- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- e2A-1184-619/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13398-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Rosita Patackienė, Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- L. R.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rositos Patackienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei L. R. ir atsakovės L. R. priešieškinį ieškovui S. R. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadas byloje teikiančios institucijos: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas S. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas ieškovui ir K. R. bendrauti telefonu, įskaitant įsipareigojimą užtikrinti, jog kiekvieną sekmadienį nuo 14 iki 15 val. K. R. būtų pasiekiamas telefonu ir pasikalbėtų su ieškovu; įpareigoti atsakovę bent du kartus per metus atvežti K. R. į Klaipėdą susitikti su ieškovu, t.y. savaitei vasaros atostogų birželio 1-7 dienomis bei savaitę žiemos atostogų metu gruodžio 24-31 dienomis; įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas ieškovui susitikti su sūnumi K. R. ieškovui iš anksto pranešus apie numatomą susitikimą; priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad iš karto po santuokos nutraukimo ieškovui nebuvo jokių kliūčių bendrauti su sūnumi, tačiau atsakovė 2012 m. pabaigoje su sūnumi išsikrausčiusi gyventi į Vilnių, ėmė riboti ieškovo ir sūnaus bendravimą, todėl būtina nustatyti bendravimo tvarką. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog turi negalią (silpną regėjimą), todėl ribotos galimybes važiuoti susitikti su vaiku į Vilnių. Atsižvelgiant į tai, prašo nustatyti savo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką.Atsakovė L. R. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti tokią ieškovo S. R. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. R. tvarką:
Bendravimas su vaiku telekomunikacijų priemonėmis:Ieškovas su vaiku bendrauja telekomunikacijų priemonėmis, t.y. telefonu, internetu netrikdydamas vaiko dienos režimo, dienotvarkės ir esant paties vaiko pageidavimui.Bendravimas su vaiku savaitgaliais:Ieškovas, suderinęs su atsakove prieš dvi kalendorines dienas konkrečią vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vietą ir valandą, metų porinių savaičių penktadieniais ne anksčiau kaip 17.00 val. pasiima sūnų ir privalo parvežti vaiką į sutartą vietą tos pačios savaitės sekmadienį ne vėliau kaip 21.00 val.Bendravimas su vaiku ieškovo atostogų metu:Ieškovas turi teisę praleisti su vaiku dalį savo atostogų – po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai du kartus per metus. Ieškovas privalo suderinti su atsakove planuojamų atostogų laiką prieš dvi savaites iki planuojamų atostogų pradžios. Tuo atveju, jeigu ieškovo atostogos nesutaps su vaiko ugdymo įstaigos atostogomis, jis įsipareigoja užtikrinti vaiko lankymąsi ugdymo įstaigoje šiuo laikotarpiu.Ieškovas informuoja atsakovę apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį; atsakovė pateikia ieškovui turimus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms. Vaiko išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas tik esant atsakovės sutikimui.Atsakovė privalo suderinti su ieškovu planuojamų atostogų laiką prieš dvi savaites iki planuojamų atostogų pradžios. Tuo atveju, jeigu atsakovės atostogos nesutaps su vaiko ugdymo įstaigos atostogomis, ji įsipareigoja užtikrinti vaiko lankymąsi ugdymo įstaigoje šiuo laikotarpiu.Bendravimas su vaiku švenčių dienomis:Ieškovas, suderinęs su atsakove prieš dvi kalendorines dienas konkrečią vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vietą, privalo pasiimti vaiką iš motinos švenčių išvakarėse ne vėliau kaip iki 21.00 val. vakaro ir parvežti vaiką į motinos namus ne vėliau kaip paskutinę švenčių dieną iki 21.00 val.sausio 1-ąją – Naujųjų Metų dieną – poriniais metais;vasario 16–ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – neporiniais metais;kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną – poriniais metais;sekmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) (pirmą) dieną – poriniais metais;pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) (antrą) dieną – poriniais metais;birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną – neporiniais metais;liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną – poriniais metais;rugpjūčio 15-ąją – Žolinę (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną) – neporiniais metais;gruodžio 24-ąją – neporiniais metais;gruodžio 25-ąją – Kalėdų (pirmąją dieną) – neporiniais metais;Tėvo dieną – poriniais ir neporiniais metais;Ieškovo gimimo dieną – neporiniais metais.Bendrosios nuostatos:Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu ieškovu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.Vaikui susirgus ir/ar susižalojus esant ieškovo žinioje, ieškovas turi informuoti atsakovę apie tai ir esant poreikiui bei būtinybei nedelsiant pristatyti vaiką į gydymo įstaigą.
