Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Arūnas Purvainis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

I. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 6 dalis),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. T. 2024 m. gruodžio 20 d. apie 20 val. 45 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės - R. D. atžvilgiu, jis tyčia ranka paėmė jai už kaklo, jį spaudė ir laikydamas už jai kaklo, pastūmė, po ko, jai nukritus ant lovos, vėl apėmė ranka už kaklo, jį spaudė ir kita ranka sudavė ne mažiau penkių smūgių į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai R. D. ekchimozę (poodinę kraujosruvą) dešinio voko srityje ir odos nubrozdinimą kairio skruosto srityje bei tokiais veiksmais nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiajai sveikatą.

Kaltinamasis I. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad gyvena kartu su sugyventine R. D., veda bendrą ūkį apie 5 metus. 2024 m. gruodžio 20 d. po darbo su bendradarbiais nusprendė išgerti alkoholio. Vakaro eigoje jam paskambino R. D., pradėjo bartis, klausti kada jis grįš. Grįžo su taksi namo, o paskui tik prisimena, kad jį nešė kažkur policijos pareigūnai, o atsibudo areštinėje. Nors jis neprisimena jokių įvykio aplinkybių, neprisimena konflikto su R. D., bet kadangi buvo itin neblaivus, tikriausiai R. D. jį žodžiu išprovokavo ir jis nesusilaikęs padarė tai, kas parašyta kaltinime. Jis susitaikė su R. D., atsiprašė jos, santykiai tarp jų yra geri (b. l. 80–83).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. D. parodė, kad gyvena kartu su kaltinamuoju I. T., kuris yra jos sugyventinis, apie 4 metus, veda bendrą ūkį. I. T. linkęs vartoti alkoholį. 2024 m. gruodžio 20 d., penktadienį prieš Kalėdas, ji buvo namuose. Vakare paskambino I. T. ir iš jo balso išgirdo, kad jis neblaivus, švenčia su kolegomis. Ji jam pasakė, kad tuomet gali negrįžti namo, kadangi jam buvo pasakyta negerti alkoholio. Jis grįžo namo apie 23 val. Ji jo į namus neįsileido, buvo spynoje palikusi raktą, jis ilgai stovėjo prie durų, beldė. Po kiek laiko ji nuėjo prie durų su juo pasikalbėti. I. T. prašė jos, kad jį įsileistų. Ji nenorėjo jo girto įsileisti, bet jis labai prašė, todėl jo pagailėjo jo, įsileido ir jis pradėjo lįsti prie jos, apsikabinėti. Jai nemalonu, kai jis girtas prie jos lenda, ji jam pasakė nelįsti. Jis tuomet ėjo gultis į lovą, ji jam pasakė, kad jis miegos ant čiužinio, kaip jie ir tarėsi. Jis supyko, pradėjo ją žodžiu „kolioti“, paėmė ranka jai už kaklo, jį suspaudė ir už jo laikydamas, pastūmė ją ant lovos. Ji nukrito ant lovos, veidu į viršų, jis tuomet vėl jai paėmė už kaklo, spaudė kaklą, ne smaugė, o laikė. Jai skaudėjo. I. T. ją toliau keikė necenzūriniais žodžiais ir ranka sudavė per veidą ne mažiau kaip penkis smūgius. Kai ją mušė per veidą, jai skaudėjo. Ji iš buto išbėgo, tačiau kaltinamasis ją parsivedė. Po to atvyko policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba. Pas ją ant veido buvo pora įdrėskimų su šiek tiek kraujo, galimai ant nosies ir skruosto, medikai ją tik apžiūrėjo ir jos niekur nesivežė. Šiuo metu jie su I. T. susitaikė, jis alkoholio nevartoja, gražiai elgiasi, dirba (b. l. 35–38).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 14–17).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2024 m. gruodžio 21 d. apie 00 val. 57 min. atvykus pranešime nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), 3 aukšto koridoriuje pasitiko nukentėjusioji R. D., kuri apie įvykį paaiškino, kad vakaro metu namo grižo jos girtas sugyventinis ir iškart prie R. D. pradėjo kabinėtis, aiškinti jai ką daryti. Žodinio konflikto metu sugyventinis jai sudavė rankomis į veido sritį. R. D. negalėjo nurodyti, kiek smūgių jos sugyventinis jai sudavė ir iš kurios rankos, ji teigė pajutusi fizinį skausmą veido srityje. Po smūgių į veidą ji išbėgo į koridorių, tačiau netrukus I. T. atėjo iki jos, paėmęs už parankės parvilko į butą ir liepė miegoti. Patikrinus R. D. blaivumą alkotesteriu „Alcotest Drager 7510“, Nr. ARPK-0107, patikros sertifikato Nr. 2196701, patikros metu nustatyta, kad moteris blaivi. Nuėjus į (duomenys neskelbtini), rado lovoje gulintį R. D. sugyventinį I. T., kuris tiksliai paaiškinti įvykio aplinkybių nesugebėjo, teigė, kad vakaro metu grižo iš darbo šventės, po kurios buvo stipriai apgirtęs ir konflikto su sugyventine metu nepamenantis kaip sudavė smūgį į veidą R. D.. Paklausus asmens apie pačio konflikto kilimo priežastį, jis nurodyti kodėl viskas įvyko nesugebėjo. I. T. viso pokalbio metu bendravo nerišliai, jį suprasti buvo sunku, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Patikrinus I. T. blaivumą alkotesteriu „Alcotest Drager 7510“, Nr. ARPK-0107, patikros sertifikato Nr. 2196701, blaivumą, pastarajam nustatytas 2,10 promilių neblaivumas (b. l. 29–32).

Asmens apžiūros protokole užfiksuoti nukentėjusiosios R. D. sužalojimai - ant jos veido dešinės akies voko matėsi kraujosruva (mėlynė), ant nosies ir kairės pusės skruosto matėsi įdrėskimai (b. l. 39–41).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 297/2025(02) nurodyta, kad R. D. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) dešinio voko (nenurodyta kurio) srityje ir odos nubrozdinimas kairio skruosto srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nesant aprašytų jokiu sužalojimų morfologinių požymių, pasisakyti apie jų padarymo laiką yra neįmanoma. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 2 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7 punktu, dėl konstatuotų sužalojimų R. D. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai visumoje griuvimui nebūdingi (b. l. 63–64).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis I. T. 2024 m. gruodžio 20 d. apie 20 val. 45 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės - R. D. atžvilgiu, jis tyčia ranka paėmė jai už kaklo, jį spaudė ir laikydamas už jai kaklo, pastūmė, po ko, jai nukritus ant lovos, vėl apėmė ranka už kaklo, jį spaudė ir kita ranka sudavė ne mažiau penkių smūgių į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai R. D. ekchimozę (poodinę kraujosruvą) dešinio voko srityje ir odos nubrozdinimą kairio skruosto srityje ir tokiais veiksmais nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiajai sveikatą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, fizinį smurtą artimoje aplinkoje patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, nukentėjusiosios R. D. parodymai apie patirtus sužalojimus. Kaltinamasis I. T. suvokė, jog suduodamas smūgį į veido sritį, jis gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą, tai yra, jis veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, dirba.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnis).

I. T. paskyrus bausmę, ji sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. T. galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.