Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-269-595/2025

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-12-02
Bylos Nr.: eI3-269-595/2025
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00488-2019-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jolita Rasiukevičienė, Arūnas Kaminskas, Vita Valeckaitė
Pareiškėjas: akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“
Atsakovas: Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“

Kategorijos

14.6pavadinimo nepavyko patikrinti
14.10pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai

Administracinė byla Nr. eI3-269-595/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00488-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10; 55.1.3

(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus paukštynas“ (toliau – ir Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019-01-17 sprendimą Nr. 495 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikoma gamintoju ir (ar) importuotoju, kuriam iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Pareiškėja, vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013–2015 m. pavedė VšĮ „Žaliasis taškas“ (toliau – ir Organizacija) vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas.

Pažymi, kad VšĮ „Žaliasis taškas“, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą 2013–2015 m. ir išdavė pareiškėjai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – ir Patvirtinimai). Teigia, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ išduoti Patvirtinimai, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, patvirtino pareiškėjos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remiantis jais pareiškėja atitinkamai 2013–2015 m. ir realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą. Pareiškėja gavo 2018-02-23 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau - ir Vilniaus RAAD) raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-1497, kuriuo buvo informuota, kad Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo" (toliau - ir Vilniaus RAAD sprendimas) panaikino Organizacijos pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris atliko įmonės patikrinimą ir surašė 2018-12-13 patikrinimo aktą Nr. VP-61 (toliau - ir Patikrinimo aktas). Departamentas ginčijamu Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir nustatė mokėtiną 9867,47 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (toliau - ir Mokestis) sumą.

Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Įmonė yra įvykdžiusi visas teisės aktų nustatytas pareigas, o Sprendimas priimtas vadovaujantis neteisėtu Vilniaus RAAD sprendimu.

Pažymi, kad nei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, nei Atliekų tvarkymo įstatymas apskritai nereguliuoja kolektyvaus atliekų tvarkymo organizacijos gamintojams ir importuotojams išduotų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą pripažinimo išduotais neteisėtai ar panaikinimo klausimų, nenumato nei tokio sprendimo priėmimo pagrindų, nei procedūrų, nei tokius sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo subjektų, todėl Vilniaus RAAD sprendimas, kuriuo remiantis priimtas Sprendimas, yra pažeidžiantis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą, o Vilniaus RAAD sprendimui priimti atliktos procedūros peržengia šiai įstaigai suteiktos kompetencijos ribas. Vilniaus RAAD sprendimas priimtas vadovaujantis įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo nuostata (55 punktu), negaliojusia ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu (Įmonei Patvirtinimai buvo išrašyti 2013-2015 m., jų pagrindu Įmonė pateikė mokesčių už aplinkos teršimą deklaracijas už 2013-2015 m. bei pasinaudojo įstatyme numatyta mokesčio už aplinkos teršimą mokestine lengvata, ir tuo metu nebuvo jokios teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę regiono aplinkos apsaugos departamentams ar bet kuriai kitai institucijai panaikinti Patvirtinimus ir atitinkamai Įmonės teisę į mokestinę lengvatą), todėl Vilniaus RAAD sprendimas pažeidžia lex retro non agit bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus.

Teigia, kad Vilniaus RAAD sprendimas priimtas grubiai pažeidus įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus (Vilniaus RAAD 2013 m. atliekų tvarkytojo išduotų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų teisėtumo kontrolę turėjo teisę atlikti tik iki 2013-09-01, ir tik tada nustačius pažeidimus galėjo panaikinti įrodančius dokumentus, o ne 2015-05-12 (sprendimas Nr. VR-17.5-35). Atitinkamais terminais tai turėjo būti padaryta ir dėl 2014-2015 m. UAB „Metrail" išduotų įrodančių dokumentų kontrolės, o ne 2015-09-16 (sprendimas Nr. VR-17.5-63) ir 2016-08-22 (sprendimas Nr. VR-17.5-59)), tokiu būdu praėjus 3-5 metams yra panaikinami Patvirtinimai, buvę Įmonės realizuotos mokestinės lengvatos pagrindu, grubiai pažeidžia teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus.

