Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-07 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2016-11-30 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 94N-79060943-16 A. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnį, paskiriant 216 Eur baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones 4 mėnesius, už tai, kad 2016-11-13 9.55 val. Šilutės m., Cintjoniškių g., jis, vairuodamas automobilį „Opel“, Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą, degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 168,170 punktų reikalavimus.Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-04-07 nutartimi A. L. skundo netenkino ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2016-11-30 nutarimą paliko nepakeistą. Apylinkės teismas konstatavo, kad įrodymų visuma patvirtina, jog A. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-07 nutarties pateikė apeliacinį skundą. Skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-07 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti dėl pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje. Mano, kad nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas, prieštaraujantis byloje surinktiems įrodymams. Pažymi, kad nors teismas nutartyje nurodė, jog vertinant jo skunde išdėstytas aplinkybes reikia vadovautis byloje surinktų įrodymų visuma, tačiau teismas liudytojo A. G. parodymus vertino kritiškai, o policijos pareigūnų duotais parodymais vadovavosi, nes juos, pasak teismo, patvirtino AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2016-11-22 rašte užfiksuoti duomenys. Pasak apelianto, minimas 2016-11-22 raštas visiškai paneigia ne tik policijos pareigūnų parodymus, bet ir įrodo, kad tiek protokolas, tiek ir nutarimas jam surašyti nepagrįstai. Pažymi, kad jis kaltinamas tuo, jog 9.55 val. važiavo per geležinkelio pervažą, kai degė raudonas šviesoforo signalas. Nurodo, kad minėtame rašte nurodyta, jog pervažos signalizacija įsijungė 2016-11-13 9.58 val.. Pasak pažeidėjo, tai įrodo, kad jis nevažiavo per pervažą degant raudonam šviesoforo signalui, o raudonas šviesoforo signalas įsijungė praėjus daugiau nei trims minutėms nuo to momento, kai jis pravažiavo pervažą.Pasak apelianto, teismas visiškai netinkamai jo kaltę grindė ta aplinkybe, jog pareigūnas tik apytiksliai nustatė laiką, įvertinęs dokumentų patikrinimo trukmę. Mano, kad teismas tokiais pareigūno parodymais grįsti jo kaltę neturėjo teisinio pagrindo. Pažymi ir tai, kad protokolo surašymo laikas yra 10.25 val., todėl visiškai nesupranta, kaip teismas rėmėsi pareigūnų parodymais, jei pareigūnas D. A. teismui nurodė, kad jis surašė protokolą ir pažeidimo laiką nustatė apytiksliai, pažiūrėjęs į policijos automobilyje esančio laikrodžio rodytą laiką, atmetė kelias minutes, kurias užtruko, kol patikrino jo dokumentus, ir nurodė šį laiką protokole. Apeliantas nurodo, kad jeigu buvo taip, kaip nurodo pareigūnas, tai jis per geležinkelio pervažą turėjo važiuoti apie 10.10 val., nes nuo jo sustabdymo iki protokolo surašymo praėjo ne daugiau kaip 15 minučių. Mano, kad tokie pareigūno parodymai tik įrodo policijos pareigūnų aplaidų darbą, kuomet jie, neturėdami jokių įrodymų, surašo protokolą, kuriame įrašo neatitinkančius faktinių aplinkybių duomenis. Pažeidėjo manymu, pareigūno parodymus teismas turėjo vertinti kaip jo kaltę paneigiančius, o ne pagrindžiančius įrodymus.Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kiek laiko degė raudonas šviesoforo signalas. Nurodo ir tai, kad teismas nevertino ir to fakto, kad jis buvo sustabdytas beveik už dviejų kilometrų. Mano, kad ši aplinkybė įrodo, jog jeigu pareigūnai būtų važiavę Cintjoniškių gatve ir pamatę, kaip jis važiuoja per pervažą degant raudonam šviesoforo signalui, tai jį policijos pareigūnai būtų sustabdę daug trumpesniu nuo pervažos atstumu. Pažymi, kad byloje nesiaiškinta ir tai, kokiu atstumu, iš kurios tiksliai vietos policijos pareigūnai matė jo pervažiavimą per pervažą. Nesiaiškinta ir tai, kokie tiksliai policijos norminiai aktai reglamentuoja vaizdo registratoriaus naudojimą, t. y. ar policijos pareigūnai patruliuodami privalo būti įsijungę vaizdo registratorių, o tai, apelianto manymu, yra itin svarbi aplinkybė byloje. