Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-03-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-88-518/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-08
Bylos Nr.
1A-88-518/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Bielskis, Linas Žukauskas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
Kaltinamasis
Y. D., M. D.
Advokatai
Liudas Paltanavičius, Erikas Kaliačius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-88-518/2019
Teismo proceso Nr. 1-01-1-58747-2015-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.1; (S) 1.2.14.7.2.1; 1.2.29.1.1; 2.4.6.1
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Imbrasui,išteisintiesiems Y. D. (Y. D.), M. D. (M. D.),gynėjams advokatams Erikui Kaliačiui, Valdemarui Bužinskui,ekspertams A. K., V. L., A. B.,vertėjai Žanai Tadorovskajai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „B“ (duomenys pakeisti) atstovo advokato Liudo Paltanavičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

- Y. D. išteisinta dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad ji padarė šias nusikalstamas veikas;

- M. D. išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis padarė šias nusikalstamas veikas.

UAB „B“ civilinis ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Y. D. buvo kaltinama tuo, kad:

1.1. veikdama bendrininkų grupėje padėjo iššvaistyti kitam asmeniui patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: ji, nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. vienintelio akcininko sprendimu Nr. VAS/14-1 būdama paskirta UAB „J“ (duomenys pakeisti) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)) direktore ir užimamų pareigų pagrindu turėdama teisę valdyti bendrovės turtą ir juo disponuoti, veikdama bendrininkų grupėje kaip padėjėja, kartu su M. D., kuris turėdamas 2013 m. gruodžio 27 d. UAB „B“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus G. B. (G. B.) suteiktą įgaliojimą Nr. IG/13-2 atstovauti bendrovę UAB „B“ ir 2014 m. gegužės 27 d. įgaliojimą Nr. IG/14/05/27 savo nuožiūra bendrovės UAB „B“ vardu atidaryti bet kurias banko sąskaitas ir savo nuožiūra jomis naudotis ir jas valdyti, UAB „B“ akcininkui ir direktoriui G. B. į UAB „B“ priklausančią AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio 4 d. pervedus 4 979 eurų, 2015 m. sausio 5 d. pervedus 13 000 eurų, 2015 m. balandžio 8 d. pervedus 2 000 eurų, 2015 m. balandžio 15 d. pervedus 96 000 eurų, skirtus bendrovės veiklai bei konkrečiai – įgyti bendrovės vardu Lietuvos Respublikoje žemės sklypus, kuriuose numatyta vykdyti žemaaukščių namų statybas, jis (M. D.) įgaliojimo pagrindu disponuodamas jo žinioje esančia ir jam patikėta 115 979 eurų suma, veikdamas priešingai UAB „B“ direktoriaus valiai ir susitarimui su juo, 2015 m. gegužės 6 d. iš UAB „B“ priklausančios AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „J“ AB „DNB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 26 750 eurų, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už nupirktas statybos medžiagas“, kurių realiai neįgijo, į J. S. P. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 000 eurų avansą, ji, 2015 m. gegužės 13 d. iš UAB „J“ priklausančios AB „DNB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į J. S. P. priklausančią AB „SEB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 21 700 eurų, už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2015 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos Vilniaus miesto 22-ajame notaro biure pagrindu, UAB „J“ nusipirko iš S. P. ir J. S. P. už 23 170 eurų. Po ko, tęsdama nusikalstamus veiksmus, M. D. 2015 m. gegužės 15 d. iš UAB „B“ priklausančios AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „J“ AB „DNB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 21 000 eurų, ji 2015 m. gegužės 27 d. iš UAB „J“ priklausančios AB „DNB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į Z. V. priklausančią AB „SEB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 000 eurų avansą, bei 2015 m. birželio 1 d. iš UAB „J“ priklausančios AB „DNB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į Z. V. priklausančią AB „SEB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 19 000 eurų už žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurį 2015 m. birželio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos Vilniaus miesto 22-ajame notaro biure pagrindu, UAB „J“ nusipirko iš Z. V. ir Z. V. už 21 000 eurų, ir taip, priešingai nei buvo numatyta susitarimu, bendrovei UAB „B“ įgytų žemės sklypų neperdavė ir bendrovei priklausančių pinigų negrąžino, tokiu būdu Y. D., veikdama bendrininkų grupėje kaip padėjėja su M. D., padėjo iššvaistyti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą, didelės vertės UAB „B“ priklausantį turtą - 49 750 eurų.

1.2. pagamino netikrą dokumentą ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą, o būtent: ji, nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. vienintelio akcininko sprendimu Nr. VAS/14-1 būdama paskirta UAB „J“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)) direktore ir užimamų pareigų pagrindu turėdama teisę valdyti bendrovės turtą ir juo disponuoti, turėdama tikslą išvengti atsakomybės už savo anksčiau padarytą nusikalstamą veiką - UAB „B“ turto iššvaistymą, 2015 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu, bet ne vėliau kaip 2015 m. spalio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją A. M., pagal buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. TVAC/14/07/28-1 tvarkančiam UAB „B“ buhalterinę apskaitą, ir šios klaidingos informacijos pagrindu A. M. parengė UAB „B“ 2015 m. rugsėjo 21 d. kasos pajamų orderį Serija BSM Nr. 8, kuriame įtvirtino objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nurodė, kad iš UAB „J“ atstovės Y. D. priima vyr. buhalteris G. B. ir kasininkė F. N. 47750 eurų, nurodant ūkinę operaciją „Išmokėto avanso grąžinimas“, po ko patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo - perdavė UAB „B“ buhalterinių paslaugų teikimo įmonei UAB „A“ (duomenys pakeisti), kuri šį dokumentą įtraukė į UAB „B“ kasos apskaitos registrą.

2. M. D. buvo kaltinamas tuo, kad:

2.1. iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas 2013 m. gruodžio 27 d. UAB „B“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus G. B. suteiktą įgaliojimą Nr. IG/13-2 atstovauti bendrovę UAB „B“ ir 2014 m. gegužės 27 d. įgaliojimą Nr. IG/14/05/27 savo nuožiūra bendrovės UAB „B“ vardu atidaryti bet kurias banko sąskaitas ir savo nuožiūra jomis naudotis ir jas valdyti, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su Y. D. kaip padėjėja, kuri nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. vienintelio akcininko sprendimu Nr. VAS/14-1 buvo paskirta UAB „J“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini)) direktore ir užimamų pareigų pagrindu turėjo teisę valdyti bendrovės turtą ir juo disponuoti, UAB „B“ akcininkui ir direktoriui G. B. į UAB „B“ priklausančią AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-11-04 pervedus 4 979 eurų, 2015 m. sausio 5 d. pervedus 13 000 eurų, 2015 m. balandžio 8 d. pervedus 2 000 eurų, 2015 m. balandžio 15 d. pervedus 96 000 eurų, skirtus bendrovės veiklai bei konkrečiai - įgyti bendrovės vardu Lietuvos Respublikoje žemės sklypus, kuriuose numatyta vykdyti žemaaukščių namų statybas, jis (M. D.) įgaliojimo pagrindu disponuodamas jo žinioje esančia ir jam patikėta 115 979 eurų suma, veikdamas priešingai UAB „B“ direktoriaus valiai ir susitarimui su juo, 2015 m. gegužės 6 d. iš UAB „B“ priklausančios AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „J“ AB „DNB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 26 750 eurų, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „už nupirktas statybos medžiagas“, kurių realiai neįgijo, į J. S. P. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 000 eurų avansą, po ko, Y. D., veikdama kaip padėjėja, 2015 m. gegužės 13 d. iš UAB „J“ priklausančios AB „DNB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į J. S. P. priklausančią AB „SEB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 21 700 eurų, už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2015 m. gegužės 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos Vilniaus miesto 22-ajame notaro biure pagrindu, UAB „J“ nusipirko iš S. P. ir J. S. P. už 23 170 eurų. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis (M. D.) 2015 m. gegužės 15 d. iš UAB „B“ priklausančios AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „J“ AB „DNB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 21 000 eurų, kuriuos Y. D., veikdama kaip padėjėja 2015 m. gegužės 27 d. iš UAB „J“ priklausančios AB „DNB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į Z. V. priklausančią AB „SEB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 000 eurų avansą, bei 2015 m. birželio 1 d. iš UAB „J“ priklausančios AB „DNB bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į Z. V. priklausančią AB „SEB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 19 000 eurų už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurį 2015 m. birželio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos Vilniaus miesto 22-ajame notaro biure pagrindu, UAB „J“ nusipirko iš Z. V. ir Z. V. už 21 000 eurų, tačiau, kaip buvo numatyta susitarime, bendrovei UAB „B“ įgytų žemės sklypų neperdavė ir bendrovei priklausančių pinigų negrąžino, tokiu būdu M. D., veikdamas bendrininkų grupėje su Y. D. kaip padėjėja, neteisėtai pasinaudojo jam suteiktais įgaliojimais ir neatlygintinai iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės UAB „B“ priklausantį turtą - 49 750 eurų.