Nurodo, kad Vilniaus RAAD sprendimas priimtas į procedūras neįtraukus Įmonės ir taip pažeidus procedūras, turėjusias užtikrinti suinteresuotų asmenų įtraukimą ir teisę būti išklausytai prieš priimant su Įmonės interesais susijusį sprendimą.

Teigia, kad sprendimu atsakovas visiškai nepagrįstai kelia reikalavimą pareiškėjai sumokėti priskaičiuotą mokestį. Įvykdžius tokį atsakovo reikalavimą pareiškėja neabejotinai patirtų negrįžtamų neigiamų padarinių. Įmonei tinkamai ir laiku vykdžiusiai pareigas neturi ir negali kilti iš to neigiamos pasekmės, inter alia pareiga sumokėti Mokestį. Dėl to, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinti Į. O. išduoti Patvirtinimai, o anksčiau buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo Organizacijai išduoti dokumentai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra nei įmonės, nei Organizacijos - įmonės sutarties kontrahento - neteisėtų veiksmų ar kaltės. Konkrečiu atveju Sprendimu įmonė įpareigojama antrą kartą sumokėti didesnę sumą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina, kas reiškia, jog įmonei yra skiriama sankcija (kyla atsakomybė) nesant jos kaltės, o pagal bendrąjį teisės principą nėra ir negali būti atsakomybės be kaltės (nuila poena sine culpa), todėl vien šiais pagrindais Sprendimas yra neteisėtas iš esmės.

Akcentuoja, kad Įmonė pagrįstai netikslino deklaracijos ir nemokėjo Mokesčio, kadangi Įmonės pateikti deklaracijos duomenys pateikimo metu buvo teisingi, atitinkamai ir šiuo metu nėra galutinio ir neginčijamo sprendimo, kuriuo yra panaikinti Patvirtinimai. Pareiškėjos vertinimu, pareiškėjai patikslinus mokesčio deklaraciją už 2014 m. ir sumokėjus mokestį, o vėliau teismams priėmus sprendimą dėl atsakovo priimtų sprendimų, sąlygojusių mokestinės lengvatos praradimą, panaikinimo, pareiškėja nebeturės teisinės galimybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsniu, patikslinti mokesčio deklaracijos už 2014 m. ir susigrąžinti neteisėtai įpareigotus sumokėti mokesčius.

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad atlikęs VšĮ „Žaliasis taškas“ patikrinimą ir vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ str. 2 d. 1,2 ir 7 p., 3 d., Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 54 p. ir 55 p. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas priėmė 2018-02-22 Sprendimą Nr. VR-19.3-2, kurio pasekoje VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašyti patvirtinimai apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą neteko galios. Į minėtą 2018-02-22 sprendimą Nr. VR-19.3-2 pripažintų neteisėtai išrašytų patvirtinimų sąrašą pakliuvo ir pareiškėjai išduoti patvirtinimai apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2013 - 2015 m. mokestinius laikotarpius. Todėl Vilniaus RAAD 2018-02-23 raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 informavo pareiškėją apie pareigą iki 2018-04-20 apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nes patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą netekę galios (Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 p.).

Pažymi, kad Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 1 d. numato, kad vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Toks pat principas taikomas VMI viršininko ir aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaracijos FR0523 formos ir Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos FR0524 formos užpildymo taisyklių 11 p. - pagal jį deklaracija gali būti tikslinama mokesčio mokėtojo iniciatyva arba pagal mokesčių administratoriaus pranešimą apie pateiktoje deklaracijoje esančias klaidas (neatitikimus), o pagal taisyklių 12 p. - mokesčio mokėtojas, gavęs mokesčių administratoriaus pranešimą apie pateiktoje deklaracijoje esančias klaidas (neatitikimus), privalo klaidas ištaisyti ir visiškai užpildytą patikslintą deklaraciją pateikti per pranešime nustatytą terminą.