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, visos abejonės dėl jo kaltės būtų pašalintos, jeigu policijos pareigūnai būtų pateikę vaizdo registratoriumi užfiksuotą vaizdą. Pažymi, kad teismas net nevertino jo pateikto garso įrašo, iš kurio girdėti, kaip prie jo priėjęs policijos pareigūnas D. A. nurodė, kad jo pažeidimas užfiksuotas tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi bei miesto stebėjimo kameromis, o teisme pareigūnas nurodė, kad vaizdo registratorius nebuvo įjungtas. Mano, kad šiuos policijos pareigūno parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai. Pažymi, kad teismas, pažeisdamas ATPK 257 straipsnio nuostatas, praktiškai rėmėsi tik policijos pareigūnų parodymais, kurie nepagrįsti jokiais kitais įrodymais, tai yra nėra jo kaltę įrodančios vaizdo medžiagos, užfiksuotos vaizdo registratoriumi, nėra liudytojų, kurie patvirtintų jo pažeidimo faktą. Akcentuoja, kad tuo metu, kai jis važiavo per pervažą, priešais pervažą jokie automobiliai nestovėjo. Pareigūnai teigė priešingai, tačiau šių automobilių vairuotojai nebuvo apklausti. Mano, kad policijos pareigūnai galėjo užsifiksuoti automobilių numerius, o vėliau jų savininkus išsikviesti ir apklausti, tačiau tokių įrodymų teismui nebuvo pateikta. Teigia, kad pagal teismų praktiką teismas negali remtis tik policijos pareigūnų parodymais, jeigu jie nėra pagrįsti kitais byloje surinktais įrodymais. Nurodo, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viršininkas A. M. prašo skundą atmesti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo nutartį. Mano, kad nagrinėjant administracinę bylą buvo išsiaiškintos visos pažeidimo aplinkybės, todėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato priimtas nutarimas ir Šilutės rajono apylinkės teismo nutartis yra pagrįsti ir teisėti. Nurodo, kad byloje surinkti įrodymai, kurie patvirtina, kad A. L. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje. Teigia, kad A. L. pervažiavo geležinkelio pervažą be pakeliamojo užtvaro nesustodamas ir šiais veiksmais kėlė pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei bei saugumui. Pasak institucijos, skunde pažeidėjo nurodytos aplinkybės bei išdėstyti motyvai yra nepagrįsti ir vertintini kritiškai kaip siekiamybė išvengti administracinės atsakomybės. Akcentuoja, kad pažeidimo esmė yra įrodyta pareigūno tarnybiniu pranešimu, duotais parodymais teismo posėdžio metu, AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateiktais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, be kita ko, numato, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu 10 eurų mažesnis. ANK 421 straipsnio 1 dalis už veiką, dėl kurios A. L. buvo nubaustas šioje byloje (ATPK 125 straipsnis), numato baudą nuo 180 Eur iki 280 Eur, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių. ATPK 125 straipsnis už veiką, dėl kurios padarymo A. L. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, numatė baudą nuo 144 Eur iki 289 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių. Kaip matyti, nuo 2017-01-01 įsigaliojęs ANK administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. teisinės padėties ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio prasme nešvelnina, todėl jo veika neperkvalifikuotina ir A. L. apeliacinis skundas, vadovaujantis ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjamas pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK.ATPK 248 straipsnyje yra numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, t. y. laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas ir kartu teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas ir kartu teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, tik organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neatkartodamas įrodymų detaliai, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui bei padarytoms išvadoms dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą ATPK 125 straipsnyje numatytą teisės pažeidimą, kurios yra pagrįstos, teisėtos ir teisingos, atitinka faktines bylos aplinkybes. Pagal bylos duomenis bei apelianto skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismo išvados nepagrįstos išsamiu ATPK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja ATPK 257 straipsnis. Išanalizavus bylos medžiagą, skundą nagrinėjančiam teismui nekyla