Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB “Senukai” vyr. prekių priėmėju, 10 klasių išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2015 m. sausio 13 d., apie 18.00 val., Prienų mieste, Vytauto gatvėje, vairuodamas jam priklausantį automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 27 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, t.y. nepraleido pėsčiosios ėjusios per pėsčiųjų perėją, nesustojo ir ją parbloškė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčiajai D. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimais.

Kaltinamasis A. M. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką neprisipažino. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino (b.l. 16-18, II t.), kad automobilį vairuoja nuo 2013 metų, 2015 m. sausio 13 d. apie 18 val. su kolega važiavo iš darbo, buvo tamsu, lijo, perėja prastai apšviesta, matomumas blogas, automobilių daug. Važiavo nuo autobusų stoties link UAB „Senukai“ tiesiai 50 km/val. greičiu ir matė prie Kultūros centro stovinčias 4-5 moteris. Viena moteris, kuri ant galvos buvo užsidėjusi kapišoną, išėjusi iš kultūros centro, ėjo invalidams skirtu nusileidimo taku. Moteris nulipusi ir net neįžengusi į perėją, būdama apie 1 m. už ženklo, kuris žymi pėsčiųjų perėjos pradžią, nežiūrėdama išbėgo į kelią. Susidūrimas su pėsčiąja buvo gatvių sankirtoje, jo priekinio automobilio ratas peršoko bordiūrą, keleivio pusės priekinis ratas buvo truputį pakilęs. Moterį pamatė tik prie pat perėjos, sustabdyti automobilio neturėjo jokių galimybių, susidūrimas įvyko jo eismo juostoje. Po susidūrimo automobilis užtvėrė visą važiuojamąją dalį per patį kelio vidurį, todėl automobilį patraukė, kad nesusidarytų spūstis, nes automobilis trukdė eismui. Atvykus policijos pareigūnams paaiškino, kad patraukė automobilį. Prieš patraukdamas automobilį, iškart nubėgo prie nukentėjusiosios, paklausė ar ji sąmoninga, iškvietė greitąją pagalbą. Patraukęs automobilį grįžo prie nukentėjusiosios, tuomet priėjo nukentėjusiosios choro kolegės ir dar prieš atvažiuojant greitajai pagalbai, ją pastatė ant kojų bei pasakė „einam namo, tau viskas gerai“. Sulaukus greitosios medicinos pagalbos ir policijos, jiems viską sakė tą patį, kad nukentėjusioji ėjo ne per pėsčiųjų perėją, o važiuojamąja dalimi. Moteris buvo apsirengusi tamsiai, ilga striuke su gobtuvu ant galvos, be atšvaitų ir ji negalėjo matyti kelio, trukdė gobtuvas. Po įvykio automobiliui sustojus, nukentėjusioji nuslydo nuo kapoto ir vieną kartą apsivertė. Nežino, kokį atstumą tiksliai nusviedė nukentėjusiąją. Nukentėjusiąją pastebėjo, kai ji jau buvo įžengusi į gatvę. Jis prieš perėją sulėtino greitį, o nukentėjusioji bėgo. Nukentėjusioji išgirdusi automobilio padangų cypimą dar labiau pasilenkė į priekį, ją parbloškė savo važiavimo juostoje jau už perėjos, automobilio vairuotojo pusės priekiu, koks stabdymo atstumas negali pasakyti. Paskui jį važiavo kitas automobilis, priešpriešinėje eismo juostoje nieko nebuvo. Moterį galėjo pamatyti dar būdamas ties „Top Sport“ punktu, o kaip kliūtį ją pamatė tuomet, kai ji jau atsitrenkė į automobilio priekinį stiklą. Susidūrimo metu greitis buvo apie 35 – 40 km/h, pėsčiųjų perėja niekas daugiau nėjo.