Nurodo, kad pagal Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos (1KS) duomenis buvo matyti, kad pareiškėja iki 2018-04-20 Vilniaus RAAD 2018-02-23 raginimo Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 neįvykdė - mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013-2015 metus pats nepatikslino, nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino mokesčio remiantis faktiniu užduoties įvykdymu, todėl, vykdydami 2018-03-08 Aplinkos ministerijos pavedimą Nr.(9-l)-D8(E)-62, Departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio pareigūnai 2018-09-19 išsiuntė pareiškėjai pranešimą Nr. (7.8)-AD5-4658 apie planinį patikrinimą. Atlikus pareiškėjos patikrinimą 2018-12-13 buvo surašytas aplinkos ministro įsakymu nustatytos formos patikrinimo aktas Nr. VP-61 ir, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 6 d., 8 str. 2 d. ir 4 d., 9 str. 1 d., Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo nurodyta formule paskaičiuotas privalomas sumokėti mokestis už taršą metalinės pakuotės atliekomis, kuris sudaro 9 867,47 EUR. Patikrinimo aktas pareiškėjai įteiktas, užtikrinta jo teisė teikti pastabas ir pan. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 2 d. - tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais. Tai ir buvo padaryta. Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 p. imperatyviai nustatytas mokėtinas mokestis, kuris apskaičiuojamas, kai patikrinus mokesčio mokėtoją ir (ar) atliekų tvarkytojus ir (ar) organizacijas, nurodytas Atliekų tvarkymo įstatymo 34²² str., pripažįstami negaliojančiais (dėl viso ar dalies juose nurodyto atliekų kiekio) mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, nurodyti tvarkos aprašo 14 p., ir mokesčių mokėtojas netikslino deklaracijos.

Atkreipia dėmesį, kad Departamento Sprendimas nėra jokia sankcija pareiškėjai, pareiškėjai netaikytas, pavyzdžiui, mokestis padidintu tarifu už nuslėptą taršą ar paskaičiuoti kokie nors delspinigiai, o tiesiog nurodyta įvykdyti įstatymų nustatytą prievolę - sumokėti mokestinę prievolę už 2013-2015 m. laikotarpį.

Pažymi, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos, tačiau tokio pagrindimo pareiškėja nepateikė. Nepateikė jokio duomens, kad faktiškai pakuočių atliekos būtų buvę sutvarkytos tinkamai ir tinkamai būtų buvusi įvykdyta Vyriausybės nustatyta užduotis.

Nurodo, kad Mokesčių administravimo įstatymo 68 str. 1 d. nustato, kad mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Šis principas nepažeistas. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ str. 3 d. sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, šiuo atveju Departamentas.

Pažymi, kad Departamento direktorius skundžiamą Sprendimą priėmė laikydamasis Mokesčių administravimo įstatymo nustatytų terminų (132 str.) ir tvarkos, sprendimas priimtas vadovaujantis teisės normomis, faktiniais turimais duomenimis ir sprendimo priėmimo metu galiojusiais kitais administraciniais aktais. Pareiškėjos veiklos patikrinimą atliko kvalifikuoti, besispecializuojantys mokesčio už aplinkos teršimą tikrinimų ir skaičiavimo srityje pareigūnai.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“ atsiliepime į skundą nurodo, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.

Nurodo, kad skundžiamo Sprendimo priėmimą sąlygojo neteisėtai priimtas Vilniaus RAAD sprendimas, kuriuo buvo panaikinta dalis pareiškėjai išduotuose Patvirtinimuose nurodyto sutvarkyto metalinės pakuotės atliekų kiekio. Skundžiamas Sprendimas yra aiškiai neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pareiškėja yra įvykdžiusi visas teisės aktų jai nustatytas pareigas.