2.2. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas 2013 m. gruodžio 27 d. UAB „B“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus G. B. suteiktą įgaliojimą Nr. IG/13-2 atstovauti bendrovę UAB „B“ ir 2014 m. gegužės 27 d. įgaliojimą Nr. IG/14/05/27 savo nuožiūra bendrovės UAB „B“ vardu atidaryti bet kurias banko sąskaitas ir savo nuožiūra jomis naudotis ir jas valdyti, UAB „B“ akcininkui ir direktoriui G. B. į UAB „B“ priklausančią AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. lapkričio 4 d. pervedus 4 979 eurų, 2015 m. sausio 5 d. pervedus 13 000 eurų, 2015 m. balandžio 8 d. pervedus 2 000 eurų, 2015 m. balandžio 15 d. pervedus 96 000 eurų, skirtus bendrovės veiklai bei konkrečiai - įgyti bendrovės vardu Lietuvos Respublikoje žemės sklypus, kuriuose numatyta vykdyti žemaaukščių namų statybas, M. D. įgaliojimo pagrindu disponuodamas jo žinioje esančia ir jam patikėta 115 979 eurų suma, veikdamas priešingai UAB „B“ direktoriaus valiai ir susitarimui su juo, iš UAB „B“ priklausančios AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. balandžio 14 d. banko skyriuje išgrynino 10 000 eurų, 2015 m. balandžio 17 d. banko skyriuje išgrynino 10 000 eurų, 2015 m. gegužės 6 d. banko skyriuje išgrynino 25 000 eurus, 2015 m. gegužės 6 d. banko skyriuje išgrynino 15 000 eurų, 2015 m. birželio 12 d. į UAB „Ju“ (duomenys pakeisti) AB „Nordeabank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 2 734,43 eurus, už gerbūvio darbus prie namo, kuriame pats gyveno, esančio (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis, M. D., neteisėtai pasinaudojo jam suteiktais įgaliojimais ir neatlygintinai pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės UAB „B“ priklausantį turtą - 62 734,43 eurus.

2.3. pagamino netikrą dokumentą ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą, o būtent: jis, turėdamas 2013 m. gruodžio 27 d. UAB „B“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriaus G. B. suteiktą įgaliojimą Nr. IG/13-2 atstovauti bendrovę ir 2014 m. gegužės 27 d. įgaliojimą Nr. IG/14/05/27 savo nuožiūra bendrovės vardu atidaryti bet kurias banko sąskaitas ir savo nuožiūra naudotis ir valdyti jas, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už savo anksčiau padarytus nusikalstamus veiksmus - UAB „B“ turto iššvaistymą ir pasisavinimą, 2015 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu, bet ne vėliau kaip 2015 m. spalio 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją A. M., pagal buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. TVAC/14/07/28-1 tvarkančiam UAB „B“ buhalterinę apskaitą, ir šios klaidingos informacijos pagrindu A. M. parengė UAB „B“ 2015 m. liepos 24 d. kasos pajamų orderį Serija BSM Nr. 7, kuriame įtvirtino objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nurodė, kad iš M. D. priima vyr. buhalteris G. B. ir kasininkė F. N. 60 000 eurų, nurodant ūkinę operaciją „Išmokėto avanso grąžinimas“, po ko patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo - perdavė UAB „B“ buhalterinių paslaugų teikimo įmonei UAB „A“, kuri šį dokumentą įtraukė į UAB „B“ kasos apskaitos registrą.

Šalies argumentai

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

Žemesnės instancijos teismas

1) pripažinti Y. D. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir Y. D. galutinę bausmę paskirti 2 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, Y. D. paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę atidėti 2 metams, įpareigojant per 1 metus atlyginti žalą.

2) pripažinti M. D. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

- pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei M. D. galutinę bausmę paskirti 4 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

3) patenkinti UAB „B“ civilinį ieškinį ir UAB „B“ naudai priteisti iš M. D. 62 734,43 Eur turtinei žalai atlyginti bei solidariai iš Y. D. ir M. D. 49 750 Eur turtinei žalai atlyginti.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas kaltinamuosius dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, bylos duomenis vertino selektyviai, neįvykdė savo pareigos išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, palyginti visus turimus įrodymus tarpusavyje, susiejant juos į logišką vientisą grandinę ir padaryti faktines bylos aplinkybes atitinkančias logiškas išvadas. Taip iš esmės buvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai.

Šalies argumentai

4. Apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad kaltinamųjų parodymuose nėra esminių prieštaravimų. Prokuroras mano, kad kaltinamųjų parodymų prieštaringumas dėl esminių bylos aplinkybių byloje yra akivaizdus. Šie prieštaravimai buvo detaliai nurodyti prokuroro baigiamojoje kalboje. Pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir nuosprendyje tik paviršutiniškai išdėstė kaltinamųjų parodymus. Apeliantas pažymi, kad kaltinamųjų parodymuose yra akivaizdūs prieštaravimai dėl bendravimo su nukentėjusiuoju aptariant žemės sklypų kainas, dėl kasos pajamų orderių, kurie neva patvirtina pinigų grąžinimo faktą, atsiradimo aplinkybių, jų surašymo ir pasirašymo vietos, dalyvavusių asmenų, juos užpildžiusių asmenų, galiausiai dėl paties neva įvykusio pinigų perdavimo fakto. Prokuroro nuomone, tokie parodymai negali būti laikomi patikimais ir jais negali būti grindžiamas išteisinamasis nuosprendis.

4.1. Kitų neabejotinų duomenų, patvirtinančių kasos pajamų orderių autentiškumą ir pinigų grąžinimo faktą nukentėjusiajam, nėra. Pinigų grąžinimo fakto niekas nematė, tai ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats M. D.. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu atsirado liudytojas M. I. (M. I.), kuris neva buvo M. D. namuose ir matė, kaip kaltinamasis atnešė maišą su 50 eurų kupiūromis, padėjo ant stalo, o G. B. tuos pinigus skaičiavo. Vėliau liudytojas tikslindamas parodymus teisme nurodė, kad nematė, jog G. B. būtų išėmęs pinigus iš maišo, tačiau padarė tokią išvadą „iš visų aplinkybių“. M. D. nesakė, kad atidavė pinigus. Kieno buvo pinigai, liudytojui M. I. nežinoma. Apelianto nuomone, vien tai, kad kaltinamieji savo kaltės nepripažino, nėra pagrindas juos išteisinti.

4.2. Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, kad tarp G. B. ir kaltinamojo M. D. buvo konfliktas, G. B. gali būti suinteresuotas bylos baigtimi ir priešiškai nusiteikęs kaltinamojo atžvilgiu, todėl jo parodymai negali būti vertinami visiškai patikimais ir objektyviais. Prokuroro nuomone, tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes bet kokioje byloje žalą patyręs asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, tikisi žalos atlyginimo ir jo santykiai su kaltininku yra konfliktiški. Tačiau toks suinteresuotumas ir tokie santykiai negali būti pagrindu abejoti G. B. parodymais. Prokuroras pažymi, kad G. B. parodymai nuo pat pirmos apklausos buvo nuoseklūs, išsamūs ir neprieštarauja kitiems proceso veiksmais patikrintiems duomenims. Liudytojas G. B. viso proceso metu nuosekliai parodė, jog kasos pajamų orderių Nr. 7 (60 000 eurų sumai) ir Nr. 8 (47 750 eurų sumai) jis nepasirašė, šie dokumentai yra suklastoti, o pinigai jam negrąžinti.