Nukentėjusioji D. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad invalidų nusileidimo takas eina nuo centrinio Kultūros centro įėjimo, kuris repeticijos metu visą laiką būna užrakintas ir invalidų nusileidimo taku ji nėjo, kadangi studija yra kitoje pastato pusėje. Įvykio dieną ji lipo laipteliais, kuriais nusileidus tiesiai yra pėsčiųjų perėja. Nulipusi praleido automobilį, kuris važiavo priešingoje pusėje iš kairės pusės nuo UAB „Senukai“ ir toliau ėjo pėsčiųjų perėja per gatvę. Buvo jau perėjusi į antrą važiavimo juostą, tuomet pamatė automobilį, kuris važiavo tiesiai į ją. Ji nebėgo, tačiau pagreitino žingsnį. Atvažiuojančio automobilio šviesas matė ties buvusiu Monopolio pastatu. Automobilis buvo dar pakankamai toli nuo jos ir ji galvojo, kad jis sustos prie pėsčiųjų perėjos. Buvo beveik perėjusi pėsčiųjų perėją, kai automobilis užkabino dešinį šoną ir ji užkrito ant automobilio kapoto. Automobilis ją nusviedė 10 metrų, ji nukrito prie bordiūro, priešingoje – Laisvės aikštės pusėje. Po susidūrimo automobilis dar vilko ją ant kapoto ir po staigaus pasisukimo nubloškė ant žemės. Automobilis ją patrenkė pėsčiųjų perėjoje, ji niekur kitur nėjo. Įvykio metu buvo apsirengusi tamsiai mėlyna striuke su gobtuvu. Ji iš kultūros namų išėjo viena, praėjo pro moteris, stovinčias ant kampo ir viena ėjo per perėją. Įvykus įvykiui, vairuotojas iššoko iš automobilio, pribėgo prie jos, pradėjo kalbinti, kvietė greitąją pagalbą, buvo susijaudinęs. Po autoįvykio jai buvo sulaužyti dubens kaulai, besigydant išaiškėjo, kad trūkę abu kojų meniskai ir dešinės kojos įtrūkę sausgyslės, po traumos neišsitiesia koja, skauda kai lipa laiptais, 3 mėn. gulėjo, buvo visiškai priklausoma nuo kitų, mėnesį laiko mokėsi iš naujo vaikščioti. Grįžus namo reikėjo ieškoti slaugės, nuo vasario 5 d. iki balandžio 13 d. slaugei mokėjo pinigus, ją samdė pati, kadangi kreipėsi dėl slaugos skyrimo, tačiau atsakymą gavo tik už pusantro mėnesio. Savo poreikius jai reikia atlikti su kitų žmonių pagalba, apie 3 mėnesius pati negalėjo nueiti į tualetą, nusiprausti, pasigaminti valgyti. Draudimo įstaiga išmokėjo 2700 Eur, materialinė žala visiškai atlyginta, moralinės žalos atlyginta 2500 Eur, prašė 8000 Eur, likusi moralinės žalos suma 5500 Eur. Kaltinamasis lankė ją klinikose, paklausė kaip jaučiasi, bet jam buvo baisiausia, jog iš jo atims vairuotojo pažymėjimą, jis neatsiprašė jos, žalos neatlygino.

Liudytojas V. M., dirbantis Alytaus apskrities VPK Prienų PK vyresniuoju patruliu teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną atvyko į eismo įvykio vietą, nukentėjusioji jau buvo išvežta greitosios pagalbos, automobilis stovėjo sankryžoje. Jis braižė eismo įvykio schemą, matuoti padėjo vairuotojas. Negali pasakyti, ar automobilis po įvykio buvo patrauktas, kadangi atvykus automobilį rado būtent toje vietoje, kur nubraižė schemoje ir nematė, kur jis stovėjo prieš atvažiuojant. Susidūrimo vietą ir nukentėjusiosios menamą buvimo vietą nubraižė po įvykio, kadangi pats jos nematė, vietą nurodė liudininkai. Visi liudininkai teigė, kad susidūrimas buvo pėsčiųjų perėjoje ir moteris ėjo per pėsčiųjų perėją. Tokių liudytojų, kurie patvirtintų, kad moterį partrenkė ne pėsčiųjų perėjoje, nebuvo. Po eismo įvykio automobilį draudžiama patraukti tuo atveju, kai yra sužaloti žmonės. Vairuotojas pasakė, kad nesusigaudė bei nesuprato kas atsitiko, todėl patraukė automobilį. Susidūrimo vietos schemoje nepažymėjo, kadangi liudytojai tik apytiksliai ją nurodė. Liudytojai neparodė kur iš pradžių buvo sustojęs automobilis, stabdymo vėžių nesimatė, nebuvo šukių ar nuolaužų. Buvo apgadintas automobilio šonas ir išdaužytas priekinis stiklas, ant gatvės nebuvo likę automobilio detalių, šukės buvo automobilio viduje. Sprendžiant pagal automobilio sugadinimus, moteris galėjo būti partrenkta pėsčiųjų perėjoje, buvo apgadinta automobilio vairuotojo pusė, sulaužytas kairys veidrodėlis, sudaužytas stiklas. Vieta, kur galimai gulėjo nukentėjusioji, matuota 9,80 m nuo perėjos, kadangi nebuvo parodyta tiksli vieta, schema ir atstumas braižyti nuo pėsčiųjų perėjos. Kiek nukentėjusiąją vilko automobilis, ar kaip toli ją nusviedė po smūgio turi įtakos automobilio greitis.