Teigia, kad Vilniaus RAAD sprendimu, o vėliau Sprendimu pareiškėja yra įpareigojama antrą kartą mokėti daug kartų didesnę sumą už tų pačių pakuotės atliekų tvarkymą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina Organizacijai, nors dėl to, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinti Organizacijos išduoti patvirtinimai, o prieš tai buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ išduoti Įrodantys dokumentai, nėra nei pareiškėjos, nei Organizacijos kaltės. Organizacija įprastinėmis sutarčių vykdymo kontrolės priemonėmis neturėjo jokių galimybių pastebėti UAB „Metrail“ daromų teisės pažeidimų ar net nusikalstamų schemų. Būtent Aplinkos ministerijos institucijos yra atsakingos tiek už atliekų tvarkytojų įtraukimą į turinčių teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, tiek už periodinę (kasmetinę) paties atliekų tvarkytojo ir jo išduotų įrodančių dokumentų išdavimo kontrolę, todėl Organizacija, tiek skelbdama konkursą tvarkytojui parinkti, tiek sudarydama sutartį, tiek sutarties vykdymo metu neturėjo jokių prielaidų nepasitikėti valstybės institucijų patikrintu ir periodiškai tikrinamu atliekų tvarkytoju. Taigi, Vilniaus RAAD sprendimu ir Sprendimu pareiškėjai yra skiriama sankcija (kyla atsakomybe), nesant jos kaltės, o pagal bendrąjį teisės principą nėra ir negali būti atsakomybės be kaltės (nulla poena sine culpa), todėl vien šiuo pagrindu Sprendimas yra neteisėtas.

Pažymi, kad Vilniaus RAAD sprendimas, pagal jame nurodomą teisinį pagrindą, neatitinka mokestinius teisinius santykius reguliuojančiam teisės aktui keliamų teisės aktų rūšies ir hierarchijos reikalavimų, todėl jame numatytas Patvirtinimų pripažinimas išduotais neteisėtai negalimas kaip pažeidžiantis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą, o atlikdamas Organizacijos patikrinimą tikslu panaikinti Patvirtinimus – t. y. dokumentus, reikšmingus sprendžiant dėl apmokestinimo tvarkos išimties taikymo tretiesiems asmenims – Gamintojams ir importuotojams - Vilniaus RAAD peržengė jam įstatymų suteiktas kompetencijos ribas, todėl vien šiais pagrindais Vilniaus RAAD sprendimas naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu kaip neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas. Nei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, nei Atliekų tvarkymo įstatymas apskritai nereguliuoja Organizacijos Gamintojams ir importuotojams išduotų Patvirtinimų pripažinimo išduotais neteisėtai ar panaikinimo klausimų, nenumato nei tokio sprendimo priėmimo pagrindų, nei procedūrų, nei tokius sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo subjektų. Vilniaus RAAD sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktu, negaliojusiu ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu, todėl pažeidžia lex tero non agit bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Akivaizdu, kad Vilniaus RAAD sprendimas pagal jame nurodytą teisinį pagrindą, negaliojusį ginčo teisinių santykių atsiradimo metu, vėlesniu pakeitimu neleistinai įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius, tuo pažeidė lex retro non agit principą bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Vilniaus RAAD sprendimas buvo priimtas grubiai pažeidus Aprašo IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus, taip pažeidžiant teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Vilniaus RAAD sprendimas yra neteisėtas, kadangi jį priimant nebuvo užtikrintas visų suinteresuotų asmenų įtraukimas į administracinę procedūrą (patikrinimą) ir dėl to grubiai pažeidžiantis pareiškėjos teisę būti išklausyta prieš priimant su jos interesais susijusį sprendimą.

Nurodo, kad skundžiamu Sprendimu nepagrįstai konstatuojama, kad pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigas, kadangi visos pareigos buvo įvykdytos laiku, o Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 6 p., 8 str. 2 d. ir 4 d., 9 str. 1 d. ar Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 p. nesukuria pagrindo pareiškėjai mokėti mokesčio už aplinkos teršimą už 2013-2015 m. mokestinį laikotarpį.

Departamentas 2025-09-24 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2025-07-02 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 Departamentas atliko Sprendimu pareiškėjai paskaičiuotos 9867,48 Eur sumos perskaičiavimą (Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2025-09-22 išvada Nr. BDR-3189). Perskaičiuota mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis suma už 2013 - 2015 metų mokestinius laikotarpius yra 9713 Eur. Su pareiškėjos skundo argumentais nesutinka, tačiau, atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias faktines aplinkybes, su pareiškėjos skundu sutinka dalyje dėl nepagrįstai apskaičiuoto mokesčio už 2013 m. mokestinį laikotarpį, nes Sprendimu patvirtinta mokesčio suma už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis keistina, sumažinant ją nuo 9867,48 Eur iki 9713 Eur.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2025-09-26 ir 2025-09-30 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad kadangi įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, atsakovas į bylą pateikė perskaičiuotą mokėtiną ginčo mokesčio sumą, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, pareiškėjas prašo priimti sprendimą remiantis atsakovo pateiktais patikslintais duomenimis. Nurodo, kad palaiko savo skundo reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šios bylos ginčo dalykas - Departamento 2019-01-17 sprendimo Nr. 495 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas 2018-12-13 patikrinimo aktas Nr. VP-61 ir apskaičiuota pareiškėjai privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką 2013 - 2015 m. išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekį suma – 9867,47 Eur, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo sprendimui.