Nurodė, kad atsakovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka yra pernelyg abstrakti ir neatitinka sūnaus interesų, neužtikrina maksimalaus sūnaus bendravimo su tėvu. Atsakovės nuomone, nustatytina, jos siūloma ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka, kadangi ji labiausiai atitinka vaiko interesus ir poreikius.Išvadą byloje duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad skyrius neturi duomenų apie nepilnamečio vaiko tėvo netinkamą valdžios panaudojimą. Pažymėjo, kad tikslinga sudaryti skyrium gyvenančio tėvo konkrečią bendravimo su vaiku tvarką, nes vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Atsižvelgiant į ieškovo negalią (silpnas regėjimas), Skyrius neprieštaravo nustatant ieškovo S. R. pasiūlytą bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi, tačiau atkreipė dėmesį, kad šalys turėtų aptarti nepilnamečio sūnaus kelionės į Klaipėdą išlaidų kompensavimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad bendravimas su vaiku švenčių laikotarpiais turi būti kaitaliojamas kiekvienais metais, taip pat turėtų būti aptartas nepilnamečio vaiko bendravimas kiekvieno iš tėvų atostogų metu.Išvadą byloje duodanti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius raštu į bylą pateiktoje išvadoje nurodė, kad Skyriaus nuomone siūloma bendravimo su nepilnamečiu sūnumi iš esmės neprieštarauja vaiko interesams, tačiau ji koreguotina, kadangi 10 m. vaikas yra pakankamo amžiaus, kad pats galėtų savarankiškai naudotis mobiliu telefonu ir spręsti kada susisiekti su tėvu. Skyriaus nuomone, tikslingiau būtų bendravimą su vaiku žiemos švenčių laikotarpiai keisti kiekvienais metais, taip pat reikalinga išklausyti vaiko nuomonę ir aptarti kelionių į Klaipėdą išlaidų klausimą.
Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė tokią ieškovo S. R., bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. R. tvarką:
1.1. Ieškovas su sūnumi K. bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas jį to paties vakaro iki 21 val. į jo gyvenamąją vietą.
1.2. Ieškovas su sūnumi K. bendrauja kas antrą savaitgalį pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžindamas jį to paties savaitgalio sekmadienį iki 21 val. į jo gyvenamąją vietą.
1.3. Ieškovas su sūnumi K. bendrauja kiekvienų metų gruodžio 24 d. (ieškovo gimimo dieną) ir pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) sūnų pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas jį tos pačios dienos iki 21 val. į jo gyvenamąją vietą.
1.4. Ieškovas su sūnumi K. bendrauja kiekvieną nelyginių metų gruodžio 31 d., o atsakovė su sūnumi bendrauja kiekvieną lyginių metų gruodžio 31 d., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 19 val. ir grąžindamas jį Naujų Metų sausio 1 d. iki 21 val. į jo gyvenamąją vietą.
1.5. Ieškovas su sūnumi K. bendrauja lyginių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną), liepos 6 d.(Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), gruodžio 25-26 d. (šv. Kalėdos) ir per šv. Velykas, o atsakovė su sūnumi bendrauja nelyginių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną), liepos 6 d.(Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), gruodžio 25-26 d. (šv. Kalėdos) ir per šv. Velykas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas jį tos pačios dienos (valstybinės šventės), gruodžio 26 d. ir pirmadienį (šv. Velykų atveju) iki 21 val. į jo gyvenamąją vietą.
1.6. Ieškovas su sūnumi K. bendrauja vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę (t.y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 15 d. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas jį to paties mėnesio 30/31 d. iki 21 val.).
1.7. Ieškovas su sūnumi Kristupu bendrauja vaiko rudens, žiemos, pavasario atostogų antrą pusę (atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas jį paskutinės atostogų dienos iki 21 val.