Liudytoja G. Z. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra skubios pagalbos specialistė. Atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji buvo sąmoninga, stovėjo šalikelėje, ją už parankės laikė moteris. Nukentėjusioji sakė, kad pėsčiųjų perėjoje ją partrenkė automobilis, įvykio vietoje buvo daugiau žmonių, jie liudytojų neklausinėjo. Įvykio vietoje automobilio, jo vairuotojo nematė, kadangi buvo tamsu. Negali pasakyti, ar policija jau buvo atvykusi. Nukentėjusiajai įtarė šlaunikaulio lūžimą, padarius nuotraukas buvo nustatyta, kad lūžęs dubuo.

Liudytojas S. M., greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad atvykus į įvykio vietą, Laisvės aikštės pusėje stovėjo dvi moterys ir laikė nukentėjusiąją. Policija dar nebuvo atvykusi. Jis ištraukė iš automobilio neštuvus, į automobilį paguldė nukentėjusiąją, jokių kalbų apie įvykį negirdėjo, nematė nei paties automobilio, neatsimena, ar ant kelio buvo šukių. Iš įvykio vietos greitai išvažiavo.

Liudytoja K. Z. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad matė eismo įvykį, su D. K. kartu lanko chorą. Ji viena išėjoi iš Kultūros centro, lipo laiptais, o D. K. nuėjo prieš ją. D. K. buvo apsirengusi tamsiai pilka striuke su kapišonu. Pėsčiųjų perėja buvo tiesiai prieš ją, ji laiptais lipo lėtai ir aiškiai matė, kaip pėsčiųjų perėjos gale automobilis partrenkė D. K.. Matė, kad D. K. ėjo per pėsčiųjų perėją, ją partrenkė pėsčiųjų perėjoje. Mano, kad automobilis stabdė, bet kadangi viskas įvyko labai greitai, negali garantuoti ar girdėjo stabdymą. D. K. krito ant automobilio kapoto, po smūgio vienas daiktas skrido į vieną pusę, o D. K. krito į kitą pusę, nukrito gatvių sankirtoje Savivaldybės pusėje, arčiau spaudos kiosko. Ar ją dar kurį laiką vežė ant automobilio kapoto, negali pasakyti. D. K. nubloškė toliau, nei ji buvo partrenkta. Kada D. K. ėjo pėsčių perėja, daugiau automobilių nebuvo, ji pati tuo metu buvo ant laiptų, o automobilis atvažiavo greitai nuo tilto pusės. D. K. buvo jau gale pėsčiųjų perėjos, kai automobilis ją kliudė, negali pasakyti, kuria automobilio dalimi kliudė, matė, kaip užmetė ant automobilio kapoto, negali pasakyti, ar po smūgio automobilis iškart sustojo. Po įvykio vairuojas išlipo, prie ausies laikė mobilų telefoną. Automobilių spūstis nebuvo susidariusi.

Liudytoja E. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad D. K. matė choro repeticijose, iš repeticijos ėjo visi būriu. Paties įvykio ir susidūrimo nematė, bet ji pirma išgirdo automobilio stabdymą, keletą sekundžių girdėjo kaip cypė automobilio stabdžiai, čiuožimą ant asfalto ir tuomet garsą, tuomet suvokė, kad automobilis į kažką atsitrenkė. Stabdymas buvo ne staigus, buvo ilgesnis. Automobilį pamatė kai ėjo prie D. K., jis stovėjo užsukęs prie perėjos ženklo į dešinę pusę tarp perėjų.

Liudytoja O. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu stovėjo Kultūros namų pusėje šonu į gatvę, kalbėjo su seserimi. Tuo metu išgirdo automobilio stabdžių cypimą bei susidūrimo garsą, tada atsisuko. Paties įvykio, kaip D. K. ėjo pėsčiųjų perėja, jos nukritusios ant automobilio kapoto, į kurią automobilio vietą atsitrenkė nukentėjusioji nematė, tik matė kaip D. K. nukrito. Ji policijos pareigūnams parodė įvykio vietą, nukentėjusiosios nukritimo vietą aiškiai matė, kadangi nuėjo pažiūrėti. Po susidūrimo automobilis sustojo užsisukęs į dešinę pusę nuo Vytauto gatvės, D. K. nukrito toliau nuo automobilio. Tuo metu vairuotojas kvietė greitąją pagalbą, po smūgio D. K. nejudėjo, po kelių minučių pajudėjo, po kurio laiko ją pakelė su moterimi, kuri vėliau nuėjo, o ji liko laikyti kol atvažiavo greitoji. D. K. patraukė nuo balos, į kurią buvo nukritusi po partrenkimo.