Pareiškėja yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius, taigi pareiškėja laikytina pakuočių ir pakuočių atliekų gamintoja ir importuotoja.

Vykdydama teisės aktuose gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, pareiškėja 2013–2015 metais buvo pavedusi licencijuotai kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Žaliasis taškas“ vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas.

Vilniaus RAAD, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalimi, Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 56 punktu, 2018-02-22 priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą, t. y. Vilniaus RAAD panaikino Organizacijos Įmonei išrašytus Patvirtinimus. Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimas buvo apskųstas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) (šiuo metu Regionų administracinis teismas) 2023-10-05 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-37-764/2023, kuriuo trečiojo suinteresuoto asmens Organizacijos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimą. VAAT 2023-10-05 sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-37-764/2023 buvo apskųstas. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2025-07-02 priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, kuria VAAT 2023-10-05 sprendimą pakeitė ir panaikino Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013-08-22 Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013-09-04 Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013-09-10 Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013-10-0 Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013-10-17 Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013-10-22 Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013-10-28 Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013-11-15 Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013-12-04 Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013-12-31 Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Kitą VAAT 2023-10-05 sprendimo dalį dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2018-02-22 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 paliko nepakeistą.

Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino dalį VšĮ „Žalias taškas“ pareiškėjai išrašytuose patvirtinimuose apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą nurodyto sutvarkyto metalinės pakuotės atliekų kiekio atskirais mokestiniais laikotarpiais: 2013 m. metalinės pakuotės kiekis 2,433 t; 2014 m. metalinės pakuotės kiekis 2,741 t; 2015 m. metalinės pakuotės kiekis 0,075 t.

Vilniaus RAAD 2018-02-23 raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-1497 informavo Įmonę apie prievolę iki 2018-04-20 apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį už 2013 m. – 2015 m. mokestinius laikotarpius, nes Patvirtinimai pripažinti negaliojančiais. Pareiškėja iki Departamento vykdyto patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018-09-19 deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo.

Departamentas 2018 m. rugsėjo mėnesį atliko pareiškėjos planinį teminį mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosios (metalinės) pakuotės apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2013–2015 metus. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja neįvykdė 2013–2015 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-11-24 nutarimu Nr. 1168 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo užduoties. Dėl to pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto nuostatas patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma –9867,47 Eur.

2018-12-13 patikrinimo akto Nr. VP-61 išvada padaryta Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikinus VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą. Pareiškėja nepatikslino mokesčio už aplinkos teršima pakuotės atliekomis deklaracijų (forma FR0524) už atskirus 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį. Dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 papunktį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymo Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašu patvirtinimo“ Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktą, apskaičiuota už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 9867,47 Eur.

Departamentas 2019-01-17 sprendimu Nr. 495 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, vadovaudamasis MAĮ 132 straipsniu patvirtino 2018-12-13 patikrinimo aktą Nr. VP-61.

Atsakovas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025-07-02 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, teismui pateikė 2019-01-17 sprendimu Nr. 495 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pareiškėjai paskaičiuotos 9867,47 Eur sumos perskaičiavimą. Mokesčio perskaičiavimai atlikti už 2013 metus. 2014 ir 2015 metų Patikrinimo aktu paskaičiuotas ir Sprendimu patvirtintas paskaičiuotas mokestis pareiškėjai nekeičiamas. Pagal pateiktus duomenis bendra perskaičiuota mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius yra 9713 Eur.

Pareiškėja nesutinka su Departamento Sprendimu, pateikė skundą teismui.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir ATĮ), Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir PPATĮ) ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau – ir MUATĮ), Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-05-20 įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.

MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo Mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis).

Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą.

MUATĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka, vadovaudamasi šio įstatymo ir MAĮ nuostatomis tiek, kiek tai nenumatyta šiame ir kituose įstatymuose. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu. Patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Pažymėtina, kad pagal ATĮ 32 straipsnio 1 dalį ir 38 dalį, PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 3 dalį, MUATĮ 4 straipsnio 3 dalį, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.

Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, kad gamintojų ir importuotojų pareigos yra organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.

PPATĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad gamintojų ir importuotojų pareigos, susijusios su atliekų tvarkymo organizavimu, gali būti vykdomos individualiai (organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, ATĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) (1 punktas), kolektyviai (steigdami šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas arba, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šio įstatymo 7straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais) (2 punktas) ir 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, tik pavesdami šio įstatymo 112 straipsnyje nurodytam užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui organizuoti užstato už vienkartines pakuotes sistemą (3 punktas).

Taip pat pažymėtina, jog pagal PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Aktualios ginčui MUATĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, patvirtintų Vyriausybės 2006-11-24 nutarimu Nr. 1168 (Vyriausybės 2011-12-28 nutarimo Nr. 1546 redakcija), 11 punkte nustatyta užduotis – Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217, 4 priede (Aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymo Nr. D1-368 redakcija) nurodytu R4 būdu perdirbti tokį kiekį metalinių pakuočių atliekų, kuris būtų ne mažesnis kaip 54 proc. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų šių pakuočių kiekio.

ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi Aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. O Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punktu, priima regiono Departamentas.

Taigi, iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog lengvatos taikymas yra siejamas su objektyvia faktine aplinkybe, kad Mokesčio mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) atitinkamu mokestiniu laikotarpiu įvykdė Užduotį, t. y. kad jis perdirbo atitinkamą metalinių pakuočių atliekų kiekį Užduotyje nurodytu būdu. Tai, be kita ko, reiškia, jog MUATĮ 5 straipsnio 6 dalies taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) Užduoties įvykdymu, o ne šioje mokesčio įstatymo nuostatoje minimo patvirtinimo turėjimu. Kitaip tariant, atveju, kai Užduotis realiai nėra įvykdyta (įvykdyta netinkamai), vien šis patvirtinimas, inter alia (be kita ko) atsižvelgiant į tai, jog mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama šių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (MAĮ 10 straipsnis), nesudaro pagrindo pripažinti, jog yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga įrodyti (pagrįsti), kad yra tenkinamos mokesčio įstatyme numatytos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos, tenka šia išimtimi (lengvata) siekiančiam pasinaudoti mokesčio mokėtojui. Todėl MUATĮ 5 straipsnio 6 dalies taikymo tikslais būtent Įmonė ir turi įrodyti, kad Užduotis ar jos dalis buvo įvykdyta, be kita ko, šiuo tikslu pateikiant duomenis (įrodymus) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus RAAD pripažino negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 metus, jų pagrindu Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimu buvo panaikinti Organizacijos Įmonei išrašyti Patvirtinimai.

Gamintojams ir importuotojams buvo išsiųsti pranešimai su prašymu apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį. Todėl Departamentas pradėjo gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo panaikinti patvirtinimai, patikrinimus. Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota teisės aktais, t. y. PPATĮ 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Tvarkos aprašo 17 punktas, reglamentuojantis pranešimo apie pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimą turinį, taip pat numato tik mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir sumokėjimą, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.

Ginčas dėl Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo buvo baigtas nagrinėti LVAT 2025-07-02 priėmus nutartį, administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, kuria panaikinta Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013-08-22 Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013-09-04 Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013-09-10 Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013-10-0 Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013-10-17 Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013-10-22 Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013-10-28 Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013-11-15 Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013-12-04 Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013-12-31 Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu – tarp jų ir dėl Įmonei išduoto Organizacijos patvirtinančio dokumento. Kita VAAT 2023-10-05 sprendimo dalį dėl Vilniaus RAAD sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 Įmonė buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl minėtoje byloje nustatyti faktai iš naujo šioje tikrinamoje administracinėje byloje neįrodinėjami (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalis). LVAT 2025-07-02 nutartyje, administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, konstatavo, kad Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais Organizacijos už 2013–2015 metus gamintojams ir (ar) importuotojams išrašytus pavirtinimus apie atliekų sutvarkymą, tačiau LVAT pažymėjo, jog patvirtinimai, grindžiami UAB „Metrail“ išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais (dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio) nepagrįstai panaikinti Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimu.

