Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

2010-12-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-754-402/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2010-12-09
Bylos Nr.
II-754-402/2010
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Nukentėjusysis
R. Š.
Administracinė byla Nr.II -754-402/10
4-62-3-568-2010-6
Procesinio sprendimo kategorija 44. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 9 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,

dalyvaujant asmeniui, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas – A. M., nukentėjusiajam R. Š., nedalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Šilainių policijos nuovados atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Šilainių policijos nuovados pareigūno 2010-07-09 nutarimu A. M. paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 110 str. 5 d. – 500 litų bauda. Administracinė nuobauda A. M. paskirta už tai, kad 2010-05-13 apie 22.30 val. Kaune Baltijos gt. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. vedžiojamas šuo įkando R. Š. į koją, tuo padarė žalą jo sveikatai.

Šalies argumentai

A. M. prašo nuobaudą panaikinti ir bylą nutraukti, kadangi pažeidimo nepadariusi. Ji paaiškino, kad 2010-05-13 vakare ji išvedė savo šunį pasivaikščioti. Pasivaikščiojimas praėjo be jokių nesusipratimų, jos šuo niekam neįkando, šuo visą laiką buvo šalia jos. Grįžus namo iš lauko jos dukra jai pasakė, kad buvo atėjęs kaimynas iš 25 buto ir prašė ją užeiti. Ji nuėjo pas kaimyną, kuris paaiškino, kad jos šuo įkando jo sūnui. Kadangi tai akivaizdi netiesa, ji su tokiais kaltinimais nesutiko. Kaimynas R. Š. kreipėsi į policiją ir ją nubaudė jos nuomone visiškai nepagrįstai.

Nukentėjusysis R. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio datos nepamena, jis ėjo iš laiptinės, buvo tamsu. Iš laiptinės iš ėjo labai greitai, beveik bėgo, kadangi skubėjo susitikti su draugu. Išėjus iš laiptinės jį įkando šuo. Jis neturėjo laiko aiškintis ir nuėjo. Šuo buvo su šeimininke A. M., ir būtent jos šuo jį įkando. Jis kreipėsi medicininės pagalbos, kadangi jo tėvas išsiaiškino, kad šuo neskiepytas. Jo tėvas norėjo viską taikiai išspręsti, tačiau nepavyko.

Liudytojas R. Š. paaiškino, kad datos nepamena, jo sūnus grįžo su sudraskytomis kelnėmis ir pasakė, kad jam įkando kaimynės A. M. šuo. Jis nuėjo pas kaimynę pasiaiškinti, norėjo sužinoti, ar skiepytas šuo. A. M. dar nebuvo namie, todėl jis paprašė jos dukros, kad perduotų motinai, jog ji užeitų pas jį. Atėjus kaimynei A. M. jis išsiaiškino, kad šuo neskiepytas. Jis norėjo, kad kaimynė bent atsiprašytų, tačiau to nesulaukė, ji kategoriškai atsisakė atsiprašyti, viską neigė, todėl buvo kreiptasi į policiją. Pokalbio metu A. M. buvo akivaizdžiai neblaivi.

Liudytoja L. O. paaiškino, kad A.M. yra jos kaimynė. Ji turi šunį, jos šuo nėra piktas. Kaimynė šunį paprastai vedžioja su antsnukiu ir pavadėliu. Įvykio nematė ir negali patvirtinti ar paneigti įvykio aplinkybes.

Liudytoja L. V. paaiškino, kad gavus R. Š. pareiškimą tyrė šį įvykį. Buvo gauti medicininiai dokumentai, apklausti kaimynai ir priimtas procesinis sprendimas.

Liudytoja Ž. M. paaiškino, kad pokalbio metu su R. Š. jis jai pasakė, kad jis tiek skubėjo, kad net nematė, koks šuo jam įkando.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pareiškėja nubausta už veiką, numatytą LR ATPK 110 str. 5 d.

ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

A. M. kaltinama tuo, kad 2010-05-13 apie 22.30 val. Kaune Baltijos gt. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) jos vedžiojamas šuo įkando R. Š. į koją, tuo padarė žalą jo sveikatai, todėl jos veika kvalifikuota pagal LR ATPK 110 str. 5 d.

LR ATPK 110 str. yra blanketinė norma. Jau net šio straipsnio pavadinimas nukreipia į kitus teisės aktus (Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas). LR ATPK 110 str. 5 d. dispozicijoje išdėstyta: „Šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos, padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui“, o pirmoje dalyje nurodyta: „Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas“.

