- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-01
- Bylos Nr.
- 1K-566-497/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Cininas
- Pareiškėjas
- R. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria patęstas nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į R. S. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kurio plotas 4,05 ha,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 PK 2013-11-21 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-04428-13 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 2013-12- 05 nutarimu prie šio ikiteisminio tyrimo medžiagos prijungtas ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-02873-13, pradėtas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK pagal BK 178 str. 2 d. (nuo 2013-12-06 tęsiamas pagal BK 178 str. 3 d.), 2014-01-08 nutarimu prijungti ikiteisminiai tyrimai Nr. , (duomenys neskelbtini) kuriuose tyrimas pradėtas pagal BK 178 str. 2 d. Prokurorė prašyme nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad šias nusikalstamas veikas galimai padarė R. J., gim. (duomenys neskelbtini), bei R. G., gim. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog įtariamojo R. G. sugyventinei bei bendro vaiko motinai R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4,05 ha. Surinkti duomenys teikia pagrindą manyti, kad minėtas nekilnojamasis turtas įgytas iš R. G. vykdytos nusikalstamos veikos rezultato. Prokurorė pažymi, kad siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, 2013-11-28 priimtas nutarimas apriboti R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4,05 ha., apribojant disponavimo teisę. 2014-05-28 laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas teismo nutartimi pratęstas trijų mėnesių terminui. 2014-09-04 buvo priimtas prokuroro nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teises į pirmiau nurodytą turtą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi prokurorės prašymas patenkintas iš dalies ir pratęstas nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. gruodžio 4 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į R. S. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4,05 ha.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėja R. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-05 nutartį. Pareiškėja nesutinka su skundžiama nutartimi ir mano, kad taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jai priklausantį žemės sklypą, esantį , (duomenys neskelbtini) kurio plotas 4,05 ha, yra akivaizdžiai neadekvatus, neproporcingas siekiamiems tikslams bei neteisėtas, neadekvačiai varžo jos teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjos teigimu, ikiteisminio tyrimo teisėjas, pratęsdamas jos nuosavybės teisės apribojimą, neatsižvelgė į visas svarbias aplinkybes, neanalizavo ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų, kurie patvirtina, kad šiuo atveju be pagrindo jos atžvilgiu yra taikomos skundžiamos procesinės prievartos priemonės, apribojant jos nuosavybės teises, o skundžiamą procesinį sprendimą pratęsti nuosavybės teisės ribojimą visiškai nepagrindė, bet išdėstė tik formalius, visiškai nepagrįstus teiginius. Be to, skundžiama nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėjas pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą jau pasibaigus ankstesne teismo nutartimi nustatytam (pratęstam) nuosavybės teisės apribojimo terminui.
Skunde pažymima, kad ankstesne 2014-05-28 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas pratęsė 3 mėnesių laikotarpiui nuo 2014-05-29 laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą į pareiškėjos nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Taigi, terminas šia nutartimi buvo pratęstas iki 2014-08-29. Iš skundžiamos nutarties seka, kad prokurorė su pareiškimu į teismą kreipėsi tik 2014-09-04. Skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo pratęstas nuo 2014-09-05. Taigi, skundžiama nutartimi procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas pasibaigus jos taikymo terminui, t.y. kuomet ši priemonė pareiškėjos atžvilgiu jau negaliojo, kas patvirtina skundžiamosios nutarties nepagrįstumą bei neteisėtumą.
Nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo visiškai ignoruojami jos nuoseklūs paaiškinimai bei tą patvirtinantys įrodymai, jog jos turimo turto atžvilgiu nepagristai yra taikomas laikinas nuosavybės teisės ribojimas į jai priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4,05 ha., nes šiuo atveju pareiškėja nėra tinkamas subjektas, o kartu ir jos turtas nėra tinkamas objektas, kurių atžvilgiu galėtų būti taikomos procesinės prievartos priemonės, ką patvirtina šie faktai: 1) ji su įtariamuoju R. G. nėra susituokusi, taip pat jie nėra įforminę ar įregistravę partnerystės įstatymų nustatyta tvarka; 2) visas turtas ar pajamos, kuriuos ji įgijo savo vardu, priklauso asmeninės nuosavybės teise; 3) areštuotas jos asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas nebuvo įgytas ar prižiūrimas panaudojant R. G. lėšas ar jų bendras lėšas; 4) 2012-11-29 buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu ji asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 5) už šį nekilnojamąjį turtą pardavėjui ji grynais sumokėjo 15 000 Lt, kuriuos pasiskolino iš T. M. ir kuriuos turi grąžinti iki 2017-11-01, ką patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis jos pasirašytas 2012-11-01 Paprastasis vekselis; 6) šį turtą pareiškėja išlaikė ir išlaiko išskirtinai iš savo asmeninių lėšų, nes tiek 2012 metais, tiek 2013 metais nuolatos dirbo ir gaudavo nuolatines pajamas AB banke Snoras, jos pajamos buvo ir šiuo metu yra pakankamai didelės, kad galėtų išlaikyti save ir vaiką, grąžinti nedidelę paskolą, įgyti turto.
Paminėtas aplinkybes paneigiančių duomenų ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra ir negali būti, nes nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4,05 ha, buvo įgytas ne iš R. G. ar R. J. tariamai vykdytos nusikalstamos veikos rezultato ar tariamai panaudojant jos su R. G. bendras lėšas, bet išskirtinai tik iš jos teisėtai gautų, asmeniškai pasiskolintų lėšų. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad šiame ikiteisminiame tyrime nėra pareikšta jokių įtarimų R. G. dėl nusikalstamų veikų padarymo iki 2012-11-29 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Taip pat, pareiškėjos manymu, nėra jokių objektyvių ir patikimų duomenų, jog R. G. darė kokias nors nusikalstamas veikas ar pragyveno iš nusikalstamų veikų darymo dar iki minėtos 2012-11-29 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ir kad tariamai iš nusikalstamų veikų gautos lėšos ar kita gauta nauda buvo panaudotos jai priklausančio turto įgijimui ar išlaikymui. Todėl pareiškėjos manymu, šios faktinės ir teisinės aplinkybės, mano manymu, papildomai rodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nepagristai konstatavo, jog šiuo atveju yra pagrindas pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
Teismas nepagrįstai konstatavo BK 72 str. 3 d. ar 4 d. nuostatų galimą taikymą, nes areštuotas žemės sklypas nėra R. G. ar R. J. priklausantis turtas, taip pat jis nėra minėtų asmenų neteisėtai perleistas pareiškėjai. Be to, pareiškėjos teigimu, areštuotas žemės sklypas šiuo atveju negali būti laikomas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemonėmis, be to negali būti laikomas ir nusikalstamos veikos rezultatu (arba, kaip nurodo prokurorė, įgytas iš R. G. nusikalstamos veikos rezultato), kadangi, kaip patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, žemės sklypą pareiškėja įgijo dar iki atliekamo ikiteisminio tyrimo metu įtariamiesiems pareikštame įtarime inkriminuotų nusikalstamų veikų, t.y. dar iki 2013-11-19, tariamo padarymo, nes areštuotą turtą - žemės sklypą ji įgijo 2012-11-29.
Be to nėra jokių objektyvių, pagrįstų, teisėtų duomenų apie tai, kad R. G. 2012 metais, t.y. dar iki 2012-11-29 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, darė kokias nors nusikalstamas veikas, iš kurių gauto rezultato neva buvo įgytas jai priklausantis areštuotas turtas, kaip tą nepagrįstai teigia ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokurorė, taip pat jokių kitų įtarimų R. G. nėra pareikšta.