Taigi, nagrinėjamu atveju nebėra ginčo, kad Organizacijos pareiškėjai 2013 m. (išskyrus tą dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio), 2014 m. ir 2015 m. išduoti patvirtinimai dėl metalinės pakuotės kiekio yra pripažinti negaliojančiais. Dėl to Įmonė neturi įrodymų, kad Užduotis už 2013 m. (išskyrus tą dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio), 2014 ir 2015 m. įvykdyta, nes Įmonė šiuo tikslu nepateikė duomenų (įrodymų) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį. Teismui nagrinėjant bylą pareiškėja taip pat nepateikė tokių įrodymų.

Tačiau, minėta, LVAT 2025-07-02 nutartimi panaikinus Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimo dalį, Patvirtinimai, grindžiami UAB „Metrail“ išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais, t. y. dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio, yra galiojantys.

Teismas pažymi, kad Departamentas, atsižvelgęs į LVAT 2025-07-02 nutartį, pagal teismo įpareigojimą atliko skundžiamu Sprendimu pareiškėjai apskaičiuoto mokėtino Mokesčio perskaičiavimą ir nustatė mokėtiną 9713 Eur sumą (buvo 9867,47 Eur) už 2013–2015 metų mokestinį laikotarpį. Teisėjų kolegija pažymi, jog šie atsakovo atlikti perskaičiavimai, atsižvelgiant į minėtą LVAT nutartį, byloje nėra ginčijami.

Įmonė teismui neteikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog visos jos atliekos už 2013 m. (išskyrus tą dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio), 2014 m. ir 2015 m. buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, t. y. kad Įmonė 2013 m. (išskyrus tą dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio), 2014 m. ir 2015 m. įvykdė pakuotės atliekų tvarkymo užduotį ir dėl to ji galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata. Tad dėl šios priežasties pareiškėjos skundo argumentai, susiję su tinkamai sutvarkytomis atliekomis, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėja nenurodė jokių argumentų dėl minėto perskaičiuoto mokesčio, iš esmės susijusio su 2013 m., nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjo priduotų metalinių pakuočių kiekį.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Mokestis už 2013–2015 m., turint omenyje ir atliktą perskaičiavimą, Įmonei apskaičiuotas pagrįstai ir tinkamai. Minėta, kad Departamentas perskaičiavo Įmonei Mokesčio sumą (perskaičiuota, atsižvelgiant į LVAT 2025-07-02) už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius (perskaičiavimas realiai yra susijęs tik su 2013 m.), kuri po perskaičiavimo yra 9713 Eur (buvo apskaičiuota 9867,47 Eur). Įmonė dėl perskaičiuotos Mokesčio sumos dydžio nepateikė prieštaravimų, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako. Tiesiog pažymi, kad neturi pagrindo šiuo perskaičiavimu, kuris yra pagrįstas prie rašytinio paaiškinimo pridėtais duomenimis ir skaičiavimais, abejoti.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktualius teisės aktus, LVAT praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą Sprendimą, atsižvelgiant į Mokesčio perskaičiavimą už 2013 m., t. y. skundžiamu Sprendimu patvirtinta Bendrovei už 2013–2015 m. sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma (iš viso 9867,47 Eur) keistina, ją sumažinant iki 9713 Eur.

Pareiškėja skunde teigia, kad ji tinkamai ir laiku įvykdė teisės aktais nustatytas pareigas, todėl, nesant jos kaltės, ji negali būti įpareigota susimokėti Mokestį dėl galimai neteisėtų kitų asmenų veiksmų, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir apie kuriuos ji nežinojo ir negalėjo žinoti. Tačiau tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog šiuo atveju svarbu, ar Įmonė gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi, minėta, kaip matyti iš bylos medžiagos, Įmonė to padaryti už 2013–2015 m. negali (išskyrus šioje byloje nustatytą tam tikrą kiekį už 2013 m., t. y. dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio), tad pareiškėja negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pažymėtina ir tai, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadai, kad Mokesčio apskaičiavimas ir įpareigojimas Įmonę jį sumokėti būtų neproporcinga, neadekvati ar neteisinga priemonė.