4.3. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad liudytojų B. M. ir T. P. parodymai akivaizdžiai patvirtina M. D. siekį suklaidinti G. B. dėl perkamų sklypų kainos ir pagrįsti reikalaujamą dvigubai didesnę pinigų sumą. Tai patvirtina 2015 m. kovo 27 d. preliminari žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje kaip pardavėjas nurodyta B. M.. Šią sutartį M. D. persiuntė G. B. kaip ketinamo atlikti sandorio patvirtinimą, nors sutartyje nurodyti rekvizitai ir sandorio kainos buvo akivaizdžiai neteisingi. Tiek T. P., tiek B. M. paneigė tokios sutarties sudarymo faktą ir jų parodymais nėra pagrindo abejoti. Be to, M. D. parodė, kad T. P. nepažįsta, nors pastarasis atpažino M. D. kaip asmenį, prašiusį preliminarioje sutartyje nurodyti didesnę nei reali sklypo vertę.

4.3.1. Analogiška situacija ir su kita 2015 m. kovo 27 d. dienos preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta, kad A. P. parduoda žemės sklypą už 48 000 eurų. Tiek A. P., tiek pardavimui tarpininkavęs M. S. paneigė tokios sutarties sudarymą, tačiau šių liudytojų parodymų teismas nuosprendyje motyvuotai nevertino, o A. P. parodymai nuosprendyje nenurodyti ir neaptarti. Šias sutartis M. D. persiuntė G. B. kaip įrodymą, pagrindžiantį reikalaujamą pinigų sumą. Šių sutarčių pagrindu suklaidintas G. B. pervedė 96 000 eurų, kuriais laisvai galėjo toliau disponuoti M. D..

4.4. Prokuroras taip pat nurodo, kad teismo išvada, jog kaltinamasis M. D. neturėjo tikslo pasisavinti sklypų ir UAB „B“ piniginių lėšų, yra nepagrįsta. Apeliantas pažymi, kad pastarojo neva planuotų grąžinti sklypų vertė nesudaro net pusę sumos, dėl kurios pareikštas UAB „B“ civilinis ieškinys. Todėl šių sklypų perrašymas UAB „B“ naudai nepadengtų padarytos žalos. Dėl šios priežasties suprantama, kodėl civilinis ieškovas neprašo grąžinti sklypų natūra, kadangi tai nekompensuos patirtų nuostolių.

4.5. Apeliantas taipogi nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2016 m. spalio 14 d. ir 2016 m. spalio 30 d. specialisto išvados paneigia liudytojo G. B. teiginį, jog jis nepasirašė 2015 m. liepos 24 d. kasos pajamų orderio Nr. 7 ir 2015 m. rugsėjo 21 d. kasos pajamų orderio Nr. 8, o jie yra suklastoti, juose nurodytų pinigų sumų liudytojas nėra gavęs. Prokuroras pažymi, kad byloje yra pateiktas 2016 m. gruodžio 12 d. ekspertizės aktas ir 2017 m. sausio 9 d. specialisto išvada, kuriuose nurodoma, jog nėra galimybės nustatyti, kas konkrečiai pasirašė kasos pajamų orderiuose Nr. 7 ir Nr. 8. Taigi, byloje yra skirtingos tyrimo išvados dėl tų pačių dokumentų, tačiau teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodo, kodėl vienomis remiasi, o kitas atmeta. Tokiu būdu teismas remdamasis iš esmės vien 2016 m. spalio 30 d. specialisto išvada, abejoja G. B. parodymų patikimumu ir nurodo, kad kaltinamasis „galimai“ pastarajam grąžino pinigus.

4.5.1. Teismas taip pat remiasi liudytojo A. M. parodymais, kad jis užpildė du kasos pajamų orderius dalyvaujant G. B. bei kaltinamajam ir kad pastarieji liudytojo akivaizdoje juos pasirašė. Apelianto nuomone, šie A. M. parodymai niekaip nepatvirtina nei pinigų grąžinimo fakto, nei pačių kasos pajamų orderių tikrumo. A. M., būdamas UAB „A“ atstovu, kuri teikė buhalterines paslaugas UAB „B“, pildydamas kasos pajamų orderius tikrai žinojo, kad G. B. nėra vyr. buhalteris, o F. N. nėra kasininkė. Visa tai žinojo ir kiti asmenys, kurių parašai yra ant minimų dokumentų. Jei tikėti kaltinamųjų parodymais, kitais duomenimis, kuriais remiasi teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, susidaro situacija, kad G. B., kuris yra konfliktinėje situacijoje su M. D. ir nemoka lietuvių kalbos, be patikimo asmens vertimo, pasirašo kaip UAB „B“ vyr. buhalteris, F. N. pasirašo kaip kasininkė, nors tokių pareigybių nėra. Prokuroro vertinimu, kaltinamųjų parodymai apie tokią situaciją prieštarauja elementariai logikai ir paneigia net teorinę prielaidą, kad tokia situacija iš vis galėjo būti.

4.5.2. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiamame nuosprendyje neaptarė F. N. parodymų. Ši liudytoja dėl svarbių priežasčių negalėjo atvykti į teismą ir nebuvo apklausta teisme, todėl jos parodymai buvo pagarsinti ir neabejotinai yra reikšmingi. 2015 m. gruodžio 18 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja F. N. parodė, kad ji nepasirašė aptariamuose kasos pajamų orderiuose Nr. 7 ir Nr. 8, ji niekada nėra dirbusi įmonės UAB „B“ kasininke, M. D. niekada jai nėra perdavęs grynųjų pinigų. Apeliantas pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad F. N. tuo metu, kai neva buvo pasirašomi aptariami kasos pajamų orderiai, net nebuvo atvykusi į Lietuvą. Taigi, F. N. niekaip negalėjo pasirašyti ant minėtų kasos pajamų orderių. Todėl šie orderiai negali būti „tikri“, kaip nurodo kaltinamieji ir liudytojas A. M., parodydami, kad matė, kaip ant orderių pasirašė F. N..

4.6. Prokuroras tvirtina, kad G. B. nepasirašė kasos pajamų orderiuose Nr. 7 ir Nr. 8 bei neatgavo pinigų, nes pačiam pasirašius orderius ir atgavus pinigus nėra jokio pagrindo kreiptis į teisėsaugos institucijas. Apelianto vertinimu, patys kaltinamieji, nurodydami, kad pinigai buvo grąžinti, turėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl nepagrįstų piniginių reikalavimų, tačiau to nepadarė. Byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamieji pareikalavo aiškiai didesnės sumos, negu buvo susitarę su sklypų pardavėjais, ir sukūrė neegzistuojančias preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis, neva pagrindžiančias prašomą pinigų sumą. Suklaidintas G. B., pasitikėdamas kaltinamuoju pervedė pinigus į UAB „B“ sąskaitą, iš kurios kaltinamasis dalį pinigų pasisavino, dalį iššvaistė. Tai patvirtina į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas tarp G. B. ir kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų - sklypų pardavėjų, tarpininkų parodymai, bankų išrašų duomenys. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų visumos, kurios pakanka teismo išvadai dėl kaltinamųjų kaltės.

5. Civilinio ieškovo UAB „B“ atstovas advokatas Liudas Paltanavičius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį bei patenkinti UAB „B“ civilinį ieškinį. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl turi būti panaikintas.

6. Atstovas mano, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. D. pasisavino ir iššvaistė jam patikėtą didelės vertės UAB „B“ priklausantį turtą, o Y. D. padėjo jam šį turtą iššvaistyti, taip pat, kad abu kaltinamieji pagamino netikrus dokumentus bei juos panaudojo. Nors kaltinamieji viso proceso metu neigė padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, keldami versiją, kad G. B. pinigines lėšas atidavė grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderius Nr. 7 ir Nr. 8, tačiau nepateikė tai patvirtinančių objektyvių įrodymų. Kaltinamųjų tvirtinimai dėl pinigų perdavimo G. B. turi būti pagrįsti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltinamiesiems ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamieji disponavo tokiomis didelėmis pinigų sumomis, jog galėtų su G. B. atsiskaityti grynaisiais pinigais. Kaltinamųjų praktiškai valdomos UAB „J“ sąskaitoje tokių piniginių lėšų taip pat nebuvo, bendrovė realiai jokios veiklos nevykdė. Advokato vertinimu, prieštaringi kaltinamųjų parodymai ir suklastoti dokumentai (kasos pajamų orderiai Nr. 7 ir Nr. 8) negali būti M. D. bei Y. D. kaltę paneigiančiai įrodymais.