1.8. Atsakovė su sūnumi Kristupu bendrauja kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir kiekvienų metų rugsėjo 18 d. (atsakovės gimimo dieną). Jei ši data sutampa su tėvo bendravimo su sūnumi diena, ieškovo susitikimas su sūnumi yra nukeliamas kitai dienai, iš karto einančiai po tos dienos, tokiu būdu kompensuojant jo prarastą bendravimui skirtą laiką su sūnumi.
1.9. Savo gimimo dieną nepilnametis K. R. lyginiais metais praleidžia su ieškovu, o nelyginiais metais su atsakove. Ieškovas pasiima sūnų 9 val. ir grąžina sūnų tą pačią dieną iki 21 val. į jo gyvenamąją vietą.
1.10. Ieškovui dėl tam tikrų priežasčių negalint susitikti su sūnumi, jis apie tai informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš dieną sms žinute. Atitinkamai atsakovė, sūnui dėl tam tikrų priežasčių negalint susitikti su tėvu, ji ieškovą informuoja apie tai sms žinute ne vėliau kaip prieš dieną.
1.11. Vaiko ir tėvo susitikimui neįvykus dėl nuo ieškovo nepriklausančių priežasčių, tėvo susitikimas su vaiku yra nukeliamas arčiausiai esančiai dienai: ieškovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžina sūnų 21 val. į jo gyvenamąją vietą. Pakartotinio praleisto susitikimo atveju prarastų susitikimų skaičius yra sumuojamas, o susitikimai kompensuojami arčiausiai esančiomis dienomis. Prarasti susitikimai nėra kompensuojami, jei jie neįvyko dėl ieškovo kaltės.
1.12. Visi nepilnamečio sūnaus paėmimai ir grąžinimai iš/į gyvenamąją vietą vyksta ieškovui neįeinant į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą. Ieškovas susitinka ir išsiskiria su sūnumi prie vaiko gyvenamojo namo laiptinės durų.
1.13. Ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Face Time ar analogiškomis) kiekvieną trečiadienį nuo 19.00 val. iki 20.30 val. Vaiko motina turi sudaryti sąlygas sūnui bendrauti su tėvu.
1.14. Dėl atskirų tėvo ir sūnaus bendravimo atvejų, nenumatytų aukščiau nurodytoje bendravimo tvarkoje, atsižvelgdami į vaiko norus, šalys gali susitarti atskiru raštišku susitarimu (sms žinute).
1.15. Visi klausimai, susiję su bendravimo tvarkos įgyvendinimu, šalių yra fiksuojami sms žinutėmis arba elektroninių laiškų pagalba. Šalių žodiniai susitarimai dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo yra laikomi negaliojančiais.
Priteisė iš atsakovės L. R. ieškovo S. R. naudai 185,85 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Priteisė iš ieškovo S. R. atsakovės L. R. naudai 885,30 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei šalių argumentus, konstatavo, jog ieškovo teisė ir pareiga rūpintis savo nepilnamečiu vaiku negali būti ribojama, lygiai taip pat ieškovo pareiga bendrauti su nepilnamečiu vaiku negali būti perkeliama atsakovei ir negali būti pateisinama ieškovo regos negalia ar ieškovo gyvenimu kitame mieste. Atsižvelgdamas į tai, atmetė ieškovo reikalavimus įpareigoti atsakovę sudaryti jam sąlygas bendrauti su nepilnamečiu sūnumi kaip nepagrįstus ir neteisėtus, kaip ir reikalavimas įpareigoti atsakovę bent du kartus per metus atvežti sūnų į Klaipėdą susitikti su tėvu, kadangi tokia bendravimo tvarka neatitinka nepilnamečio vaiko interesų ir pažeidžia abiejų tėvų lygiateisiškumo principą. Ieškovo argumentus, kad jis turi regos negalią ir gyvena kitame mieste, kas neleis jam bendrauti su sūnumi nustatyta tvarka, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Įvertinęs atsakovės siūlomą bendravimo tvarką sprendė, jog ji taip pat koreguotina. Atsižvelgdamas į tai, nustatė maksimalią ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, teismo vertinimu, užtikrinančią nepilnamečio šalių sūnaus interesus bei šalių lygiateisiškumo principą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas S. R. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, o atsakovės priešieškinį atmesti.