Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės N. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. K. 2020 m. balandžio 29 d. apie 17 val. 20 min. Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis G. K. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, jog 2020 m. balandžio 29 d. apie 15 val. 30 min. jis vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 1 litrą 7,5 procentų stiprumo alaus. Apie 17.00 val., būdamas neblaivus, jis nusprendė vairuoti savo automobilį. Jis važiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę ir įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jis vairavo savo vardu registruotą ir sau pačiam priklausantį automobilį „Volswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šio automobilio dokumentai buvo tvarkingi, automobiliui buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra ir jis buvo apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, o jis pats (kaltinamasis) turėjo teisę vairuoti transporto priemones. Bevairuodamas minėtą savo automobilį Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje jis atsitrenkė ir nežymiai apgadino kitą automobilį, kurio vairuotojas suprato, jog jis yra neblaivus, todėl ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai du kartus patikrino jo blaivumą ir abu kartus nustatė jam didesnį kaip 1,5 promilių neblaivumą. Jis visiškai sutiko su jo neblaivumo nustatytmo rezultatais. Jis nuoširdžiai gailisi dėl tokios savo nusikalstamos veikos (bylos lapai (toliau – b. l.) 89 – 91).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo G. K. prisipažinimo bei paaiškinimo, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo N. B. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kurio pagrindu buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog 2020 m. balandžio 29 d. apie 17 val. 20 min. Alytuje, (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) G. K., būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARKB-0137, du kartus nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). G. K. nepateikė jokių šio automobilio dokumentų. Minėtas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 1 – 4).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio apžiūros protokolo matyti, jog 2020 m. balandžio 29 d. nuo 17 val. 40 min. iki 18.00 val. buvo apžiūrėtas ir aprašytas Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ant kurio priekinių kairės bei dešinės pusių sparnų ir priekinių kairės pusės durelių fiksuoti apgadinimai. Apžiūros metu buvo paimtas minėtas automobilis bei jo užvedimo raktelis. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 10 – 19).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio V. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020 m. balandžio 29 d. jis dirbo policijos ekipaže „Punia-1820“ kartu su I. M. Apie 17 val. 20 min. jie gavo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo nurodymą nuvykti į Alytuje esančią (duomenys neskelbtini) gatvę, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kur yra įvykęs eismo įvykis ir įtariama, kad vienas iš šiame eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų yra neblaivus. Nuvykus į nurodytą vietą, jie rado du automobilius – „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairavo G. K., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Paklausus G. K., ar jis yra vartojęs alkoholio, šis atsakė, kad alkoholį vartojo prieš 2 valandas. Tuomet G. K. buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0137, ir pirmojo tikrinimo metu 17 val. 38 min. jam buvo nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu 17 val. 55 min. jam buvo nustatytas 2,33 promilių neblaivumas (b. l. 20).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato neblaivumo nustatymo akto matyti, jog 2020 m. balandžio 29 d., G. K. nurodžius, jog alkoholį jis vartojo prieš dvi valandas, pirmojo tikrinimo metu 17 val. 38 min. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0137, jam buvo nustatytas 2,15 promilių neblaivumas. Antrojo tikrinimo metu 17 val. 55 min. tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu G. K. buvo nustatytas 2,33 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti ir kiti G. K. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas bei nerišli kalba. G. K. sutiko su jo neblaivumo nustatymo rezultatais bei patvirtino juos pasirašytinai (b. l. 21).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo matyti, jog 2020 m. balandžio 29 d. 17 val. 19 min. G. K. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, kadangi jam buvo nustatytas 2,15 promilių neblaivumas (b. l. 22).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog 2020 m. balandžio 29 d. 18 val. 30 min. automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas iš adreso (duomenys neskelbtini) į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).

Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkas yra kaltinamasis G. K. (b. l. 24).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimo grąžinti daiktus matyti, jog 2020 m. gegužės 4 d. automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), bei šio automobilio užvedimo raktelis buvo grąžinti kaltinamajam G. K., kuris įsipareigojo saugoti šiuos daiktus iki bylos išnagrinėjimo teisme (b. l. 57 – 58).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2020 m. gegužės 5 d. kaltinamasis G. K. savanoriškai pateikė dokumentus, patvirtinančius proceso išlaidų, patirtų dėl automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo bei saugojimo, atlyginimą (b. l. 59, 60).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis G. K. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis G. K., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis G. K. sutiko su prokurorės jam pasiūlyta bausmės rūšimi – bauda bei jos dydžiu (b. l. 100 – 103, 104 – 105).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis G. K. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikaltimą jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis G. K. iki šiol dar nebuvo teistas, tačiau nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis dar buvo baustas administracine tvarka (b. l. 67 – 69, 70, 71). Kaltinamasis yra dirbantis ir darbdavio charakterizuotas teigiamai (b. l. 72 – 73, 76 – 78). G. K. yra vedęs, jis neturi nepilnamečių išlaikytinių (b. l. 66). Kaltinamasis psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas (b. l. 63 – 64). Byloje nėra jokių kitų G. K. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 89 – 91). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo G. K. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Be to, teismas, įvertinęs visas pirmiau jau aptartas aktualias aplinkybes, kaltinamajam skiriamos baudos dydį, nustato, jog kaltinamasis jam paskirtą baudą privalės sumokėti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo G. K. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam G. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Kaltinamasis G. K. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis specialia jam suteikta teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą, svarbu atsižvelgti bei įvertinti, jog kaltinamasis G. K. pirmą kartą padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusį nusikaltimą. Taigi, vertinant nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina kaltinamajam G. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šios priemonės terminą nustatant prokurorės pasiūlytam laikui – 1 metams 6 mėnesiams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šios bylos ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 3 d. kaltinamajam G. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 95 – 97). Kadangi minėta kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu G. K. yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl nagrinėjamu atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2020 m. gegužės 3 d.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis G. K. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir vairuodamas jam pačiam nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 24, 89 – 91). Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, G. K. vairuotas automobilis „Volkswagen Passat“ baudžiamojo įstatymo prasme yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Visa tai reiškia, jog G. K. vairuotas automobilis „Volkswagen Passat“, kuriuo ir buvo padarytas nagrinėjamas nusikaltimas, turi būti privalomai konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Taigi, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, kaltinamajam G. K. skiriama ir dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės N. K. 2020 m. gegužės 4 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į G. K. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. Turto saugotoju paskirtas kaltinamasis G. K. (b. l. 49 – 51, 52, 53 – 56). Kaltinamojo G. K. atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą automobilį „Volkswagen Passat“ paliekama galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. K. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 92 – 94, 95 – 97). Šios G. K. paskirtos kardomosios priemonės panaikinamos įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 72 MGL, tai yra 3 600 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 48 MGL, tai yra 2 400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog nuteistasis G. K. teismo jam paskirtą baudą privalo sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), nurodant įmokos kodą 6801.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant jam priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą pas G. K. ((duomenys neskelbtini)).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės N. K. 2020 m. gegužės 4 d. nutarimu G. K. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio faktinio perėmimo valstybės nuosavybėn.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti G. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Išaiškinti nuteistajam G. K. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu nuteistasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam G. K.