6.1. Atstovas, apeliaciniame skunde analizuodamas kaltinamųjų Y. D. ir M. D. parodymus, pažymi, kad jų parodymai yra nenuoseklūs. Kaltinamoji Y. D. apklausta ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu parodė skirtingas kasos pajamų orderio Nr. 8 pasirašymo vietas ir aplinkybes. Be to, kaltinamoji Y. D. viso proceso metu negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl UAB „B“ direktoriui netiko M. D. nupirkti du žemės sklypai, nors iš byloje esančio susirašinėjimo programa „Whats AAp“ matyti, kad G. B. visą laiką reikalavo perrašyti minėtus sklypus jo vadovaujamai bendrovei, nenurodydamas, jog jie yra netinkami. Kaltinamoji Y. D. taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl jos sutuoktinis M. D. pervesdavo UAB „B“ lėšas UAB „J“ už nesuteiktas paslaugas ar žemės sklypus, iš kokių piniginių lėšų UAB „B“ buvo grąžinta 107 750 Eur suma pagal išrašytus kasos pajamų orderius. Kaltinamoji negalėjo nurodyti konkrečių asmenų, iš kurių buvo pasiskolintos piniginės lėšos, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo skolinamasi iš pažįstamų asmenų.

6.1.1. Kaltinamasis M. D. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad abu kasos pajamų orderiai Nr. 7 bei Nr. 8 buvo surašyti 2015 m. liepos 24 d. ir kad juos abu surašė lietuviškai nekalbanti F. N.. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu M. D. parodė, kad šiuos orderius surašė buhalteris A. M.. Be to, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. liepos mėnesį pinigų perdavimo metu jie buvo tik dviese su G. B.. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu M. D. parodė, kad jo namuose tuo metu buvo ir M. I., kuris matė pinigų perdavimo G. B. momentą. Taigi, M. D. pats paprašė M. I. paliudyti, kad G. B. atgavo savo pinigus. Kaltinamasis nenuosekliai nurodė ir iš kokių šaltinių buvo gauti pinigai, kuriuos jis grąžino G. B., taip pat kurioje vietoje įvyko šis pinigų perdavimas. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. D. nurodė, kad 96 000 Eur į UAB „B“ banko sąskaitą buvo pervesti prieš surandant žemės sklypus ir kad žemės sklypai turėjo būti registruoti UAB „J“ vardu, o G. B. sutiko, jog pinigai iš UAB „B“ sąskaitos būtų pervesti į UAB „J“ banko sąskaitą. Tačiau tai prieštarauja byloje esantiems duomenims, t. y. susirašinėjimui per pokalbių programėlę „Whats AAp“ ir nuosekliems bei patikimiems liudytojo G. B. parodymams.

6.2. Advokatas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti keli specialieji tyrimai, siekiant nustatyti, kokie asmenys pasirašė kasos pajamų orderius Nr. 7 ir Nr. 8. 2016 m. birželio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 11-634 (16) konstatuota, kad minėtus orderius pasirašė pats G. B., o kitų parašų nustatyti neįmanoma. Atstovas pažymi, kad parašai ant šių kasos pajamų orderių yra labai neinformatyvūs, todėl tokios išvados objektyvumas yra abejotinas. Šias abejones patvirtina ir rašysenos eksperto A. B. 2016 m. gruodžio 12 d. ekspertizės aktas Nr. 20161212/01 bei 2017 m. sausio 9 d. specialisto išvada Nr. 140-(51)-IS1-184, kuriuose konstatuota, kad nėra galimybės nustatyti, ar minėtuose kasos pajamų orderiuose pasirašė G. B..

6.2.1. Atstovas pažymi, kad kasos pajamų orderiuose Nr. 7 ir Nr. 8 grafoje „Gavo kasininkas“ nurodyta F. N., o grafoje „vyr. buhalteris (buhalteris)“ nurodytas G. B., kurie nurodytų pareigų UAB „B“ niekada neužėmė. Tai puikiai žinojo tiek abu kaltinamieji, tiek UAB „B“ buhalterinę apskaitą tvarkęs A. M., kuris nurodė paruošęs šiuos kasos pajamų orderius. Be to, advokatas atkreipia dėmesį, kad abiejuose kasos orderiuose kaltinamųjų vardai ir pavardės buvo įrašyti ranka, tuo tarpu F. N. bei G. B. vardas ir pavardė buvo atspausdinti. Pastarųjų asmenų parašai yra labai paprasti, todėl kaltinamiesiems iš anksto buvo aišku, kad parašų originalumo nebus įmanoma nustatyti.

6.2.2. Atstovas taip pat nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu apklausiamas buhalteris A. M. pats nurodė, jog ne kartą buvo teistas už dokumentų klastojimą ir apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą bei sukčiavimą. Todėl šio liudytojo parodymai dėl kasos orderių pasirašymo aplinkybių turi būti vertinami kritiškai.

6.3. Advokato nuomone, tai, kad civiliniu ieškiniu prašoma priteisti pinigų suma nukentėjusiajam nebuvo grąžinta, patvirtina G. B. ir M. D. susirašinėjimai per pokalbių programėlę „Whats AAp“ bei elektroniniu paštu. Iš šių įrodymų matyti, kad susirašinėjimo metu visiškai nebuvo užsiminta apie dalies pinigų grąžinimą G. B., o tik nurodoma, jog yra rezervuotas laikas pas notarą, kur M. D. nupirkti žemės sklypai neatlygintinai bus perduoti UAB „B“. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja E. B. – 22 notarų biuro konsultantė – parodė, kad pirkimo-pardavimo sutarties projektas dėl 2 žemės sklypų tarp UAB „B“ ir UAB „J“ buvo ruoštas 2015 m. rugpjūčio mėn. Notarė pateikė pirkimo- pardavimo sutarčių projektus, kurių bendra suma 108 000 Eur. Notarė nurodė, kad pardavėjas, t. y. UAB „J“ pateikė reikiamus dokumentus pirkimo-pardavimo sutarčių paruošimui. Atstovo vertinimu, šie parodymai tik patvirtiną faktą, kad 2015 m. liepos 24 d. G. B. nebuvo perduota 60 000 Eur grynais pinigais, nes buvo paruoštos sutartys, kuriose numatyta, jog žemės sklypai bus parduodami už 108 000 Eur sumą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, išteisintieji Y. D. ir M. D. bei jų gynėjai prašė prokuroro ir civilinio ieškovo atstovo apeliacinius skundus atmesti.

8. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir civilinio ieškovo UAB „B“ atstovo advokato Liudo Paltanavičiaus apeliaciniai skundai atmetami.

9. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Y. D. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, M. D. dėl kaltinimų pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti neįrodžius, kad jie padarė šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį bei priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį ir patenkinti UAB „B“ civilinį ieškinį. Apeliantai nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl turi būti panaikintas. Apeliantų nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad išteisintieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau su tokiais apeliacinių skundų argumentais sutikti negalima.

10. Nagrinėjamu atveju M. D. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su Y. D. kaip padėjėja, iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės UAB „B“ priklausantį turtą - 49 750 eurų. Y. D. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį buvo kaltinama tuo, kad padėjo M. D. minėtą turtą iššvaistyti. Be to, M. D. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės UAB „B“ priklausantį turtą - 62 734,43 eurus. Y. D. ir M. D. taip pat buvo kaltinami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad pagamino netikrą dokumentą ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą, t. y. M. D. pagamino 2015 m. liepos 24 d. kasos pajamų orderį Nr. 7, Y. D. – 2015 m. rugsėjo 21 d. kasos pajamų orderį Nr. 8, kuriuos patvirtino savo parašais ir perdavė įtraukti į UAB „B“ kasos apskaitos registrą.

11. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Visi faktiniai duomenys, esantys įrodymų šaltiniuose, turi būti išanalizuoti bylos liečiamumo aspektu, turi būti atskleisti ir motyvuotai pašalinti visi byloje esantys prieštaravimai, nuosprendyje negali būti prielaidų ir abejonių. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014).

12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinių skundų argumentus, taip pat atlikusį byloje įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek išteisintųjų M. D. ir Y. D., tiek byloje apklaustų liudytojų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, nurodytų reikalavimų nepažeidė. Apygardos teismas išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus nei tikėjosi prokuroras bei civilinio ieškovo atstovas, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Nagrinėjamu atveju bylos įrodymų visuma nėra pakankama, kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl išteisintųjų M. D. ir Y. D. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. D. ir Y. D. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį.