Todėl pareiškėjos manymu, nėra pagrindo jos asmeninės nuosavybės teise turimo turto atžvilgiu taikyti LR BK 72 str. nuostatas, kadangi areštuotas jai priklausantis nekilnojamasis turtas šiuo atveju nepriskirtinas konfiskuotinam turtui LR BK 72 str. prasme, nes jis įgytas ne iš R. G. ar R. J. tariamai vykdytos nusikalstamos veikos rezultato, o iš jos teisėtai gautų, pasiskolintų lėšų, ji nėra įtariamoji šiame ikiteisminiame tyrime ar materialiai atsakinga už R. G. veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos R. S. skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir bylos medžiagą daro išvadą, jog 2014-09-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
BPK 151 str. 1 d. numatyta, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72³ str. nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Tokiu būdu ši priemonė gali būti taikoma esant bent vienam iš dviejų pagrindų – siekiant užtikrinti civilinį ieškinį arba turto konfiskavimą.
Kaip matyti iš prokuroro T. Januškevičiaus 2013-11-28 nutarimo, yra apribotos nuosavybės teisės į R. S. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį , (duomenys neskelbtini) kurio plotas 4,05 ha.
R. S. nuosavybės teisės į turtą - žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4,05 ha, buvo apribotos vienu pagrindus – siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Tačiau BPK 109 str. nurodyta, kad baudžiamajame procese civilinis ieškinys gali būti pareiškiamas įtariamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenimis, o BPK 111 str. nurodyta, kad civiliniu atsakovu gali būti ir už įtariamojo nusikalstama veika padarytą žalą pagal įstatymus materialiai atsakingi juridiniai asmenys – įmonės, įstaigos, organizacijos. Iš aukščiau minėtų įstatymo nuostatų, taip pat BPK 151 str. 1 d. analizės darytina išvada, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas tik įtariamajam, ar pagal įstatymus už įtariamojo veiksmus materialiai atsakingam asmeniui, įtrauktam baudžiamojoje byloje civiliniu atsakovu, o taip pat asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą BK 72³ str. nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio 2013-11-27 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad žemės sklypas, esantis , (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. S.. Kaip matyti iš 2012-11-29 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, pareiškėja žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) , įgijo asmeninės nuosavybės teise. Minėtą žemės sklypą pareiškėja nusipirko už T. M. paskolintas lėšas. Šią aplinkybę patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantis jos 2012-11-01 pasirašytas paprastasis vekselis.
Pažymėtina, kad iš R. G. ikiteisminiame tyrime pareikštų įtarimų matyti, kad prokuroro nutarimu areštuotas pareiškėjos R. S. turtas - žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra nusikalstamos veikos įrankis ar priemonė. Šis turtas nėra ir nusikalstamos veikos rezultatas arba įgytas iš nusikalstamos veikos rezultato. Į. R. G. pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo 2013-11-21, tuo tarpu minėtą žemės sklypą R. S. iš teisėtai gautų pajamų asmeninės nuosavybės teise įgijo 2012-11-29. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad R. G. būtų susijęs su pareiškėjos R. S. žemės sklypo pirkimu. Taip pat matyti, kad šioje byloje R. S. nėra įtariamoji, o taip pat nėra jokių duomenų, kad ji būtų materialiai atsakinga už R. G. veiksmus, t.y. nėra ir civilinė atsakovė, kas, atsižvelgiant ir į pirmiau išdėstytas aplinkybes, leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju R. S. laikinas nuosavybės teisės apribojimas prokuroro 2013-11-28 nutarime nurodytu pagrindu buvo skirtas nepagrįstai.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Todėl tokia priemonė gali būti taikoma tik išimtinais, įstatymo numatytais atvejais, kai jau yra tam tikrų duomenų, duodančių pagrindą manyti, kad ji bus pagrįsta bei proporcinga. Šiuo atveju priimant skundžiamą nutartį teismui buvo žinoma, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. S., kuri byloje nėra įtariamoji ar civilinė atsakovė, šį nekilnojamąjį turtą ji įgijo iki R. G. galimai padarytų nusikalstamų veikų, dėl kurių jam pareikšti įtarimai šioje byloje, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-05 nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjos skundas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti 2014 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą.
Prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pašymo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo į R. S. (a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), netenkinti.
Nutartis neskundžiama.