąžino, kai buvo kreiptasi į policiją. Neigia ėmusi tris vazas, patalynę ir 6 kėdes. Paminėtus daiktus paėmė nepagalvojusi, nes buvo duotas laiko limitas iš buto išsikraustyti, todėl skubėjo. Išsikraustyti padėjo draugai. Skolą už komunalines paslaugas pripažįsta, dėl daiktų: kėdžių, patalynės komplekto, vazų – nepripažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji kaltę pripažino tik iš dalies, jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

N. V. M. parodė, kad kaltinamoji bute apsigyveno nesavavališkai. Jam išnuomoti butą padėjo K. M., pas jį buvo raktai, jis prižiūrėjo butą. Išnuomojo butą pagal sutartį, sutarė jog nuomininkė mokės tik už komunalines paslaugas, nuomos mokesčio nebuvo. Bute gyveno kaltinamosios šeima su vaikais. Eilinį kartą K. M. atėjus į butą, nuomininkų nerado, kaltinamajai skambino kelis kartus, atsakymo nebuvo. Butas buvo nuniokotas: sulaužyti daiktai, viskas išmėtyta, balkone betvarkė. Pasigedo daiktų: televizoriaus, kilimo, patalynės komplekto, trijų vazų, kėdžių. Pasigedęs daiktų jis pakeitė buto spyną ir kreipėsi į policiją. Prašo grąžinti nuostolius už buitines paslaugas ir daiktus. Dėl grąžinto televizoriaus ir kilimo pretenzijų nereiškia.

Liudytojas K. M. parodė, kad jis nukentėjusiajam V. M. padėjo išnuomoti butą, adresu V. K. pr. 83-41, Kaune. Buvo sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią išnuomojo minėtą butą. Abipusiu susitarimu kaltinamojo mokėjo tik už komunalines paslaugas. Sutartis buvo sudaryta metams laiko. Iš V. M. sužinojo, kad ji nemoka visai mokesčių. Jai paskambinus ir paprašius parodyti buto atsiskaitymo knygeles, ji atsakė, kad grįžus vyrui iš Anglijos, mokesčius sumokės. Jam įtarus, kad ji meluoja, liepė iš buto išsikraustyti, bet per kiek laiko nenurodė. Ji iš buto pabėgo. Butas buvo apniokotas: viskas išvartyta, drabužiai išmėtyti, dvi lovos, spintelės sulaužytos, palikta visokių niekinių daiktų. Dėl dingusių daiktų konkretizuoti negali. Buto raktų pašto dėžutėje kaltinamoji nepaliko.

Kaltinamosios kaltė įrodoma ir šia teisme ištirta bei įvertinta rašytine medžiaga:

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų išorinių laužimo žymių nematyti. Bute ant grindų mėtosi knygos, popieriai. Ant televizoriaus stalelio televizoriaus nėra. Kituose kambariuose ant grindų mėtosi drabužiai, patalynė. Balkone matyti betvarkė, matosi stalo ir spintelės dalys (b. l. 4-8).

Akistatos tarp nukentėjusiojo V. M. ir R. V. protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis patvirtino apklausų metu duotus parodymus, kaltinamoji liko prie savo parodymų (b. l. 62).Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi nustatyta, kad ši sutartis tarp V. M. ir R. V. buvo sudaryta 2011-10-19 (b. l. 11). Daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais nustatyta, kad R. V. pateikė televizorių „Samsung“ ir kilimą, kurie apžiūrėti (b. l. 13-17). Daiktų parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis V. M. atpažino televizorių „Samsung“ ir kilimą, kaip savo, kurie dingo iš jo buto po nuomininkės R. V. išsikraustymo (b. l. 18-20). 2012-09-17 pakvitavimu televizorius „Samsung“ ir kilimas grąžinti nukentėjusiajam V. M. (b. l. 24).

