- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-13
- Bylos Nr.
- A5.-2737-660/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02081-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Larisa Tamulionienė
- Pažeidėjas
- M. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kazachstano pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadovu, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. gegužės 9 d., 14 val. 30 min., Kaune, (duomenys neskelbtini), M. M. būdamas darbdaviui atstovaujančiu asmeniu – įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido dirbti nelegaliai: E. G., S. Š., S. I. pagalbiniais darbininkais. S. U. darbuotojams leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su jais nesudaręs rašytinių darbo sutarčių, ir apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdytos teritorinio skyriaus. M. M., būdamas įmonės vadovu, neužtikrino, kad visi dirbantys (duomenys neskelbtini) darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 43 straipsnio 1 dalį, bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taip pat įmonės vadovas M. M. nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities yra patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-06-05 įsakymo Nr. A1-276, 4 punkto nuostatas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinė atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas A. S. parodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. M. padarė nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 3 dalyje. M. M. padarė nusižengimus dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nežinojimo. Po to 2 asmenis įdarbino savo įmonėje, o vienas asmuo nepanoro darbintis jo įmonėje. M. M. prisipažino padaręs nusižengimus, nuoširdžiai gailisi, todėl prašo skirti jam minimalią nuobaudą – 1000 eurų baudą.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo protokole aprašyto pažeidimo faktą ir M. M. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1), nelegalaus darbo tyrimo aktas, iš kurio matyti, kad 2019-06-19 Valstybinės darbo inspekcijos (toliau tekste - VDI) Kauno teritoriniame skyriuje buvo gautas pranešimas iš Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų TT, kad (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas -, reg. Vilniuje) nuomojamoje teritorijoje, adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), dirba 3 nelegalūs darbuotojai (b. l. 2), Marijampolės apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų TT raštas dėl informacijos pateikimo (b. l. 3), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno teritorinio skyriaus raštas dėl informacijos pateikimo (b. l. 4), S. D. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad dirba (duomenys neskelbtini) darbuotoju, darbo vieta yra Kaune, (duomenys neskelbtini), geležinkelio aikštelėje, kurią nuomojasi įmonės direktorius M. M.. Be jo įmonės aikštelėje dar dirba R. V. ir K. M., kartais jiems padeda E. G. ir S. Š.. Jų darbas yra pakrauti automobilius autodalimis, kurias vilkikais išveža į Kazachstaną (b. l. 10-11), E. G. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad minėtą dieną dirbo pirmą kartą, norėjo pasibandyti, darbo sutarties nėra sudaręs (b. l. 13-14), VSDFV sistemos išrašai, iš kurių matyti, kad E. G. įmonėje įdarbintas buvo tik 2019-05-28, o S. I. – 2019-09-02 (b. l. 15, 17), Registrų centro išplėstinis išrašas su istorija (b. l. 19-20), M. M. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad su E. G., S. Š. ir S. I. nebuvo sudaręs darbo sutarties, nes norėjo juos išbandyti ar jie tinka šiam darbui, buvo paskyręs jiems bandomąjį laikotarpį po kurio būtų juos įdarbinęs. Po pareigūnų patikrinimo, įmonėje įsidarbino tik E. G., kiti – atsisakė. Apie reikalavimą įdarbinti asmenis bandomuoju laikotarpiu nežinojęs, taip pat nežinojo, kad reikalingas darbo saugos pažymėjimas. Dėl nusižengimų prisipažįsta ir gailisi (b. l. 23), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus, iš kurio matyti, kad M. M. turi galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą (b. l. 24), kita bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju šio kodekso 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis.
Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str., 43 str.).
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, kad darbdaviui atstovaujančio asmens žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais privalomai tikrina Valstybinė darbo inspekcija Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas.
Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. A1-276, 4 punktas numato, kad darbdaviui atstovaujantį asmenį, prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę, įstaigą, organizaciją arba kitą organizacinę struktūrą (toliau – įmonė) ar teikti paslaugas, moko profesinio mokymo teikėjas pagal atsižvelgiant į darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo temas (Nuostatų 1 priedas) parengtą profesinio mokymo programą, arba darbdaviui atstovaujantis asmuo mokosi savarankiškai pagal darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo temas (Nuostatų 1 priedas).
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad M. M., būdamas darbdaviui atstovaujančiu asmeniu – įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido dirbti nelegaliai: E. G., S. Š., S. I. pagalbiniais darbininkais. M. M. darbuotojams leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su jais nesudaręs rašytinės darbo sutarčių, ir apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdytos teritorinio skyriaus. M. M. būdamas įmonės vadovu neužtikrino, kad visi dirbantys (duomenys neskelbtini) darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 43 straipsnio 1 dalį, bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taip pat įmonės vadovas M. M. nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities yra patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-06-05 įsakymo Nr. A1-276, 4 punkto nuostatas, tokiais veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 3 dalyje, todėl yra baustinas.
M. M. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis dėl nusižengimo prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, M. M. skirtinos baudos, numatytos ANK 95 straipsnio 1 dalies, 96 straipsnio 3 dalies sankcijose. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 38 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 3 dalimi, 629 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, teismas
nutaria:
M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 96 straipsnio 3 dalyje, ir:
- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, skirti 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą;
- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 3 dalyje, skirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą paskirti 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 19107468316.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.