Liudytoja N. T. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad po repeticijos visi skirstėsi į namus, ji su kolegėmis ėjo link savo automobilio, kuris stovėjo prie banko „Swedbank“. D. K. ėjo link pėsčiųjų perėjos, bet per gatvę einančios nematė. Ji atidariusi automobilio dureles laukė kol susės kitos moterys į automobilį ir matė nuo tilto pusės link miesto atlekiantį automobilį. Automobilis važiavo greitai, jo stabdymo garso negirdėjo. Automobilio greitis galėjo būti daugiau nei 50 km/h, atrodė, kad važiavo greičiau nei kiti automobiliai. Susodinus į automobilį moteris ir besiruošdama lipti į automobilį, išgirdo garsą, atsisukus pamatė automobilį, kuris buvo pasisukęs į restorano „Beržas“ pusę, partrenktoji vertėsi per automobilio kapotą, po smūgio ji išlėkė gana aukštai. Po smūgio vienas daiktas nukrito į vieną pusę, o ji į kitą pusę. Susidūrimą matė ties pėsčiųjų perėja. Tą vakarą buvo blogas oras, buvo nemažai automobilių, prie pėsčiųjų perėjos laukė moterys, girdėjo D. K. balsą, todėl daro prielaidą, kad ji stovėjo prie pėsčiųjų perėjos, prie važiuojamosios dalies jos stovinčios nematė, tik atsisukusi matė krentantį žmogų. Po smūgio vairuotojas sustojo tarsi suktų link restorano „Beržas“.

Liudytoja J. R. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad paties įvykio nematė. Išėjus po repeticijos kolegė pakvietė į automobilį, kuris buvo prie banko „Swedbank“, pasuktas į Nemuno pusę. Ji sėdėjo automobilyje ir stebėjo gatvę, tuo metu gatvė buvo judri, sėdėdama automobilyje pėsčiųjų perėjos nematė, žiūrėjo į kitą pusę, į atvažiuojančius automobilius. Kaip D. K. ėjo per gatvę, link kurios pusės ėjo, nematė. Besėdint automobilio priekyje, pamatė atvažiuojantį automobilį, kuris važiavo greitai. Matėsi, kad automobilis atvažiavo greitai, kiti automobiliai prie perėjos pristabdyvo, dėl to į automobilį atkreipė dėmesį. Paties smūgio neišgirdo, stabdymo garsų negirdėjo, tik po to kolegė suriko, kad partrenkė žmogų.

Liudytojas J. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad matė įvykį, sėdėjo šalia vairuotojo kaltinamojo A. M.. Važiavo dviese aplink miestą pasivažinėti, važiavo apie 50 km/h, lijo, buvo šlapias kelias. Važiavimo greitį žino, kadangi dažnai žiūrėdavo į spidometrą, susidūrimo metu greičio nepastebėjo, nes tuo metu žiūrėjo į savo telefoną. Iki smūgio žiūrėjo į telefoną tik pajautė automobilio stabdymą ir pamatė smūgį į kairę automobilio pusę, matėsi, kad moteris bėgo už perėjos, užsidengusi veidą kapišonu. Nuo telefono galvą pakėlė prieš stabdymą, iki perėjos buvo apie 1 – 1,5 m., matė kaip moteris bėgo per kelią, o jie jau stabdė, automobilis čiuožė. Nukentėjusiąją partrenkė už perėjos, ji atsimušė į automobilio kairės pusės stiklą, ant kapoto jos nematė. Automobilyje negarsiai grojo magnetola. Iškart po smūgio A. M. sustabdė automobilį, sustojo iš kart už pėsčiųjų perėjos, išlipęs iš automobilio pribėgo prie moters ir iškvietė greitąją pagalbą. Kažkas liepė patraukti automobilį ir jis buvo patrauktas už kavinės Beržas perėjos.

Be kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais baudžiamosios bylos duomenimis:

2015 m. sausio 13 d. Alytaus apskrities VPK Prienų r. PK Kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės specialisto V. B. tarnybiniu pranešimu (b.l. 4, I t.) nustatyta, kad 2015 m. sausio 13 d. apie 18.00 val., Prienų m., Vytauto gatvėje, A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiu paros metu nepastebėjo į važiuojamąją kelio dalį išėjusios D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nesuspėjo sustoti ir ją parbloškė. Dėl dubens kaulų lūžio D. K. išvežta į LSMUL Kauno klinikų mišrių traumų skyrių.

2015 m. sausio 13 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir planu (b.l. 5-6,7-8, I t.) nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas Laisvės aikštės gatvėje, kairėje kelio pusėje už pėsčiųjų petrėjos. Po kelių eismo įvykio, transporto priemonė buvo patraukta į kelkraštį.