12.1. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2013 m. gruodžio 16 d. UAB „B“ direktoriumi buvo G. B. (t. 1, b. l. 22-23). 2013 m. gruodžio 27 d. UAB „B“ direktorius suteikė įgaliojimą Nr. IG/13-2 M. D. būti bendrovės atstovu valstybės ir savivaldybių įstaigose bei institucijose, privačiose įmonėse (t. 1, b. l. 26). 2014 m. gegužės 27 d. UAB „B“ direktorius suteikė įgaliojimą Nr. IG/14/05/27 M. D. savo nuožiūra bendrovės vardu atidaryti bet kurias banko sąskaitas ir jomis naudotis bei jas valdyti, taip pat disponuoti šiose sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis (t. 1, b. l. 24-25). Taigi, šiuo atveju M. D. buvo suteikti įgaliojimai savo nuožiūra spręsti dėl UAB „B“ piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, panaudojimo.

12.2. Liudytojas G. B. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad kartu su A. A. (A. A.) norėjo įkurti verslą Lietuvoje. Tuo tikslu susipažino su M. D., kuris padėjo įsteigti UAB „B“. Pastarajam buvo suteiktas įgaliojimas valdyti įmonę, įmonės vardu padėti vykdyti investavimą Lietuvoje, taip pat disponuoti banko sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis. Su M. D. pagalba jie kartu su A. A. nusipirko du žemės sklypus. Pagal susitarimą su M. D., pastarasis turėjo iš pradžių nupirkti žemės sklypus vienos iš savo įmonių vardu, vėliau juos perleisti G. B. ir A. A.. Tokiu būdu šie žemės sklypai buvo jiems perparduoti iš UAB „J“. Vėliau M. D. surado dar du žemės sklypus, kuriuos siūlė G. B. nusipirkti už 96 000 eurų. Pastarasis pervedė šiuos pinigus į UAB „B“ sąskaitą. Apžiūrėjus sklypus, G. B. paprašė, kad žemės sklypai būtų šalia vienas kito, M. D. pažadėjo viską sutvarkyti, nurodė, jog galutinė sklypų kaina bus 106 000 Eur. Vėliau žemės sklypų pirkimo dokumentuose liudytojas pastebėjo, kad jie buvo įgyti ne UAB „B“, o UAB „J“ vardu ir dėl to tarp jų su M. D. konfliktas. Pastarasis pasiūlė kitą kartą, kai liudytojas bus Lietuvoje, nuvykti pas notarą ir šį nekilnojamąjį turtą perleisti UAB „B“. Paskyrus laiką pas notarą ir G. B. atvykus į Lietuvą, M. D. pareikalavo, kad jam būtų grąžintas pastarojo suklastotas įgaliojimas veikti A. A. įmonės vardu. Liudytojui atsisakius tai daryti, tarp jų kilo konfliktas ir žemės sklypai nebuvo perleisti UAB „B“. Vėliau liudytojas patikrino UAB „B“ banko sąskaitą ir pamatė, kad iš jos išimti beveik visi pinigai. M. D. liudytojui pinigų negrąžino, kasos pajamų orderiai Nr. 7 ir Nr. 8 yra netikri, o G. B. ir jo žmonos F. N. parašai juose yra suklastoti. Liudytojas taip pat parodė, kad tarp jų su M. D. nebuvo susitarimo, jog pastarasis išgrynins pinigus iš UAB „B“ banko sąskaitos ir vėliau juos perduos G. B. (t. 9, b. l. 188-193).

12.3. Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja F. N. dėl svarbių priežasčių negalėjo dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose, buvo perskaityti jos ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai (t. 11, b. l. 161). Liudytoja F. N. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos vyras G. B. yra UAB „B“ generalinis direktorius, o ji yra viena iš įmonės akcininkių ir komercijos direktorė. G. B. jai pasakojo, kad tarp jo ir įmonės įgalioto asmens M. D. kilo konfliktas dėl žemės sklypų pirkimo, pastarasis iš UAB „B“ neteisėtais veiksmais pasisavino didelę pinigų sumą. Liudytoja parodė, kad M. D. niekada jai nėra perdavęs grynųjų pinigų, F. N. nėra pasirašiusi kasos pajamų orderių Nr. 7 ir Nr. 8. Be to, ji niekada nėra dirbusi UAB „B“ kasininke (t. 7, b. l. 25-26).

12.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors liudytojai G. B. ir F. N. parodė, kad aptariamų žemės sklypų perleidimas UAB „B“ nuosavybėn neįvyko dėl M. D. kaltės, taip pat, kad jie neatgavo iš pastarojo į UAB „B“ banko sąskaitą pervestų piniginių lėšų, o kasos pajamų orderių Nr. 7 ir Nr. 8 nepasirašė, tačiau šie parodymai prieštarauja išteisintųjų M. D. ir Y. D. parodymams bei kitiems byloje esantiems įrodymams.

12.5. Išteisintasis M. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, neigė pasisavinęs ir iššvaistęs UAB „B“ priklausantį turtą, taip pat pagaminęs netikrą dokumentą ir jį panaudojęs. M. D. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad G. B. ir A. A. Lietuvoje norėjo pirkti žemės sklypus bei statyti namus, todėl 2014 m. kreipėsi į jį pagalbos. Išteisintasis surado du žemės sklypus (duomenys neskelbtini) gatvėje ir nupirko juos UAB „J“ vardu. Taip padarė dėl to, kad G. B. ir A. A. negalėjo tuo metu atvykti į Lietuvą ir asmeniškai pasirašyti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. 2014 m. rugpjūčio mėn. G. B. ir A. A. atvykus į Lietuvą, pastarieji pas notarą pasirašė minėtų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „J“. Po kiek laiko G. B. vėl paprašė surasti žemės sklypų. 2015 m. kovo mėn. jie kartu su G. B. apžiūrėjo kelis žemės sklypus ir pastarasis nusprendė juos nusipirkti, todėl į UAB „B“ sąskaitą pervedė 96 000 eurų. M. D. elektroniniu paštu persiuntė G. B. preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose nurodė kelis kartus didesnę žemės sklypų kainą nei buvo sutarta su pardavėjais. To prašė pats G. B., kadangi jam reikėjo banke dokumentais pagrįsti minėtą pinigų pervedimą į UAB „B“ sąskaitą. Po to M. D. pervedė pinigus į UAB „J“ banko sąskaitą ir žemės sklypai buvo nupirkti šios bendrovės vardu, kad vėliau būtų parduoti G. B.. Pastarasis taip pat prašė M. D. išgryninti jam pinigų, todėl išteisintasis per kelis kartus iš UAB „B“ banko sąskaitos išgrynino 60 000 eurų ir 2015 m. liepos 24 d. savo namuose perdavė juos G. B.. Pinigų perdavimą matė M. I.. Po to G. B. paprašė dar kartą išgryninti jam pinigų, tačiau M. D. tai daryti atsisakė, tarp jų kilo konfliktas. 2015 m. rugsėjo 21 d. išteisintasis buvo užsakęs laiką pas notarą, kad būtų pasirašytos minėtų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys tarp UAB „J“ ir G. B., tačiau dėl įvykusio konflikto pastarasis atsisakė pirkti šį turtą ir pareikalavo grąžinti už žemės sklypus sumokėtus pinigus. Tą pačią dieną viešbutyje M. D. perdavė G. B. grynais pinigais 47 700 eurų. Abu pinigų perdavimo faktai buvo užfiksuoti kasos pajamų orderiuose Nr. 7 ir Nr. 8, kurie pinigų perdavimo dieną buvo surašomi pas buhalterį A. M. biure (t. 10, b. l. 151-154).