Teismas pažymi, jog Sprendimu pareiškėjai nėra paskirta sankcija, kadangi pakuotės už 2013–2015 m. liko nesutvarkytos, pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį. Skundžiamame sprendime apskaičiuotas pareiškėjai, nepagrindusiai teise pasinaudoti mokesčio lengvata, mokestis už į rinką išleistą jos deklaruotą pakuotės kiekį.

Pažymėtina, jog pats mokesčio mokėtojo kaltės dėl mokesčių įstatymų pažeidimo nebuvimas pagal nacionalinę mokesčių teisę yra pagrindas atleisti nuo delspinigių mokėjimo bei skirtų poveikio priemonių, kaip, pavyzdžiui, mokesčio baudos (MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau ši aplinkybė (kaltės nebuvimas) nėra ir negali būti vertinama kaip pagrindas atleisti nuo mokesčio (jo dalies) mokėjimo ir (ar) remtis tokia, kaip ginčo apmokestinimo išimtimi (mokesčio lengvata), kai nėra tenkinamos visos įstatymų leidėjo nustatytos materialiosios šios išimties (lengvatos) taikymo sąlygos.

Teisėjų kolegija atmeta kaip neturinčius pagrindo ir Įmonės skundo argumentus, kad Organizacijos Patvirtinimai panaikinti nesant tam teisinio pagrindo. Minėta, kad LVAT galutinai išnagrinėjo ginčą ir 2025-07-02 nutartimi iš esmės Vilniaus RAAD 2018-02-22 sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, išskyrus šio sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto Patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų atitinkančių įrodančių dokumentų 2013 m. pagrindu.

Pareiškėja skunde teigia, kad ji nebuvo įtraukta į Patvirtinimų pripažinimo išduotais neteisėtai procesą. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ patikrinimas ir jos atžvilgiu surašytas sprendimas nėra tiesioginis nagrinėjamos administracinės bylos dalykas. Pareiškėja buvo įtraukta į ginčijamo administracinio sprendimo priėmimo procedūrą. Iš nustatytų faktinių aplinkybių ir pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad pareiškėja patikrinimo metu ir iš skundžiamo sprendimo suvokė savo teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei efektyviai realizavo savo teisę į pažeistų teisių gynybą tiek dalyvaudama trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodytoje administracinėje byloje Nr. Nr. eA-191-624/2025, tiek ir šioje administracinėje byloje teikdama skundą dėl jai individualiai surašyto administracinio sprendimo. Taigi, pareiškėjai buvo suteikta galimybė būti išklausytai prieš priimant skundžiamą administracinį Sprendimą.

Dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad atsakovas galimai turėjo pozityvią pareigą savalaikiai tikrinti, tačiau to nepadarė, pastebėtina, jog tai, kad pareiškėjos pavedimu Užduoties neįvykdę viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ ir atliekų tvarkytojas (UAB „Metrail“) buvo licencijuoti ir, atitinkamai, valstybės prižiūrimi subjektai, nėra reikšminga sprendžiant dėl pareiškėjos mokestinių prievolių (jų apimties) – mokesčio įstatyme pareiškėjui aiškiai nustatyta pareiga mokėti mokestį už aplinkos teršimą yra objektyvi ir nepriklauso nuo trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo. Mokesčio mokėtojas (pareiškėja), manantis, kad dėl netinkamo kompetentingų valstybės institucijų veikimo vykdant atliekų tvarkymo sistemos dalyvių priežiūrą (kontrolę) jis patyrė žalą, gali kreiptis į administracinius teismus dėl šios žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Apibendrinant konstatuotina, jog pareiškėjos skundas patenkinamas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019-01-17 sprendimo Nr. 495 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, sumažinant už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtintą 9867,47 Eur mokesčio sumą iki 9713 Eur.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas Kaminskas Jolita Rasiukevičienė Vita Valeckaitė