2015 m. sausio 13 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b.l. 12-13, I t.) nustatyta, automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techniškai tvarkingas, užfiksuoti automobilio priekinio stiklo, variklio gaubto, kairės pusės veidrodėlio sugadinimai.

2015 m. kovo 9 d. Specialisto išvada Nr. G 235/15 (06) (b.l. 21-23, I t.) nustatyta, kad D. K. kliniškai nustatyta dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimai. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

2015 m. gegužės 28 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 131-134, I t.) nustatyta, kad A. M. parodė vietą (Foto Nr. 1), iš kurios pusės jis atvažiavo automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); vietą, (Foto Nr. 2), kur jis važiuodamas automobiliu Opel Astra pastebėjo einančią pėsčiąją; parodė vietą (Foto Nr. 3), kur jis sustojo po eismo įvykio bei vietą (Foto Nr. 4), kur po įvykusio eismo įvykio pastatė automobilį Opel Astra.

2015 m. gegužės 29 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 50-53, I t.) nustatyta, kad nukentėjusioji D. K. parodė vietą (Foto Nr. 1), kur ji stovėjo prieš pradėdama eiti per pėsčiųjų perėją; vietą (Foto Nr. 2), kur ją partrenkė automobilis Opel Astra; vietą (Foto Nr. 3), iš kurios pusės atvažiavo automobilis Opel Astra; vietą (Foto Nr.4), kur ji nukrito po eismo įvykio.

2015 m. gegužės 28 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 56-59, I t.) nustatyta, kad liudytoja E. B. parodė vietą (Foto Nr. 1), kur stovėjo automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio, po to, liudytoja parodė vietą (Foto Nr. 2 ir Foto Nr. 3), kur buvo nukritusi pėsčioji D. K. po eismo, kur ją partrenkė automobilis Opel Astra.

2015 m. gegužės 28 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (b.l. 64-68, I t.) nustatyta, kad liudytojas J. V. parodė vietą (Foto Nr. 1), iš kurios pusės jis kartu atvažiavo automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su vairuotoju A. M., po to, liudytojas J. V. parodė vietą (Foto Nr. 2), kur jis su vairuotoju pamatė pėsčiąją. Paėjus už pėsčiųjų perėjos liudytojas parodė vietą (Foto Nr. 3), kur buvo partrenkta pėsčioji D. K.. Paėjus nuo pėsčiųjų perėjos liudytojas parodė vietą (Foto Nr. 4), kur automobilis „Opel Astra“ sustojo po įvykusio eismo įvykio; nuo tos vietos paėjo su liudytoju J. V. ir jis parodė vietą (Foto Nr. 5), kur po eismo įvykio nukrito pėsčioji ant gatvės. Nuo tos vietos su liudytoju paėjo prie kitos pėsčiųjų perėjos ir jis parodė vietą (Foto Nr. 6), kur po įvykusio eismo įvykio pastatė vairuotojas automobilį „Opel Astra“.

Fizioterapijos skyriaus (kabineto) lankytojo kortelėje (b.l. 32-33, I t.) pažymėti D. K. apsilankymai procedūrose.

Išrašu iš ligos istorijos (b.l. 34, I t.) nustatyta, kad D. K. reikalinga pagalba.

2015 m. vasario 2 d. Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro asmens aprūpinimo techninės pagalbos triemonėmis nuomos sutartimi (b.l. 35-36, I t.) nustatyta, kad D. K. už mokestį išsinuomojo čiužinį ir automatiškai reguliuojamą lovą.

2015 m. kovo 12 d. Prienų rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro asmens aprūpinimo techninės pagalbos triemonėmis su įmoka sutartimi dėl trumpalaikio materialiojo turto (b.l. 37-38, I t.) nustatyta, kad D. K. už nustatyto dydžio įmoką perduota naudotis vaikštyne su staliuku ir ratukais.

Pateikta sąskaita – faktūra, kasos pajamų orderiai, kvitai (b.l. 39-48, I t.) patvirtina D. K. patirtas gydymosi ir susijusias išlaidas.

Tecninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita) (b.l. 103, I t.) nustatyta, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka techninius reikalavimus.

Automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. M. vardu (b.l. 104, I t.).

Transporto priemonės draudimo sutartimi (b.l. 105, I t.) nustatyta, kad eismo įvykio kilimo metu (2015 m. sausio 13 d.) A. M. priklausantis automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu BTA draudimas.