12.6. Išteisintoji Y. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta pirmosios instancijos teisme, taip pat neigė padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas bei nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir M. D.. Y. D. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad su savo sutuoktiniu M. D. 2013 m. atvyko gyventi į Lietuvą. Nagrinėjamų įvykiu metu ji buvo UAB „J“ direktorė. 2014 m. UAB „J“ vardu buvo nupirkti du žemės sklypai (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurie vėliau buvo perparduoti UAB „B“ ir UAB „Al“ (duomenys pakeisti). Taip buvo daroma todėl, kad pastarųjų bendrovių direktoriai ne visada galėjo būti Lietuvoje ir asmeniškai dalyvauti žemės sklypų pirkime, o M. D. turimas įgaliojimas nesuteikė teisės sudaryti tokių sandorių. Visas derybas dėl sklypų pasirinkimo ir pirkimo vesdavo M. D. ir G. B.. 2015 m. žemės sklypai UAB „J“ vardu taip pat buvo perkami G. B. sutikimu, turint tikslą vėliau juos perduoti UAB „B“. UAB „J“ šie sklypai nebuvo reikalingi, bendrovė nesirengė jų eksploatuoti. Žemės sklypų pirkimui iš UAB „B“ banko sąskaitos buvo pervedami pinigai į UAB „J“ sąskaitą. M. D. buvo užsakęs laiką pas notarą, kad šie sklypai būtų perrašyti UAB „B“. Tačiau G. B. pasakė, kad šis turtas nebereikalingas ir sandorio atsisakė, todėl M. D. grąžino jam pinigus. Y. D. pinigų perdavimo fakto nematė. Išteisintoji parodė, kad pinigų grąžinimą G. B. patvirtina kasos pajamų orderiai Nr. 7 ir Nr. 8. 2015 m. rugsėjo 21 d. kasos pajamų orderis Nr. 8 buvo surašytas pas buhalterį A. M. biure, jį pasirašė Y. D., G. B. ir jo žmona. Pastarieji pasirašė jos akivaizdoje (t. 10, b. l. 149-151, 196-197).

12.7. Išteisintųjų M. D. ir Y. D. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 8, b. l. 13-14, 18-20; t. 9, b. l. 10-11, 17-21), tiek pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, todėl abejoti jais, kaip patikimu įrodymu šaltiniu, nėra jokio pagrindo. Prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad išteisintųjų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl turėjo būti vertinami kritiškai. Šie skundų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad išteisintųjų M. D. ir Y. D. parodymuose yra tam tikrų nesutapimų, ikiteisminio tyrimo metu ir apklausos pirmosios instancijos teisme metu skirtingai nurodžius pinigų perdavimo ir kasos pajamų orderių surašymo vietas bei aplinkybes. Teisėjų kolegija šiuos netikslumus vertina kaip neesminius, įtakotus užduodamų klausimų, siekiant detalizuoti išteisintųjų parodymus, tikslumo ir pobūdžio, nuo įvykio praėjusio laiko tarpo, išteisintųjų psichologinės būsenos. Išteisintieji M. D. ir Y. D. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad byloje aptariamus žemės sklypus nupirko UAB „J“ vardu, siekiant vėliau juos perparduoti UAB „B“. Pastarosios bendrovės direktoriui G. B. atsisakius šiuos sklypus perpirkti, jam buvo grąžinti tam tikslui panaudoti UAB „B“ pinigai. Be to, G. B. taip pat buvo perduoti jo prašymu išgryninti UAB „B“ pinigai. Šie pinigų perdavimai užfiksuoti kasos pajamų orderiais Nr. 7 ir Nr. 8. Teisėjų kolegija pažymi, kad išteisintųjų M. D. ir Y. D. parodymai yra detalūs ir nuoseklūs, esminėmis aplinkybėmis vienodi, o apeliantų skunduose akcentuojami nesutapimai yra neesminiai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti šių parodymų nepatikimais ir juos atmesti, parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

12.8. Išteisintųjų Y. D. ir M. D. nurodytas aplinkybes, kad žemės sklypai UAB „J“ vardu buvo perkami, turint tikslą vėliau juos perparduoti UAB „B“, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojas A. M. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirbo įmonėje, kuri tvarkė UAB „J“ ir UAB „B“ buhalterinę apskaitą. Dėl byloje aptariamų žemės sklypų liudytojas paaiškino, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį gali sudaryti tik įmonės vadovas. Šiuo atveju UAB „B“ vardu žemės sklypus galėjo nupirkti tik įmonės direktorius G. B.. Dėl šios priežasties žemės sklypai iš pradžių buvo perkami UAB „J“ vardu, o vėliau perleidžiami UAB „B“, kadangi G. B. retai būdavo Lietuvoje. Liudytojas nežino, kodėl pastarąjį kartą žemės sklypai nebuvo perleisti UAB „B“, galbūt tarp G. B. ir išteisintųjų kilo nesutarimų (t. 10, b. l. 38-43). Liudytoja notarė J. S. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad išteisintieji buvo jos klientai. Liudytoja paaiškino, kad, atsižvelgiant į šio veiksmo svarbą, įgaliojime turi būti atskirai numatyta teisė atstovui įmonės vardu sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (t. 10, b. l. 61-63). Liudytojos notarų biuro konsultantės-padėjėjos E. B. ir M. K. apklaustos pirmosios instancijos teisme parodė, kad juridinio asmens vardu pirkimo – pardavimo sutartį turi sudaryti įmonės direktorius arba notarinį įgaliojimą turintis asmuo (t. 10, b. l. 110-112). Teisėjų kolegijos vertinimu, šių liudytojų parodymai patvirtina, kad M. D. kaip UAB „B“ įgaliotas atstovas neturėjo teisės pasirašyti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių, kadangi jam suteiktuose įgaliojimuose nebuvo atskirai numatyta tokia teisė, todėl sklypus išteisintieji pirkdavo UAB „J“ vardu.

12.9. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad išteisintieji ėmėsi aktyvių veiksmų, jog UAB „J“ vardu įgyti žemės sklypai būtų perparduoti UAB „B“. Liudytoja J. S. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2015 m. rugsėjo mėn. jų notarų biure UAB „J“ vardu buvo užsakytas laikas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, pirkėjas turėjo būti UAB „B“. Tačiau sutarties pasirašymas neįvyko, kadangi numatytu laiku niekas neatvyko (t. 10, b. l. 61-63). Liudytojos E. B. ir M. K. apklaustos pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. jų notarų biure buvo ruošiamas pirkimo-pardavimo sutarties projektas, susijęs su dviem žemės sklypais, sandoris turėjo įvykti tarp UAB „B“ ir UAB „J“, tačiau sutartis nebuvo pasirašyta (t. 10, b. l. 110-112). Liudytoja J. S. pateikė teismui pirkimo-pardavimo sutarties projektą dėl aptariamų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Sandorio šalys buvo numatytos UAB „B“ (pirkėjas) ir UAB „J“ (pardavėjas) (t. 10, b. l. 119-126). Be to, iš liudytojo G. B. ir išteisintojo M. D. susirašinėjimo matyti, kad pastarasis 2015 m. liepos 30 d. informavo G. B., kad pateiks žemės sklypo dokumentus notarams ir užsakys laiką sutarties pasirašymui. 2015 m. rugpjūčio 5 d. G. B. paprašė M. D. perkelti užsakytą laiką pas notarą. 2015 m. rugsėjo 4 d. G. B. priminė M. D., kad dar nėra sudaryta sutartis tarp UAB „J“ ir UAB „B“ dėl sklypų nuosavybės teisės perleidimo, ir prašė paskirti laiką pas notarą. M. D. atsakė, kad laikas pas notarą užsakytas 2015 m. rugsėjo 21 d. (t. 11, b. l. 89-119). Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, šie įrodymai patvirtina išteisintųjų ketinimą pas notarą pasirašyti aptariamų žemės sklypų, įgytų UAB „J“ vardu, pirkimo-pardavimo sutartis ir perleisti jų nuosavybės teisę UAB „B“.

12.10. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai taip pat patvirtina, kad išteisintieji, pirkdami aptariamus žemės sklypus UAB „J“ vardu, nesiekė iššvaistyti ar pasisavinti UAB „B“ turto. AB „Šiaulių bankas“ ir AB „DNB bankas“ pateikti UAB „B“ bei UAB „J“ banko sąskaitų išrašai (t. 2, b. l. 118-132, 133-143) patvirtina, jog išteisintasis M. D. pervesdavo pinigines lėšas iš UAB „B“ sąskaitos į UAB „J“ sąskaitą tam, kad pastaroji bendrovė sumokėtų pardavėjams už perkamus žemės sklypus, o vėliau perparduotų šį turtą UAB „B“. Toks žemės sklypų įsigijimo būdas buvo žinomas UAB „B“ direktoriui. Liudytojas G. B. apklaustas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad pagal susitarimą su M. D., pastarasis turėjo iš pradžių nupirkti žemės sklypus vienos iš savo įmonių vardu, vėliau juos perleisti UAB „B“. 2014 m. pagal tokią pačią schemą žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), iš pradžių buvo nupirktas UAB „J“ vardu (t. 3, b. l. 119-124), o vėliau parduotas UAB „B“ (t. 2, b. l. 74-75; t. 3, b. l. 109-114). Nagrinėjamu atveju žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie buvo įgyti UAB „J“ vardu už M. D. pervestas UAB „B“ pinigines lėšas, taip pat turėjo būti perparduoti pastarajai įmonei. Tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl tarp M. D. ir G. B. įvykusio konflikto.