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka su sūnumi, neatitinka sūnaus interesų ir pažeidžia tėvo teises, kadangi nesudaro galimybės jiems palaikyti glaudžius tarpusavio ryšius ir realiai tėvui bendrauti su sūnumi. Be to, teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą neįvertino, kad būtent atsakovė pažeidė teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. N2-3510-328/2012, kurioje nurodoma jog abi šalys susitarė kad dėl bendravimo su vaikais nebus daroma jokių kliūčių ir kad toks bendravimas vyks sklandžiai. Ieškovui net nebuvo pranešta, kur išvežtas sūnus iš ankstesnės gyvenamosios vietos Klaipėdoje. Teismas taip pat nevertino, kad atsakovės, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, pareiga yra užtikrinti sūnaus bendravimą su tėvu ir broliu.Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė kaip neturinčius reikšmės ieškovo argumentus, jog jis turi regos negalią ir gyvena kitame mieste, kas neleidžia jam bendrauti su sūnumi nustatyta tvarka. Dėl regos negalios ieškovui neįmanoma vykti kelis kartus per savaitę iš Klaipėdos į Vilnių, t. y. antradieniais ir ketvirtadieniais, nuo 17 val. iki 21 val.Ieškovas dirba automobilių servise, įprastas darbo laikas darbo dienomis yra nuo 8.00 val. iki 17.30 val., o šeštadieniais nuo 9.00 val. iki 14.00 val, tačiau dažnai tenka dirbti viršvalandžius. Dėl regėjimo negalios vairuoti automobilio ieškovas negali, todėl atvykti pas sūnų įmanoma tik viešuoju transportu. Atsižvelgiant į tarpmiestinių autobusų tvarkaraštį matyti, jog realiai nelieka laiko kokybiškam ieškovo ir sūnaus bendravimui, kadangi praktiškai visą savaitgalį užima kelionė, o nepilnamečiui vaikui dalį nakties tektų miegoti autobuse, kas visiškai nesuderinama su nepilnamečio vaiko interesais. Dėl šių priežasčių, apelianto manymu, taip pat nėra įgyvendinama ir teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka šventinių dienų metu.Ieškovas nesutinka ir su tuo, kad visos kelionių išlaidos turėtų tekti išimtinai jam pačiam. Atsakovė piktybiškai nedirba jau ketverius metus, tuo nevykdydama pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų, todėl sūnų išlaiko ieškovas. Atsakovei pačiai sukūrus situaciją, dėl kurios ieškovas yra priverstas keliauti labai ilgus atstumus, atsakovei ir turi tekti tokių kelionių išlaidos. Jei jau nebuvo tenkintas ieškinio reikalavimas, tuomet tokios išlaidos turėjo būti bent paskirstytos vienodai, pavyzdžiui, sūnų į Klaipėdą atveža atsakovė, o parveža ieškovas.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, kad ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Face Time ar analogiškomis) tik kiekvieną trečiadienį nuo 19.00 val. iki 20.30 val. bei kad vaiko motina turi sudaryti sąlygas sūnui bendrauti su tėvu. Apeliantas atkreipė dėmesį, jog vaiko motina piktavališkai siekia trukdyti ieškovui bendrauti su vaiku. Tokia bendravimo tvarkos sąlyga neužtikrins ieškovo bendravimo su sūnumi be atsakovės įsikišimo ir kontrolės. Atsakovė teisme nurodė, kad neleidžia vaikui susikurti reikiamų paskyrų savo vardu, todėl anot jos visas bendravimas turėtų vykti per atsakovės paskyras, kas yra neleistinas ribojimas bendrauti su vaiku tik faktiškai būnant stebimam atsakovės.Apelianto nuomone, taip pat nepagrįstai iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, kadangi atsakovės priešieškinis atmestinas. Be to, atsakovė nėra dirbantis asmuo, todėl galėjo kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos ir tokiu būdu nepatirti išlaidų.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančias faktines aplinkybes, išsiaiškino šalių nepilnamečio vaiko interesus bei priėmė sprendimą, kuriuo nustatė geriausiai vaiko interesus atitinkančią ir maksimalų vaiko bendravimą su abejais tėvais (šalimis) užtikrinančią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka žymiai platesnė nei ieškovo siūlyta. Ieškovas, nepaisant savo negalios, gyvena pilnavertį gyvenimą, savarankiškai atlieka visus veiksmus bei sprendžia iškilusias problemas, net padeda kitiems, taigi ji netrukdo jam įgyvendinti savo, kaip tėvo pareigos, bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, ugdyme bei lavinime, kartu leisti laiką. Nors apeliantas nustatytos bendravimo tvarkos netinkamumą taip pat grindžia atstumu tarp miestų, tačiau suprantama, jog siekiant tinkamai naudotis teismo jam suteikta teise, ieškovas, kuris kelis metus nebuvo ir net nebandė susitikti su vaiku (netgi atvykdamas į Vilnių bylos nagrinėjimo dienomis), turės pakoreguoti savo dabartinį gyvenimo grafiką bei įpročius. Galbūt ieškovui teks dirbti mažiau valandų, atsisakyti pagalbos pilnamečiams dirbantiems sūnui bei podukrai teikimo bei susikoncentruoti į savo, kaip tėvo, teisių įgyvendinimą bei pareigų vykdymą. Jei tam tikrais atvejais ieškovui vis dėl to nepavyks įgyvendinti vieno ar kito bendravimo tvarkos punkto bei atvykti pasimatyti su vaiku, jis visuomet gali pasinaudoti teismo nustatytos tvarkos 1.10 punktu ir informuoti apie tai atsakovę ne vėliau kaip prieš dieną SMS žinute. Atsakovė taip pat nesutinka su apelianto argumentais, dėl kelionių išlaidų padengimo, kadangi toks įpareigojimas atsakovei reikštų ieškovo kaip tėvo pareigų perkėlimą atsakovei.Atsakovės nuomone, deklaruodamas norą bendrauti su vaiku, ieškovas faktiškai elgiasi priešingai – kritikuoja teismo nustatytą tvarką ir visis įmanomais būdais kratosi savo, kaip tėvo, pareigų, prašydamas priimti naują sprendimą, kuriuo būtų nustatyta jo siūloma bendravimo su vaiku tvarka, esanti minimali (ieškovas matytų vaiką 2 kartus per metus), abstrakti bei akivaizdžiai neužtikrinanti vaiko interesų. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovo siūloma bendravimo tvarka negali būti nustatyta ir dėl to, kad birželio 1 – 7 d. vaikas dar lanko pamokas mokykloje, be to, ji pažeidžia atsakovės interesus, nes ieškovas reikalauja, kad svarbiausias katalikiškas Šventes – Kalėdas, taip pat Naujųjų metų šventę Vaikas turėtų praleisti išimtinai su ieškovu. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog ieškovas nuo 2012-08-24 iki 2013 metų pradžios, kai atsakovė ir vaikas dar gyveno Klaipėdoje, nė karto neaplankė pastarojo, neišreiškė jokio noro su juo pasimatyti, nepasveikino su rugsėjo 1-aja, sūnaus gimimo dieną, Kalėdų ir Naujųjų metų šventėmis, taip pat per visus 2015 metus nė karto nebandė aplankyti vaiko ar su juo susitikti, visiškai nesidomėjo vaiko ugdymu ir jo pasiekimais, o jam paskambinus, nurodydavo perskambinsiąs vėliau, tačiau to taip ir nedarydavo. Teismo posėdžio metu ieškovas prisipažino teismui, jog per visą bylos nagrinėjimą (t.y. nuo 2016 m. balandžio mėn.) nei karto nebandė susisiekti su vaiku. Taigi, apelianto argumentai dėl tariamo atsakovės trukdymo bendrauti su sūnumi, nėra pagrįsti. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė ne tik nedraudžia, bet ir skatina sūnaus bendravimą su tėvu.Atsakovė taip pat nesutinka su apelianto argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nurodo, jog neturėjo galimybės pasinaudoti antrine teisine pagalba dėl nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto. Ji turi teisę laisva valia pasirinkti atstovą pagal jo kompetenciją, profesionalias savybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Ieškovas prašo prijungti rašytinius paaiškinimus dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų. Pažymėtina, jog CPK 323 str. imperatyviai draudžia, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą. Pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Civilinio proceso kodekso 180 str. numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias bylai aplinkybes. Kolegijos vertinimu ieškovo rašytiniai paaiškinimai nėra reikšmingi sprendžiant dėl apskųsto teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, kadangi neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus atsisakytina juos priimti.Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl ieškovo bendravimo tvarkos su šalių nepilnamečiu sūnumi, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka ir prašo nustatyti jo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, motyvuodamas tuo, kad tokia tvarka riboja ieškovo galimybę maksimaliai bendrauti su sūnumi, kadangi ji nėra įgyvendinama dėl atsakovo turimos regos negalios bei didelio atstumo tarp miestų, kuriuose gyvena ieškovas ir šalių nepilnametis sūnus. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu, t.y. teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją.Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas yra nepilnamečio K. R. tėvas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-24 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-3510-328/2012, nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, ieškovo konkreti bendravimo tvarka su nepilnamečiu sūnumi nenustatyta. Ieškovas gyvena Klaipėdoje, o atsakovė su sūnumi 2012 m. pabaigoje persikėlė gyventi į Vilnių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ir atsakovės siūlomas bendravimo tvarkas sprendė, jog ieškovo siūloma bendravimo tvarka neatitinka šalių nepilnamečio sūnaus interesų, taip pat pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principą, o atsakovės pasiūlyta bendravimo tvarka koreguotina. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovo ir sūnaus bendravimas kenkia jo interesams, pirmosios instancijos teismas patvirtino maksimalią ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarką, atmesdamas kaip neturinčius įtakos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymui ieškovo argumentus, jog jis turi regos negalią ir gyvena kitame mieste.Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo siūloma ir apeliaciniu skundu prašoma patvirtinti bendravimo tvarka prieštarauja vaiko interesams, neužtikrina vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų. Nustačius ieškovo pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką, šalių nepilnametis sūnus tiesiogiai bendrautų su tėvu tik du kartus per metus, t.y. birželio 1-7 d. ir gruodžio 24-31 d. Be to, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę tokiam bendravimui pristatyti sūnų į Klaipėdą, vertintinas, kaip perkėlimas pareigos jai organizuoti tėvo ir vaikų susitikimus. Kolegijos vertinimu, toks ieškovo reikalavimas laikytinas siekiu išvengti dėl kelionės į vaikų gyvenamąją vietą jam teksiančių išlaidų ir kitų nepatogumų (laiko bei kuro sąnaudos, apsistojimas ir kt.). Pažymėtina, jog bendravimas su vaiku yra ne tik atsakovo teisė, bet ir pareiga, todėl ieškovas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi dėti pastangas ir sugebėti priimti tam tikrus kompromisus. Ieškovo nurodoma aplinkybė dėl turimų regos problemų negali lemti jo kaip tėvo pareigos bendrauti su vaiku perkėlimo atsakovei. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog jo siūloma tvarka pažeidžia tėvų lygiateisiškumo principą, kadangi pagal ją žiemos šventes šalių nepilnametis sūnus praleistų išimtinai su ieškovu.
Atsižvelgiant į nuodytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą patvirtinti jo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką.
Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka neriboja ieškovo galimybės palaikyti su sūnumi glaudžius ryšius, kadangi ji suteikia maksimalias sąlygas ieškovui bendrauti su sūnumi. Tačiau kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatydamas bendravimo tvarką, tinkamai neįvertino aplinkybės, jog ieškovas ir šalių nepilnametis sūnus gyvena skirtinguose miestuose.Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas gyvena Klaipėdoje, o atsakovė, su kuria nustatyta sūnaus gyvenamoji vieta, Vilniuje. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, atstumas tarp miestų yra daugiau nei 300 km., t.y. kelionė iš vieno miesto į kitą trunka apie 4 val. Esant tokiai bendravimo tvarkai ieškovas turėtų du kartus, o kas antrą savaitę – tris kartus per savaitę dirbti sutrumpintą darbo dieną, kad galėtų atvykti į Vilnių susitikti su sūnumi nustatytu laiku. Įvertintina ir tai, kad grąžinus vaiką į gyvenamąją vietą 21 val., ieškovui dar reikėtų grįžti atgal į Klaipėdą. Pažymėtina, jog atsakovės nurodoma aplinkybė, jog ieškovas turi galimybę lanksčiau planuoti savo darbo laiką nereiškia, jog dėl to jis turi sumažinti darbo laiką, kuris, kaip ir kiekvienam dirbančiam asmeniui, yra nustatytas darbinių funkcijų atlikimui. Kolegijos vertinimu, esant tokiai situacijai neatitinkantis protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principų bei praktiškai nėra įgyvendinamas pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 1.1 p., numatantis teisę ieškovui bendrauti su sūnumi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 21 val. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka koreguotina, pašalinant iš jos 1.1 p. Kaip nepagrįstus, kolegija atmeta apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos šventinėmis dienomis, kadangi apeliantas nenurodo nesutikimo su šiuo bendravimo tvarkos punktu, motyvų. Kolegijos vertinimu, nustatyta bendravimo švenčių ir išeiginėmis dienomis tvarka atitinka šalių nepilnamečio sūnaus interesus ir užtikrina tėvų lygiateisiškumo principą.Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neatsižvelgdamas į išvadą teikiančių institucijų rekomendacijas neišsprendė klausimo dėl šalių nepilnamečio sūnaus kelionių išlaidų. Kaip minėta, abu tėvai turi lygias teises bendrauti su vaiku, todėl vaiko kelionės išlaidas įgyvendinant nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, šalys dengia lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog yra teisinis pagrindas papildyti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką įtraukiant punktą, jog vaiko išvykimu pas ieškovą ir grįžimu į atsakovės namus rūpinasi kiekvienas iš tėvų, pas kurį tuo metu yra vaikas, kelionės išlaidas, būtinas vaiko nuvykimui pas tėvą ir parvykimui pas motiną, sumokėdami (padengdami) lygiomis dalimis.Kolegija, atsižvelgdama į apelianto argumentus, taip pat sprendžia esant tikslinga koreguoti pirmosios instancijos teismo nustatytos tvarkos 1.13 p., pagal kurį ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Face Time ar analogiškomis) kiekvieną trečiadienį nuo 19.00 val. iki 20.30 val. Vaiko motina turi sudaryti sąlygas sūnui bendrauti su tėvu. Kolegijos vertinimu, tokio griežto bendravimo elektroninių ryšių priemonėmis, t.y. tam tikrą dieną ir tam tikrą valandą, nustatymas, įvertinus šalių vaiko amžių prieštarauja tiek vaiko, tiek ieškovo interesams, riboja ieškovo teisę nevaržomai bendrauti su sūnumi, taip pat neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos 1.13 p. keistinas, nustatant, kad ieškovas turi teisę su sūnumi, netrikdant jo mokymosi ir laisvalaikio režimo bendrauti telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Atsakovė privalo sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu.Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Taigi, nepriklausomai nuo to ar atsakovei būtų teikiama antrinė teisinė pagalba ar ne, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamu atveju būtų priteistos iš ieškovo, kadangi ieškovo ieškinys tenkintas dalinai. Pažymėtina, jo atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai, pagrįstai jas priteisė ir ieškovo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Pažymėtina, jog spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 31 EUR žyminio mokesčio išlaidų. Proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (30 proc.) ieškovui iš atsakovės priteistina 9,30 EUR bylinėjimosi išlaidų suma. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 363 EUR advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (70 proc.) atsakovei iš ieškovo priteistina 254,10 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą dalyje dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeisti ir nustatyti tokią ieškovo S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi K. R., gim. 2005-11-27, tvarką:
Ieškovas su sūnumi K. bendrauja kas antrą savaitgalį pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžindamas jį to paties savaitgalio sekmadienį iki 21 val. į jo gyvenamąją vietą.Ieškovas su sūnumi K. bendrauja kiekvienų metų gruodžio 24 d. (ieškovo gimimo dieną) ir pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) sūnų pasiimdamas iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas jį tos pačios dienos iki 21 val. į jo gyvenamąją vietą. Ieškovas su sūnumi K. bendrauja kiekvieną nelyginių metų gruodžio 31 d., o atsakovė su sūnumi bendrauja kiekvieną lyginių metų gruodžio 31 d., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 19 val. ir grąžindamas jį Naujų Metų sausio 1 d. iki 21 val. į jo gyvenamąją vietą. Ieškovas su sūnumi K. bendrauja lyginių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną), liepos 6 d.(Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), gruodžio 25-26 d. (šv. Kalėdos) ir per šv. Velykas, o atsakovė su sūnumi bendrauja nelyginių metų vasario 16 d. (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną), kovo 11 d. (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną), birželio 24 d. (Rasos ir Joninių dieną), liepos 6 d.(Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, rugpjūčio 15 d. (Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną), gruodžio 25-26 d. (šv. Kalėdos) ir per šv. Velykas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas jį tos pačios dienos (valstybinės šventės), gruodžio 26 d. ir pirmadienį (šv. Velykų atveju) iki 21 val. į jo gyvenamąją vietą.Ieškovas su sūnumi K. bendrauja vasaros atostogų kiekvieno mėnesio antrą pusę (t.y. kiekvieno vasaros atostogų mėnesio 15 d. pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas jį to paties mėnesio 30/31 d. iki 21 val.). Ieškovas su sūnumi K. bendrauja vaiko rudens, žiemos, pavasario atostogų antrą pusę (atostogų dienų skaičius dalinamas per pusę) pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas jį paskutinės atostogų dienos iki 21 val. Atsakovė su sūnumi K. bendrauja kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir kiekvienų metų rugsėjo 18 d. (atsakovės gimimo dieną). Jei ši data sutampa su tėvo bendravimo su sūnumi diena, ieškovo susitikimas su sūnumi yra nukeliamas kitai dienai, iš karto einančiai po tos dienos, tokiu būdu kompensuojant jo prarastą bendravimui skirtą laiką su sūnumi. Savo gimimo dieną nepilnametis K. R. lyginiais metais praleidžia su ieškovu, o nelyginiais metais su atsakove. Ieškovas pasiima sūnų 9 val. ir grąžina sūnų tą pačią dieną iki 21 val. į jo gyvenamąją vietą. Ieškovui dėl tam tikrų priežasčių negalint susitikti su sūnumi, jis apie tai informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš dieną sms žinute. Atitinkamai atsakovė, sūnui dėl tam tikrų priežasčių negalint susitikti su tėvu, ji ieškovą informuoja apie tai sms žinute ne vėliau kaip prieš dieną.Vaiko išvykimu pas ieškovą ir grįžimu į atsakovės namus rūpinasi kiekvienas iš tėvų, pas kurį tuo metu yra vaikas, kelionės išlaidas, būtinas vaiko nuvykimui pas tėvą ir parvykimui pas motiną, sumokėdami (padengdami) lygiomis dalimis.Vaiko ir tėvo susitikimui neįvykus dėl nuo ieškovo nepriklausančių priežasčių, tėvo susitikimas su vaiku yra nukeliamas arčiausiai esančiai dienai: ieškovas pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžina sūnų 21 val. į jo gyvenamąją vietą. Pakartotinio praleisto susitikimo atveju prarastų susitikimų skaičius yra sumuojamas, o susitikimai kompensuojami arčiausiai esančiomis dienomis. Prarasti susitikimai nėra kompensuojami, jei jie neįvyko dėl ieškovo kaltės. Visi nepilnamečio sūnaus paėmimai ir grąžinimai iš/į gyvenamąją vietą vyksta ieškovui neįeinant į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą. Ieškovas susitinka ir išsiskiria su sūnumi prie vaiko gyvenamojo namo laiptinės durų. Ieškovas netrikdydamas vaiko mokymosi ir laisvalaikio režimo turi teisę bendrauti su sūnumi telefonu ir/ar vaizdinėmis elektroninio ryšio priemonėmis (Skype, Face Time ar analogiškomis). Vaiko motina turi sudaryti sąlygas sūnui bendrauti su tėvu.Dėl atskirų tėvo ir sūnaus bendravimo atvejų, nenumatytų aukščiau nurodytoje bendravimo tvarkoje, atsižvelgdami į vaiko norus, šalys gali susitarti atskiru raštišku susitarimu (sms žinute). Vaiko išvykimu pas ieškovą ir grįžimu į atsakovės namus rūpinasi kiekvienas iš tėvų, pas kurį tuo metu yra vaikas, kelionės išlaidas, būtinas vaiko nuvykimui pas tėvą ir parvykimui pas motiną, sumokėdami (padengdami) lygiomis dalimis.Visi klausimai, susiję su bendravimo tvarkos įgyvendinimu, šalių yra fiksuojami sms žinutėmis arba elektroninių laiškų pagalba. Šalių žodiniai susitarimai dėl bendravimo tvarkos įgyvendinimo yra laikomi negaliojančiais.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 9,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo S. R., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 254,10 bylinėjimosi išlaidų.