Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. G., išnagrinėjo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ūkininko, gyv. (duomenys neskelbtini), neteisto, nebausto administracinėmis nuobaudomis, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

policijos įgaliotas pareigūnas 2011 m. liepos 12 d. R. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. už tai, kad jis nepanaudojo tėvų valdžios auklėdamas savo mažametį sūnų J. G., gim. (duomenys neskelbtini), tinkamai jo neprižiūrėjo, nes jis 2011-06-30 20 val. 40 min. iškrito pro langą iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto ir susižalojo.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (LR ATPK 9 str. 1 d.). Taigi, asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos “tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 str., apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 d. nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 str. numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai piktybiškai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 str., sudarančias tėvų valdžios turinį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. nepakanka tik fakto, nagrinėjamu atveju - įvykio šeimoje, kurio metu susižalojo vaikas. Galimi atvejai, kai tokie įvykiai šeimoje negali būti siejami su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 str., privalo būti nustatyta, kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, surinkti įrodymai, kurie patvirtintų piktybišką ir sistemingą tėvų pareigos neatlikimą. Tokie duomenys renkami išreikalaujant tėvus charakterizuojančią medžiagą bei atitinkamą informaciją (nuomonę, išvadą) iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir pan.

Nagrinėjamu atveju nebuvo tiriama, ar R. G. tinkamai realizavo savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią ir ėmėsi visų įmanomų priemonių tinkamai užtikrinti mažamečio sūnaus nuolatinę priežiūrą ir auklėjimą. Objektyvių duomenų, patvirtinančių R. G. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo iš esmės nebuvo surinkta, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tik remiantis Alytaus apskrities VPK darbuotojo V. R. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad buvo gautas medikės Labukienės telefoninis pranešimas, jog į VšĮ Alytaus rajono savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių 2011-06-30 22.05 val. buvo pristatytas J. G. su kirstine kaktos žaizda, bei 2011-07-12 R. G. paaiškinimu, kuriame jis nurodo, kad įvykio metu buvo namuose ir sūnus virtuvėje be priežiūros buvo paliktas tik trumpam.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog tėvų valdžia buvo nepanaudota, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. G. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nesant R. G. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d., sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą nutarimą priėmusiam Alytaus rajono apylinkės teismui.