12.11. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad išteisintieji pareikalavo iš G. B. aiškiai didesnės sumos, negu buvo susitarę su sklypų pardavėjais, ir sukūrė neegzistuojančias preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis, neva pagrindžiančias prašomą pinigų sumą. Suklaidintas G. B., pasitikėdamas M. D. pervedė pinigus į UAB „B“ sąskaitą, iš kurios pastarasis dalį pinigų pasisavino, dalį iššvaistė. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. B. iš tiesų buvo siunčiamos siūlomų įsigyti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys, kuriose buvo nurodytos kelis kartus didesnės nekilnojamojo turto kainos nei buvo deramasi su pardavėjais (t. 1, b. l. 27, 30-31). Liudytojai sklypų pardavėjai B. M., A. P. (t. 7, b. l. 117-118; t. 9, b. l. 183-185), nekilnojamo turto agentai T. P., M. S. (t. 10, b. l. 32-34, 34-35) apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad nesudarė šių preliminarių sutarčių, jose klaidingai buvo nurodyti pardavėjų duomenys ir didesnės turto kainos nei iš tikrųjų buvo parduodama. Tačiau šios aplinkybės neginčijamai nepatvirtina išteisintųjų siekio suklaidinti G. B. ir pasisavinti pastarojo turtą. Išteisintasis M. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad elektroniniu paštu persiuntė G. B. preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose nurodė kelis kartus didesnę žemės sklypų kainą nei buvo sutarta su pardavėjais. To prašė pats G. B., kadangi jam reikėjo savo šalies banke dokumentais pagrįsti pinigų pervedimą į UAB „B“ sąskaitą. Šios išteisintojo M. D. nurodytos aplinkybės bylos duomenimis paneigtos nebuvo.

12.12. Pažymėtina, kad G. B. atsisakė pirkti B. M. ir A. P. parduodamus žemės sklypus, todėl UAB „J“ vardu buvo įgyti kiti du sklypai, kuriuos, kaip jau aptarta šioje nutartyje, buvo ketinama perparduoti UAB „B“. Įvykus konfliktui ir nepasirašius pirkimo-pardavimo sutarties tarp UAB „J“ ir UAB „B“, G. B. buvo grąžinti žemės sklypų pirkimui panaudoti UAB „B“ pinigai - 47 750 eurų. Be to, G. B. taip pat buvo perduoti jo prašymu išgryninti UAB „B“ pinigai - 60 000 eurų. Šias aplinkybes patvirtina kasos pajamų orderiai ir kiti byloje esantys įrodymai. 2015 m. liepos 24 d. kasos pajamų orderyje serija BSM Nr. 7 atvaizduota ūkinė operacija, kad į UAB „B“ kasą įnešta grynais 60 000 eurų, kurie priimti iš M. D.. Ūkinės operacijos turinyje nurodyta - išmokėto avanso grąžinimas. Kasos pajamų orderis pasirašytas pinigus mokėjusio asmens M. D. vardu, taip pat G. B. vardu prie vyr. buhalterio rekvizitų ir pinigus priėmusios F. N. vardu prie kasininko rekvizitų (t. 4, b. l. 136). 2015 m. rugsėjo 21 d. kasos pajamų orderyje serija BSM Nr. 8 atvaizduota ūkinė operacija, kad į UAB „B“ kasą įnešta grynais 47 750 eurų, kurie gauti iš UAB „J“ direktorės Y. D.. Ūkinės operacijos turinyje nurodyta - išmokėto avanso grąžinimas. Kasos pajamų orderis pasirašytas pinigus mokėjusio asmens Y. D. vardu, taip pat G. B. vardu prie vyr. buhalterio rekvizitų ir pinigus priėmusios F. N. vardu prie kasininko rekvizitų (t. 4, b. l. 137).

12.13. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojai G. B. ir F. N. ikiteisminio tyrimo metu neigė pasirašę nurodytus kasos pajamų orderius, buvo paskirti šių dokumentų specialieji tyrimai. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. birželio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 11-634 (16) konstatuota, kad 2015 m. liepos 24 d. kasos pajamų orderio Nr. 7 ir 2015 m. rugsėjo 21 d. kasos pajamų orderio Nr. 8 skiltyje „Vyr. buhalteris (buhalteris)“ G. B. vardu pasirašė G. B.. Nustatyti, ar šių kasos pajamų orderių skiltyje „Gavo kasininkas“ F. N. vardu pasirašė F. N. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje (t. 5, b. l. 124-127). Advokato padėjėjas Karolis Ušinskas pateikė rašysenos eksperto A. B. 2016 m. gruodžio 12 d. ekspertizės aktą Nr. 20161212/01, kuriame konstatuota, kad nustatyti, ar 2015 m. liepos 24 d. kasos pajamų orderio Nr. 7 ir 2015 m. rugsėjo 21 d. kasos pajamų orderio Nr. 8 eilutėje „Vyr. buhalteris (buhalteris)“ šalia spausdinto įrašo „G. B.“ pasirašė G. B. ar kitas asmuo, nebuvo galima, kadangi tiriamieji parašai yra trumpi, labai paprastos konstrukcijos, juose nepakanka grafinės informacijos identifikuoti asmenį (t. 5, b. l. 134-144). Atsižvelgiant į šio ekspertizės akto išvadas, buvo paskirtas papildomas minėtų kasos pajamų orderių specialusis tyrimas. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. sausio 9 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(51)-IS1-184 konstatuota, jog atsakyti į specialistui pateiktą klausimą, ar tiriamuosius parašus, esančius kasos pajamų orderio Nr. 7 ir 2015 m. rugsėjo 21 d. kasos pajamų orderio Nr. 8 eilutės „Vyr. buhalteris (buhalteris) G. B.“ stulpelyje „(parašas)“ pasirašė G. B. ar kitas asmuo, nėra galimybės dėl to, kad lyginant tiriamuosius parašus su lyginamajam tyrimui pateiktais G. B., Y. D., M. D. eksperimentiniais ir sąlyginai laisvaisiais parašų bei rašysenos pavyzdžiais, nustatyti bendrųjų ir specialiųjų parašų požymių sutapimai bei skirtumai, kurie dėl tiriamųjų parašų prastos, neraidinės konstrukcijos, trumpumo, mažo grafinio informatyvumo nesudaro požymių visumos, leidžiančios nustatyti, ar tiriamuosius parašus pasirašė G. B. ar kitas asmuo (t. 5, b. l. 148-153).

12.14. Apeliacinės instancijos teisme apklausta ekspertė A. K. palaikė pateiktą 2016 m. birželio 30 d. specialisto išvadą Nr. 11-634 (16), bei parodė, kad tirti parašai yra labai aukšto išlavinimo, aukštos judesių koordinacijos, greito tempo. Be to, buvo tirti bendrieji ir specialieji požymiai, kurie absoliučiai sutapo. Todėl ekspertė pateikė kategorišką išvadą, kad kasos pajamų orderiuose pasirašė būtent G. B.. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas V. L. palaikė pateiktą 2017 m. sausio 9 d. specialisto išvadą Nr. 140-(51)-IS1-184, ekspertas A. B. – 2016 m. gruodžio 12 d. ekspertizės aktą Nr. 20161212/01. Šie ekspertai parodė, kad tirti parašai buvo per paprasti, neinformatyvūs, todėl netinkami identifikuoti jį pasirašiusį asmenį.