Kaip matyti iš išdėstyto LR ATPK 110 str. 5 d. nukreipia į kitus teisės aktus. Atsakomybė atsiranda tik tuomet, kai pažeistos tam tikros teisės normos, todėl tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek ir administracinio teisės pažeidimo nutarime turi būti nurodyta kokį teisės aktą pažeidė pareiškėja. Administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla. Protokolas yra taip pat procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Protokolas įgyja dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole.

Kaip matyti nagrinėjamoje byloje kaltinimas nėra apibrėžtas, iš protokolo (tiek ir iš nutarimo) nėra aišku kokį teisės aktą pareiškėja pažeidė. Netinkamo protokolo surašymu, ribojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė teikti įrodymus, patvirtinančius jo nekaltumą, ir tuo pačiu pažeidžiama jo teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo. Nurodytas procesinis pažeidimas padarytas nuobaudos skyrimo stadijoje. Kaltinimo abstraktumas esminis procesinės teisės pažeidimas, suponuojantis institucijos nutarimo naikinimą ir bylos grąžinimą institucijai įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus yra pažymėjęs, kad įstatymas nenustato išsamaus aplinkybių sąrašo, kai terminas nuobaudai skirti gali būti pratęsiamas, tačiau terminas nuobaudai skirti gali būti pratęsiamas, jei byla negali būti išspęsta dėl įvairių objektyvių priežasčių. Be to, sprendimą dėl termino nuobaudai skirti pratęsimo turi priimti institucija, kurios žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, aprobuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005-07-14 pasitarime, P.49, www.lvat.lt).

Šioje byloje terminas administracinei nuobaudai skirti yra pratęstas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Šilainių policijos nuovados 2010-06-10 nutarimu (b.l. 28), 2010-06-18 nutarimu (b.l. 29) ir 2010-06-28 nutarimu (b.l. 34). Kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusysis kreipėsi į policijos komisariatą dėl įvykio nedelsiant, pranešimas gautas sekančią dieną po įvykio (b.l. 47). 2010-06-10 nutarimu ir 2010-06-18 nutarimu terminas pratęstas tikslu nustatyti papildomas įvykio aplinkybes bei galimus liudytojus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad paskutinis liudytojas buvo apklaustas 2010-06-10, jokių kitų liudytojų byloje nėra apklausta ir nustatyta. Surašytas tarnybinis pranešimas (b.l. 31) neduoda pagrindo pratęsti termino, kadangi pasikalbėti su nurodytais asmenimis buvo galima iškarto po įvykio. Taip pat, pareigūnas iškarto gavęs nukentėjusiojo pranešimą privalėjo kreipti į medicininę įstaigą dėl reikiamų dokumentų pateikimo į bylą. Visi prašomi pateikti į byla dokumentai reikalaujami raštu ir persiunčiami taip pat lydint raštu. Todėl visiškai neaiškus tarnybinio pranešimo (b.l. 32) motyvas, kad į medicininę įstaigą buvo skambinta, ir kad pareigūnui buvo paaiškinta, jog jis privalo parašyti užklausimą raštu. Be to pažymima, kad tarnybinis pranešimas surašytas tik 2010-06-19. Todėl ir pratęsti termino 2010-06-28 nutarimu nebuvo jokio pagrindo, kadangi prašomi pateikti medicininiai dokumentai visą laiką įvykio tyrimo metu buvo VŠĮ „Raudonojo kryžiaus ligoninėje“, jie nebuvo niekur išsiųsti, ir byloje galėjo būti pateikti iškarto po įvykio.

Tokiu būdu darytina išvada, kad byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareigūnas negalėjo užbaigti tyrimą per įstatymo nustatytą terminą, todėl teismas vertina, kad objektyvių priežasčių pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą nebuvo.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo padaryti esminiai administracinių bylų teisenos pažeidimai, suponuojantys institucijos nutarimo naikinimą ir bylos grąžinimą institucijai įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuo teisės pažeidimo paaiškėjimo dienos praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai ir sprendimas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą nebuvo priimtas, atsirado ATPK 250 str. 7 p. numatyta aplinkybė, daranti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą ir nustatyti pažeidimai nebegali būti pašalinti, todėl byla negrąžintina institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nutarimas naikintinas ir byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėja

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato Šilainių policijos nuovados pareigūno 2010-07-09 nutarimą, kuriuo A. M. paskirta administracinė nuobauda pagal LR ATPK 110 str. 5 d. – 500 litų bauda panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per šį Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Natalja Zelionkienė