jokių abejonių dėl pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio A. L. administracinio teisės pažeidimo bylą, objektyvumo ar nešališkumo, priešingai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą A. L., išklausė liudytojų policijos pareigūnų L. J. ir D. A. parodymus, liudytojo A. G. parodymus, teismo posėdžio metu išklausė A. L. pateiktą garso įrašą. Visi įrodymai įvertinti, kaip to reikalauja ATPK 257 straipsnio nuostatos, išsiaiškinus visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai ir nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas. Teismo padarytos išvados dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą ATPK 125 straipsnyje numatytą teisės pažeidimą yra iš esmės motyvuotos ir pagrįstos bylos medžiaga. Apygardos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis ir konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos įrodymų vertinimo nuostatos. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo padaryta teisės normų taikymo pažeidimų ir kad A. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus ir apklaustų liudytojų parodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. L. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą ir mano, jog jo kaltė neįrodyta, o teismas remiasi tik policijos pareigūnų parodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas, patikrinęs į bylą surinktų duomenų teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad A. L. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis visa byloje esančia medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, liudytojų policijos pareigūnų L. J. ir D. A., liudytojo A. G. parodymais, duotais teisme, UAB „Lietuvos geležinkeliai“ raštu ir kita byloje esančia rašytine medžiaga, todėl nepagrįstai apeliantas skunde teigia, jog apylinkės teismas nutartį priėmė tik vadovaudamasis policijos pareigūnų parodymais. A. L. buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį įvažiavo į geležinkelio per­va­žą ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Nors pažeidėjas apeliaciniame skunde, kaip ir nagrinėjant bylą pir­mosios instancijos teisme, tvirtina, kad nepadarė pažeidimo, tokius paaiš­ki­ni­mus apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, kadangi byloje esantys įrodymai šią pažeidėjo versiją paneigia. Kaip teisingai nus­tatė pirmos instancijos teismas, iš pirminių nagrinėjamą administracinį teisės pažeidimą užfik­sa­vu­sių dokumentų – administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pa­reigūno tarnybinio pra­ne­šimo – matyti, kad juose nurodytos esminės pažeidimų padarymo aplin­ky­bės, kurias patvirtino kaip liu­dytojai apklausti pareigūnai bei rašytiniai dokumentai, esantys byloje. Ir nors A. L. skunde teigia, kad pareigūnų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, tačiau, skundą nagrinėjančio teis­mo vertinimu, policijos pareigūnų nurodytose aplinkybėse nėra esminių prieštaravimų, dėl kurių teismas šiuos parodymus būtų turėjęs vertinti kritiškai. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad policijos parei­gū­nų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos iš esmės nuosekliai, logiškai, todėl apylinkės teismas neturėjo ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų nuro­dy­tomis aplinkybėmis. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pa­reigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą as­menį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Kaip jai buvo minėta anksčiau, A. L. nesutikimas su byloje surinktais įrodymais nereiškia, kad pastarasis buvo nubaustas nepagrįstai. Administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo skunde teigia, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ raštas įrodo, kad jam protokolas ir nutarimas surašyti nepagrįstai. Rašte nurodoma, kad raudonas signalas įsijungė 9.58 val., o protokole jo pažeidimo laikas užfiksuotas 9.55 val.. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog tai, kad pareigūnas protokole užfiksavo trimis minutėmis ankstesnį laiką, negu įsijungė pervažos signalas, pateikus jam paaiškinimus, jog jis tik apytiksliai nustatė laiką, įvertinęs dokumentų patikrinimo trukmę, laikytina pagrįsta aplinkybe. Iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad tarnybiniame pranešime ir protokole pažeidimo laiką pareigūnai nurodė pagal jų au­to­mobilyje esantį laikrodį, todėl galima išvada, kad jis gali būti ne visai tikslus, todėl galima ir kelių minučių paklaida. Apygardos teis­mas apelianto argumentus, kad trijų minučių skirtumas įrodo, jog jis pažeidimo nepadarė, atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad svarbiausią reikšmę tin­ka­mam protokolo ir tarnybinių pranešimų surašymui turi ne tai, kokiu tiksliu laiku užfiksuotas pa­žeidimo padarymas, o tai, kad jame būtų nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė. Kelių minučių laiko netikslumas nesutrukdė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suprasti, koks pažeidimas jam yra inkriminuojamas, tuo nebuvo pažeista A. L. teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gintis nuo jam pareikšto administracinio kaltinimo, o ad­mi­nistracinį teisės pažeidimą nagrinėjusiam organui (pareigūnui) priimti teisingą ir pagrįstą spren­dimą. Apeliantas skunde taip pat nurodo ir tai, kad teismas nevertino ir to fakto, kad jis buvo sustabdytas beveik už dviejų kilometrų. Mano, kad ši aplinkybė įrodo, jog jeigu pareigūnai būtų važiavę Cintjoniškių gatve ir pamatę, kaip jis važiuoja per pervažą degant raudonam šviesoforo signalui, tai jį policijos pareigūnai būtų sustabdę daug trumpesniu nuo pervažos atstumu. Neišsiaiškintos aplinkybės, kokiu atstumu, iš kurios tiksliai vietos policijos pareigūnai matė jo pervažiavimą per pervažą. Vertinant šiuos apelianto argumentus galima daryti išvadą, kad jis mano, jog pareigūnai nematė jo važiuojant per pervažą. Tačiau tokie A. L. teiginiai yra tik jo išsakyta nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais. Kaip jau buvo minėta anksčiau, netikėti policijos pareigūnų parodymais teismas neturėjo ir neturi jokio pagrindo.Pažymi, kad teismas nevertino jo pateikto garso įrašo, iš kurio girdėti, kaip prie jo priėjęs policijos pareigūnas D. A. nurodė, kad jo pažeidimas užfiksuotas tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi bei miesto stebėjimo kameromis, o teisme pareigūnas nurodė, kad vaizdo registratorius nebuvo įjungtas. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs A. L. pateiktą garso įrašą, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad įraše neužfiksuota jokių svarbių aplinkybių, turinčių reikšmės skundo nagrinėjimui. Pažymėtina, kad nėra ginčo, kokias aplinkybes nurodė policijos pareigūnas, šiuo atveju buvo sprendžiamas A. L. kaltės klausimas.Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, visos abejonės dėl jo kaltės būtų pašalintos, jeigu policijos pareigūnai būtų pateikę vaizdo registratoriumi užfiksuotą vaizdą. Nesiaiškinta, kokie tiksliai policijos norminiai aktai reglamentuoja vaizdo registratoriaus naudojimą, t. y. ar policijos pareigūnai patruliuodami privalo būti įsijungę vaizdo registratorių, o tai, apelianto manymu, yra itin svarbi aplinkybė byloje. Pažymėtina, kad Policijos patrulių veiklos instrukcijose nėra numatyta, kad policijos pareigūnai visais atvejais privalo pateikti vaizdo įrašus kaip įrodymą administracinio teisės pažeidimo byloje. Tai daroma atsižvelgiant į būtinumą. Šiuo atveju vaizdo įrašas nebuvo pateiktas, nes vaizdo registratorius įvykio metu nebuvo įjungtas. Pastebėtina, kad pažeidėjas posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nepateikė prašymo ir nepasinaudojo teise užduoti klausimus liudytojams dėl vaizdo registratoriaus naudojimo tarnybiniame automobilyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodinėjimas byloje nėra begalinis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama, ar įrodymų pakanka kaltei įrodyti. Šiuo atveju tiek institucija, priimdama nutarimą, tiek apylinkės teismas, priimdamas nutartį, padarė išvadą, kad duomenų visuma byloje įrodo A. L. kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje. Su tokia išvada neturi pagrindo nesutikti ir skundą nagrinėjantis teismas. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apygardos teismas daro išvadą, jog skundžiamą nutartį naikinti apelianto A. L. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. A. L. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. L. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-04-07 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.