A. M. turi teisę vairuoti AM, B1, B kategorijos transporto priemones (b.l. 106, I t.).

Asmens blaivumo testu (b.l. 109, I t.), nustatyta, kad įvykio metu A. M. buvo blaivus (0,00 prom.).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Minėtoje baudžiamojo įstatymo normoje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl nusikaltimo sudėčiai konstatuoti, be minėtų objektyviųjų požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t.y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Baudžiamosios teisės teorija numato, jog asmens veika gali būti pripažįstama nusikaltimu tik jei ji turi visus atitinkamos Lietuvos Respublikos BK specialiojoje dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą, subjektyviąją pusę.

Vienas objektyviosios pusės požymių – priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga. Sprendžiant eismo įvykio priežasties klausimą, turi būti nustatomi ir įvertinami ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytas KET pažeidimas, bet ir kiti faktoriai, taip pat galėję turėti reikšmės eismo įvykiui. Baudžiamosios teisės teorija priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių įvardija kaip asmens įtaką padarinių atsiradimui. Tačiau tokia padaryta veika turi būti būtina nusikalstamų pasekmių atsiradimo sąlyga. Tuo atveju veiką reikia išskirti iš kitų aplinkybių ir, jei įvykiai toliau vystosi kaip ir vystęsi, ji negali būti pripažinta būtina nusikalstamų pasekmių atsiradimo sąlyga. Kitaip tariant asmens veikos teisiniam vertinimui, t.y. ar padaryta veika laikytina nusikalstama ar ne, reikšmės turi tik būtinasis priežastinis ryšys, kuriam yra būdingas dėsningas vidinis reiškinių ryšys – kai tam tikromis sąlygomis dominanti veika visada ar bent jau paprastai (daugeliu atveju) sukelia tam tikrus pavojingus padarinius.

BK 14 straipsnis numato, kad baudžiamoji atsakomybė galima tik padarius nusikalstamą veiką tyčia ar dėl neatsargumo. Sutinkamai su BK 281 straipsnio 7 dalimi, BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik dėl neatsargumo. BK 16 straipsnis nustato, kad nusikaltimas yra neatsargus, jei jis padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Taigi, net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas).

Kaltinamasis A. M. kaltės nepripažino, nurodė, kad nukentėjusioji ėjo ne per perėją, be to, ji ne ėjo, o bėgo. Jis pats nurodė matęs ties Prienų Kultūros centru stovinčias 4-5 moteris, o vieną moterį ateinant invalidams skirtu nusileidimo taku. Moteris, būdama apie 1 m. už ženklo, kuris žymi pėsčiųjų perėjos pradžią, nežiūrėdama išbėgo į kelią. Moterį pamatė tik prie pat perėjos, sustabdyti automobilio neturėjo jokių galimybių, susidūrimas įvyko jo eismo juostoje, pėsčiajai jau esant perėjus pusę gatvės. Po įvykio automobilį patraukė nuošaliau. Nors A. M. teigė, jog jis dėl įvykio nėra kaltas, nukentėjusioji pati išbėgo į gatvę ir ne perėjoje, bet vienu metru į šoną nuo perėjos, tačiau pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklės (KET 30 punktas) reikalauja, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas sulėtintų greitį arba sustotų prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Pats kaltinamasis nurodė, kad eismo sąlygos nebuvo geros, buvo tamsu, lijo, kelio danga buvo slidi. Nors A. M. teigė matęs, kad nukentėjusioji ėjo ne per perėją, tačiau duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad nukentėjusiąją pamatė tik ją partrenkęs, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs. Be to, tai, jog kaltinamasis nesilaikė kelių eismo taisyklių imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui patvirtina ir jo parodymai, kad dar iš toliau matė gatvės pusėn artėjančią moterį (kaip nurodė kaltinamasis – ateinant invalidų nusileidimo taku), tačiau vėliau nukentėjusiąją pamatė tik partrenkimo metu ir, anot kaltinamojo, tą pačią moterį partrenkė. Tai patirtina, kad kaltinamais nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, būdamas padidinto pavojaus šaltinio valdytoju ir važiuodamas tamsiu paros metu, esant blogoms eismo sąlygoms, slidžiai kelio dangai ir blogam matomumui, įvažiuodamas į pėsčiųjų perėjos zoną, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu. Tai, kad nukentėjusioji D. K. per gatvę ėjo pėsčiųjų perėja, patvirtino teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja K. Z. D., kuri nurodė, kad nukentėjusiajai atėjus nuo Kultūros centro pusės, pėsčiųjų perėja buvo tiesiai prieš D. K., o ji pati tuo metu lėtai lipo laiptais ir aiškiai matė, kaip pėsčiųjų perėjos gale automobilis partrenkė D. K.. Liudytoja patvirtino, kad D. K. ėjo per pėsčiųjų perėją ir joje buvo partrenkta. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti įvykį mačiusios liudytojos parodymais. Liudytoja nurodė mačiusi, kad D. K. krito ant automobilio kapoto, po smūgio vienas daiktas skrido į vieną pusę, o D. K. krito į kitą pusę, nukrito gatvių sankirtoje Savivaldybės pusėje, arčiau spaudos kiosko. Liudytoja O. L. taip pat patvirtino mačiusi, kad D. K. nukrito toliau nuo automobilio. Liudytoja N. T. nurodė, kad kaltinamojo automobilis važiavo greičiau nei kiti automobiliai. Ji, kaip ir liudytoja K. Z. D. nurodė, kad po smūgio vienas daiktas nukrito į vieną pusę, o D. K. – į kitą. Susidūrimą matė ties pėsčiųjų perėja. Tai, kad automobilis važiavo greitai, nurodė ir liudytojos J. R. J., K. Z. D.. Su A. M. kartu važiavęs liudytojas J. V. teisiamojo posėdžio metu nurodydamas nukentėjusiosios ėjimo per gatvę vietą, taip pat parodė, kad ji pradėjo eiti pėsčiųjų perėja, tik, anot minėto liudytojo, baigė gatvę eiti ne pėsčiųjų perėjos zonoje. Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas Alytaus apskrities VPK Prienų PK pareigūnas V. M. nurodė, kad ir iškart po įvykio, visi įvykį matę ir ten buvę liudytojai taip pat nurodė, kad nukentėjusioji buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje. Kitokių liudytojų parodymų nebuvo.