Tokie kaltinamosios veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal LR BK 178 str. 1 d., tai yra svetimo turto vagystė, kvalifikacija teisinga. Visuma byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų leidžia konstatuoti, jog kaltinamosios R. V. kaltė pagrobus nukentėjusiajam V. M. priklausantį turtą, įrodyta pačios kaltinamosios daliniu prisipažinimu, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais, daiktų pateikimo ir jų atpažinimo protokolais bei kita byloje surinkta. Ginčo jog R. V. pasiėmė kilimą ir televizorių, ginčo byloje nėra. Neigia paėmusi vazas, patalynės komplektą bei kėdes. Nukentėjusysis teisme aiškiai nurodė, kad bute, kuriame jis kažkada yra su žmona gyvenęs liko valgomas stalas su šešiomis kėdėmis, buvo užtiesta lova, joje buvo patalynės komplektas, pagalvės, antklodė, o ant spintos ir staliuko stovėjo sustatytos trys vazos, dvi iš jų buvo krištolinės, o viena aukšta molinė vaza. Visi šie daiktai buvo bute, kai į jį atsikėlė gyventi nuomininkė R. V., o kai pabėgo iš buto, daiktų nebebuvo, bute buvo likusi betvarkė. Teigia jog išsikvietė policiją ir visi bendrai suskaičiavo dingusius daiktus ir įvertino juos ne naujų daiktų kainomis, o tomis kurios galėjo būti dingimo metu. Patalynė buvo pavogta visa, nes nebebuvo nei antklodės, nei pagalvės, užvalkalų ir užtiesalo, bendrai jis juos įvertino 250 Lt suma. Sulūžusio stalo liekanos mėtėsi balkone, o vazų visai nesimatė. Teismas netikėti nukentėjusiojo parodymais neturi jokio pagrindo. Jo nurodytos aplinkybės, kad dingo kilimas su televizoriumi pasitvirtino, nes šiuos daiktus grąžino kaltinamoji, po to kai pastarasis jau buvo kreipęsis į policiją. Nustatyta, kad kaltinamoji turėjo teisę gyventi nuomojamame bute, dėl to jos veika kvalifikuota kaip paprastoji vagystė be kvalifikuojančio požymio, pagrįstai. Kaltinamoji gyvendama svetimame bute, nuosavybės į jai nepriklausančius daiktus neįgijo, jais turėjo tik teisę naudotis, tačiau su jais negalėjo elgtis kaip su savais, juos laužyti, naikinti ar pasisavinti išvažiuodama iš buto. Kaltinamosios teiginiai, kad ji netyčia paėmė televizorių, kilimą, per neapsižiūrėjimą nes jai padėjo išsikraustyti kiti asmenys ir, kad vazų, patalynės bei kėdžių neėmė, vertintina kritiškai, kaip siekis sušvelninti savo atsakomybę. Tai, kad kaltinamoji kaltinime nurodytus daiktus užvaldė ir pavertė savais, kurį laiką naudojosi rodo, kad kaltinamoji tyčia pasisavino svetimą turtą ir su juo elgėsi tarsi su savu, padarė nukentėjusiam žalą, už ką ji privalo atsakyti.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo V. M. civilinis ieškinys 4623,76 Lt turtinei žalai atlyginti (b. l. 33). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. M. prašė iš kaltinamosios priteisti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, kurią sudaro pagrobtų daiktų vertė: patalynės komplektas bendros 250 Lt vertės, trys vazos bendros 180 Lt vertės, 6 vnt. kėdžių bendros 250 Lt vertės, nes televizorius ir kilimas jam buvo grąžinti. Likusią žalos dalį sudaro nuostoliai už nesumokėtas buto komunalines paslaugas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis Nr. 2K-538/2004). Šioje konkrečioje byloje, nukentėjusysis dėl kaltinamosios R. V. veiksmų neteko turto, tai yra patalynės komplekto bendros 250 Lt vertės, trijų vazų bendros 180 Lt vertės, 6 vnt. kėdžių bendros 250 Lt vertės, jam padaryta žala 680 Lt, kuri yra pagrįsta, daiktai įvertinti protingomis kainomis, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir ši suma priteistina iš kaltinamosios nukentėjusiojo naudai( CPK 115str.1d.). Be to teismai yra suformavę praktiką, kad baudžiamosiose bylose gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai, o ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nagrinėtini civilinėse bylose (kasacinė nutartis Nr. 2K-240/2009). Todėl atsižvelgiant į tai, ieškinio dalis, kurioje nukentėjusysis reiškia ieškinį dėl nesumokėtų komunalinių mokesčių ar sugadinto turto paliktinas nenagrinėtu ir nukentėjusiajam pasiūlytina kreiptis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka.

Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Daiktinių įrodymų nėra.

K. R. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 39-40) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas. R. V. laikinai sulaikyta ar suimta nebuvo.

K. R. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

R. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, teista, teistumas išnykęs (b. l. 41-43), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 52), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė ir konsultacijų kabinete nesilankė; Priklausomybės ligų centre neužregistruota (b. l. 55, 57), nedirba, darbo biržoje neregistruota.

Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.). R. V. anksčiau teista už nusikaltimus nuosavybei, teistumas išnykęs, augina tris mažamečius vaikus, nedirba. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, tai yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bus pasiekti paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, paskiriant jai įpareigojimus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., 313 str., teismas,

nusprendė:

R. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteisti ją laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją per paskirtą laisvės apribojimo laiką atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. V. 680 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. M. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Giačaitė