- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- e2YT-5722-1032/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03144-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Zubrickaitė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- R. K., A. V., valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemes tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė
rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. K., A. V., valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemes tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjos J. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą faktiniu valdymu priėmė jos sutuoktinis Č. V.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susituokė pareiškėjo tėvai Č. V. ir J. V. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra R. K., o (duomenys neskelbtini) d. pareiškėjas, o (duomenys neskelbtini) sūnus A. V. Pareiškėjo tėvams Č. V. ir J. V. gyvenant santuokoje, jie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo šį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), 308/712 dalis 0,0712 ha ploto žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49/100 dalis gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 49/100 dalis kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama J. V. Testamento palikėja J. V. nebuvo sudariusi. Po palikėjos J. V. mirties atsiradusio palikimo nė vienas jos įstatyminis pirmosios eilės įpėdinis – pareiškėjas ir suinteresuotieji asmenys nepriėmė nė vienu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytu būdu, o suinteresuotasis asmuo R. K. pateikė notarui pareiškimą apie palikėjos J. V. palikimo atsisakymą. Tačiau po palikėjos J. V. mirties jos sutuoktinis Č. V. palikėjos J. V. palikimą priėmė faktiniu valdymu – gyveno paveldimame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), ir dengė šio gyvenamojo namo eksploatavimo išlaidas, sudarė sutartį dėl ryšio paslaugų tiekimo šiuo adresu, ką patvirtina kartu su šiuo pareiškimu pateikiami rašytiniai įrodymai. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas Č. V. Palikėjas Č. V. testamento nebuvo sudaręs. Po palikėjo Č. V. mirties jo palikimą priėmė pareiškėjas, pateikdamas notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Kiti palikėjo Č. V. pirmosios eilės įpėdiniai - suinteresuotieji asmenys – palikėjo Č. V. palikimo nepriėmė nė vienu CK numatytu būdu ir pateikė notarui pareiškimus apie palikėjo Č. V. palikimo atsisakymą. Notaras pareiškėjui, priėmusiam palikėjo Č. V. palikimą, negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į visą paveldimą turtą, kadangi palikėjui Č. V. nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į jo paveldėtą turtą po palikėjos J. V. mirties. Todėl paveldėjimo tikslu yra nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po palikėjos J. V. mirties atsiradusį palikimą faktiniu valdymu priėmė jos sutuoktinis Č. V. Nustačius šį juridinę reikšmę turinti faktą, palikėjo Č. V. vardu bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikimą, atsiradusį po palikėjos J. V. mirties, o pareiškėjui – paveldėjimo teisės liudijimas į visą palikimą, atsiradusį po palikėjo Č. V. mirties.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. V. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjo tėvas Č. V. priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
4. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.
6. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.
7. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) sudaryta pareiškėjo tėvų J. V. ir Č. V. santuoka. Iš Gyventojų registro pažymos nustatyta, kad pareiškėjas yra J. V. ir Č. V. sūnus. Nustatyta, kad J. V. mirė (duomenys neskelbtini), o Č. V. (duomenys neskelbtini).
8. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad mirusiojo Č. V. vardu registruota 308/712 dalių žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė. Mirusiųjų J. V. ir Č. V. vardu registruota 49/100 dalys pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė. Mirusiojo Č. V. vardu taip pat registruota garažo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė.
9. Mirus J. V. minėtame turte (duomenys neskelbtini), liko gyventi pareiškėjo tėvas Č. V., kuris šiuo turtu toliau rūpinosi bei jį išlaikė, mokėjo su juo susijusius mokesčius. Nors V. Č. pagal įstatymą turėjo tiesę į J. V. palikimą, tačiau po jos mirties į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą niekas J. V. palikimo nepriėmė, o suinteresuotas asmuo R. K. palikimo atsisakė. Taigi paveldėjimo byla neužvesta (CBP-4121 ieškinio priedai).
10. Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsniu palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
11. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis).
12. Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams.
13. Bylos duomenimis po J. V. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (CK 5.50 straipsnio 6 dalis). Pareiškėjo tėvas Č. V. per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau jis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, t. y. po palikėjos mirties likusį, jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Tai patvirtina pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai ir paaiškinimai (mokėjo mokesčius, sudarė mobiliojo ryšio sutartis ir kt.) (CPK 177, 185 straipsniai). Pareiškėjas kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
14. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).
15. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo tėvas Č. V. turėjo teisę paveldėti mirusiosios J. V. turtą pagal įstatymą, tačiau jis nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad Č. V. po J. V. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą sutuoktinės J. V. palikimą.
16. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjas kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo tėvas Č. V., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė po savo sutuoktinė J. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti mirusiosios turtą.
17. Pažymėtina, kad teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 442, 443, 576 – 578, straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjo A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. K., A. V., valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemes tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. V. tėvas Č. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuokinės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.