12.15. Taigi, šiuo atveju išsiskyrė ekspertų nuomonės dėl kasos pajamų orderiuose tirtų parašų informatyvumo ir galėjimo identifikuoti G. B. vardu pasirašiusį asmenį. Teisėjų kolegijos nuomone, kategoriška 2016 m. birželio 30 d. specialisto išvada, kad kasos pajamų orderiuose Nr. 7 ir Nr. 8 pasirašė būtent G. B., nebuvo paneigta vėlesniais specialiaisiais tyrimais. 2016 m. gruodžio 12 d. ekspertizės akte ir 2017 m. sausio 9 d. specialisto išvadoje nebuvo kategoriškai konstatuota, kad minėtuose kasos pajamų orderiuose pasirašė ne G. B.. Tačiau nagrinėjamu atveju, esant tam tikriems neaiškumams tarp ekspertų pateiktų išvadų, būtina remtis kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais ar paneigiančiais kažkurią iš pateiktų išvadų.

12.16. Tai, kad kasos pajamų orderiuose Nr. 7 ir Nr. 8 pasirašė G. B. ir jo sutuoktinė F. N., patvirtino ne tik išteisintieji M. D. bei Y. D., bet ir liudytojas A. M.. Pastarasis apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad padarė įrašus kasos pajamų orderiuose. 2015 m. liepos mėnesį, dalyvaujant M. D. ir G. B., buvo užfiksuota, kad M. D. grąžina pinigus į UAB „B“ kasą. Antrą kartą, 2015 m. rugsėjo mėnesį, buvo užfiksuota, kad pinigus, kaip išmokėto avanso grąžinimą, UAB „J“ direktorė Y. D. įmoka į UAB „B“ kasą. F. N. 2015 m. rugsėjo mėnesį pasirašė iš karto ant abiejų kasos pajamų orderių. Liudytojas A. M. patvirtino, kad visi kasos pajamų orderiuose nurodyti asmenys pasirašė jo akivaizdoje. Pinigų perdavimo fakto liudytojas nematė (t. 10, b. l. 38-43). Liudytojo A. M. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimą apklausos metu (t. 7, b. l. 130-133), tiek ir pirmosios instancijos teisme, todėl jais abejoti kaip patikimu įrodymu šaltiniu nėra jokio pagrindo. Prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad A. M., būdamas UAB „A“ atstovu, kuri teikė buhalterines paslaugas UAB „B“, pildydamas kasos pajamų orderius tikrai žinojo, kad G. B. nėra vyr. buhalteris, o F. N. nėra kasininkė. Be to, A. M. pats nurodė, jog ne kartą buvo teistas už dokumentų klastojimą ir apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą bei sukčiavimą. Todėl, apeliantų nuomone, šio liudytojo parodymai dėl kasos orderių pasirašymo aplinkybių turi būti vertinami kritiškai. Šie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių liudytojas A. M. būtų šališkas ir suinteresuotas duoti melagingus paaiškinimus. Tai, kad asmuo kitoje byloje galimai buvo teistas už nusikalstamų veikų padarymą, neduoda pagrindo atmesti jo parodymus kaip nepatikimus. Be to, tai, kad G. B. ir F. N. pasirašė kaip buhalteris ir kasininkė, nors tokių pareigų realiai neužėmė, nesudaro pagrindo abejoti liudytojo A. M. nuosekliai nurodytomis aplinkybėmis apie kasos pajamų orderius pasirašiusius asmenis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo jo parodymais netikėti, nes parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir įvertintus įrodymus, o juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

12.17. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog F. N. tuo metu, kai neva buvo pasirašomi aptariami kasos pajamų orderiai, net nebuvo atvykusi į Lietuvą, todėl negalėjo pasirašyti ant minėtų kasos pajamų orderių. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Išteisintųjų M. D. ir Y. D. gynėjai apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kuriais nustatyta, kad F. N. 2015 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyboje pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi, F. N. 2015 m. rugsėjo 21 d. buvo atvykusi į Lietuvą ir galėjo dalyvauti pasirašant byloje aptariamus kasos pajamų orderius Nr. 7 ir Nr. 8. Taip pat Migracijos Departamento prie LR VRM duomenimis, 2015-09-21 buvo pateiktas sumokėtos valstybės rinkliavos už B. G. pakeisto leidimo laikinai gyventi įforminimo kvitas, o 2015-09-23 šiam užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Ši aplinkybė patvirtina, kad ir B. G. 2015 m. rugsėjo mėnesį buvo Lietuvos Respublikoje.

12.18. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai patvirtina 2016 m. birželio 30 d. specialisto išvadą, kad kasos pajamų orderiuose Nr. 7 ir Nr. 8 pasirašė būtent G. B.. Pasirašydamas šiuose kasos pajamų orderiuose, pastarasis patvirtino, kad 2015 m. liepos 24 d. ir 2015 m. rugsėjo 21 d. jam buvo perduota iš viso 107 750 eurų grynaisiais pinigais. 2015 m. liepos 24 d. pinigų perdavimo faktą matė liudytojas M. I.. Pastarasis apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad kartais dirbdavo pas M. D. namuose. 2015 m. vasarą M. I. vieną kartą bendravo su G. B., kuris buvo atvykęs pas M. D. į namus. Šio vizito metu liudytojas matė, kaip M. D. nešė maišą pinigų, kuriuos vėliau prie stalo skaičiavo G. B. (t. 10, b. l. 108-110). Nors išteisintasis M. D. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šio pinigų perdavimo G. B. daugiau niekas nematė, tačiau M. I. paaiškino, kodėl parodymus davė tik pirmosios instancijos teisme. Pastarasis parodė, kad iš pradžių M. D. jo prašė tai patvirtinti, tačiau jis atsisakė duoti parodymus, nes nenorėjo veltis į teisinius ginčus. Tačiau vėliau, sužinojęs, kad M. D. iškelta baudžiamoji byla, kuri nagrinėjama teisme, M. I. savo iniciatyva sutiko duoti parodymus. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo netikėti liudytojo M. I. parodymais, kadangi jie sutampa su kitais byloje ištirtais įrodymais.

12.19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog M. D. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. birželio 12 d. iš UAB „B“ banko sąskaitos į UAB „Ju“ banko sąskaitą pervedė 2734,43 eurus už gerbūvio darbus prie namo, kuriame pats gyveno ir tokiu būdu pasisavino UAB „B“ turtą. Išteisintasis M. D. apklaustas pirmosios instancijos teisme pripažino, kad iš UAB „B“ sąskaitos sumokėjo UAB „Ju“ už darbus, atliktus jo nuosavame name, tačiau tai buvo suderinta su G. B.. M. D. iš pradžių įnešė savo pinigus į UAB „B“ sąskaitą, o vėliau juos pervedė UAB „Ju“ (t. 10, b. l. 199-200). Šias aplinkybes patvirtina 2015 m. birželio 12 d. ir 2015 m. rugsėjo 4 d. kasos pajamų orderiai, iš kurių matyti, kad M. D. į UAB „B“ banko sąskaitą įnešė iš viso 4600 eurų (t. 10, b. l. 169-170). Taigi, ir šioje dalyje kaltinimas M. D. pasisavinus UAB „B“ turtą nepasitvirtino.

12.20. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai patvirtina, kad M. D. ir Y. D. pirkdami žemės sklypus UAB „J“ vardu, nesiekė iššvaistyti ar pasisavinti UAB „B“ turto. Išteisintieji ketino pas notarą pasirašyti aptariamų žemės sklypų, įgytų UAB „J“ vardu, pirkimo-pardavimo sutartis ir perleisti jų nuosavybės teisę UAB „B“. Tarp M. D. ir G. B. įvykus konfliktui bei nepasirašius pirkimo-pardavimo sutarties tarp UAB „J“ ir UAB „B“, pastarajam buvo grąžinti žemės sklypų pirkimui panaudoti UAB „asamas“ pinigai - 47 750 eurų. Be to, G. B. taip pat buvo perduoti jo prašymu išgryninti UAB „B“ pinigai - 60 000 eurų. Pastarieji pinigų perdavimo faktai buvo užfiksuoti kasos pajamų orderiuose Nr. 7 ir Nr. 8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, kad M. D. ir Y. D. iššvaistė bei pasisavino didelės vertės UAB „B“ priklausantį turtą ir pagamino netikrus dokumentus bei juos panaudojo. Teisėjų kolegijos vertinimu, Y. D. dėl kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, M. D. dėl kaltinimų pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį buvo pagrįstai išteisinti neįrodžius, kad jie padarė šias nusikalstamas veikas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir civilinio ieškovo UAB „B“ atstovo advokato Liudo Paltanavičiaus apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Albinas BielskisDaiva Pranytė-ZalieckienėLinas Žukauskas