Teismas taip pat pažymi, kad kaltinamasis, partrenkęs pėsčiąją, automobilį iš susidūrimo vietos patraukė, pastatė jį nuošaliau, todėl byloje esanti eismo įvykio schema buvo sudaryta remiantis liudytojų parodymais, joje nepažymėta partrenkimo vieta, automobilis užfiksuotas stovintis ten, kur A. M. jį patraukė po D. K. partrenkimo, o ne galimoje partrenkimo vietoje. Esant tokioms aplinkybėms, schema yra tik tikėtina, tačiau neatspindi tikrosios situacijos po įvykio, todėl negali būti laikomas patikimu įrodymu BK 20 str. prasme, dėl ko teismas byloje esančia schema nesiremia. Vadovaujantis šiais motyvais, įvykio schemai esant tik tikėtinai, buvo atmestas kaltinamojo gynėjo prašymas skirti autotechninę – medicininę ekspertizę, kadangi ekspertizės išvados taip pat galėtų būti laikomos tik galimomis ar tikėtinomis, tačiau nepatvirtinančiomis ar paneigiančiomis tam tikras aplinkybes. Be to teismas sprendė, kad byloje yra pakankamai kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti įvykio aplinkybes. Nors kaltinamojo gynėjas prašė ekspertams užduoti klausimą „ar galėjo automobilis, važiuodamas 50 km/h greičiu nusviesti nukentėjusiąją 9,80 m (kaip nurodyta schemoje) už pėsčiųjų perėjos ribos“, tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis važiavo būtent 50 km/h greičiu, apklausti liudytojai nurodė, kad A. M. automobilis važiavo greitai, greičiau, nei kiti, tačiau konkretūs objektyvūs duomenys apie kaltinamojo važiavimo greitį įvykio metu, nenustatyti. Pat kaltinamasis duodamas paaiškinimus nurodė, kad susidūrimo su pėsčiąja metu, jo vairuojamo automobilio greitis buvo 35 – 40 km/h. Tai, jog D. K. per gatvę ėjo sparčiu žingsniu, vėliau žingsnį dar pagreitino, pripažino ir pati nukentėjusioji, tačiau ši aplinkybė kaltinamojo kaltės nepaneigia.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko byloje nustatyta, kad A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, kad vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. M. 2015 m. sausio 13 d., apie 18.00 val., Prienų mieste, Vytauto gatvėje, vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleido pėsčiosios D. K., ėjusios per pėsčiųjų perėją, nesustojo ir ją parbloškė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimais. Šios aplinkybės yra nustatytos teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Būtent kaltinamojo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindinė eismo įvykio, kurio metu sužalotas žmogus, kilimo priežastis. Kaltinamasis A. M. veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Kaltinamojo A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Nukentėjusioji D. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti 264,51 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamajame posėdyje, nukentėjusioji, tikslindama ieškinio reikalavimus, nurodė, kad visa turtinė žala jai yra atlyginta iš draudimo, taip pat atlyginta dalis – 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palaikė likusioje, neatlygintoje dalyje, prašė papildomai priteisti 5500 Eur neturtinės žalos. Nurodė, kad neturtinę žalą sudaro patirtas fizinis skausmas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, baimės ir nesaugumo jausmas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. 109 str. nuostatas asmuo, dėl nusikatamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos turi teisę gauti žalos atlyginimą.

Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei joje surinktus faktinius duomenis sprendžia, kad nukentėjusiosios pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas iš dalies. Teismas neturi jokio faktinio ar teisinio pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji D. K. dėl įvykio metu patirtų sužalojimų, atsižvelgiant ir į jos garbų amžių, kentė fizinius bei psichologinius skausmus, nepatogumus, baimę, sumažėjo jos bendravimo galimybės. Ji tris mėnesius turėjo praleisti gulimame rėžime, buvo lūžę dubens kaulai, patyrė skausmingas procedūras, negalėdama pasirūpinti savo higiena, jautėsi pažeminta, bejėgiška, priklausoma nuo kitų žmonių, tačiau nukentėjusiosios prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai D. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimais. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų neatstatomus padarinius nukentėjusiosios sveikatos būklei, ar duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiosios emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika sukeltas pasekmes (padarytas nesunkus D. K. sveikatos sutrikdymas); į tai, kad kaltinamasis A. M. nesunkų D. K. sveikatos sutrikdymą padarė veikdamas neatsargiai, jo veikoje nebuvo tyčios ir jis tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių nesiekė bei į tai, kad pati nukentėjusioji D. K., per gatvę eidama tamsiu paros metu, lyjant, neturėjo šviesą atspindinčio atšvaito, ėjo užsidėjusi gobtuvą, greitu žingsniu, neįsitikinusi, kad tai daryti saugu. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes, remiantis aukštesnės instancijos teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio analogiško pobūdžio bylose, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad D. K. civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 8000 Eur dydžio neturtinė žala yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama, pripažįstant, jog dėl A. M. 2015-01-13 18:00 val. sukelto eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji D. K. patyrė 3000 Eur dydžio neturtinę žalą.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. M. 2015-01-13 įvykį sukėlė vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu pagal įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 105, I tomas). Pažymėtina, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Lietuvos Respublikos CK 6.987 str.).

Lietuvos Respublikos CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Apsidraudęs civilinę atsakomybę asmuo (fizinis ar juridinis), turi prievolę atlyginti padarytą žalą tik ta dalimi, kiek nuostolių dydis viršija ribotos civilinės atsakomybės draudimo sumą arba draudiko nemokumo atveju. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. yra aiškiai nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui. Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašyme (b.l. 186 -187, I tomas) nurodė, kad draudimo bendrovė dėl įvykio yra išmokėjusi tokias sumas: 1476,78 Eur Valstybinei ligonių kasai už D. K. gydymą ir D. K. – 264,51 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į D. K. padarytus sužalojimus, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką analogiškose bylose. Atsižvelgiant į tai, kad draudikas pilnai įvykdė savo prievolę, prašė ieškinį AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atžvilgiu palikti nenagrinėtu.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. normą, prievolę atlyginti 2015-01-13 eismo įvykio metu padarytą turtinę ir neturtinę žalą pirmiausia turi draudikas – civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ bei tiek, kiek jos nepadengia sudaryta draudimo sutartis, - žalą padaręs asmuo, t.y. kaltinamasis A. M.. Teismui nustačius, jog dėl eismo įvykio D. K. patirta neturtinė žala yra 3000 Eur, iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteistina 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 1000 Eur (b.l. 1,2, II tomas) bei 1,12 Eur už dokumentų kopijas (b.l. 183, I tomas), viso 1001,12 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. M. nukentėjusiosios D. K. naudai.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, taip pat kitas teismo nustatytas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str.).

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 59 str., 60 str.).

Kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 2 d., 16 str.). Kaltinamasis anksčiau neteistas (b.l. 112, I tomas), baustas administracine tvarka (b.l. 113-114, I tomas), į Prienų psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (b.l. 116, I tomas), dirba (b.l. 117, I tomas), charakterizuojamas teigiamai (b.l. 100, I tomas).

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sankcija numato, kad už minėto straipsnio dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos įvykdymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, siekiant Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytų bausmės tikslų, remiantis Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatomis, A. M. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – bauda.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 135-136, I tomas), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusiklastamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir paskirti jam 12 MGL (keturių šimtų penkiasdešimt vieno Eur 92 ct) baudą.

Išaiškinti A. M., kad šiuo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios D. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti nukentėjusiajai D. K. iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo A. M. nukentėjusiosios D. K. naudai 1001,12 Eur (vieną tūkstantį vieną eurą 12 ct) teisiminio proceso išlaidų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.