Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Gaudutienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. T. apeliacini skunda del Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. rugpjucio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisves atemimu penkeriems metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustate:

V. T. nuteistas už tycini nužudyma, o butent: už tai, kad jis, supykes ant savo brolio G. T. del to, jog šis girtuokliauja ir prageria kaip motinos palikima gautus pinigus, 2004m. lapkricio 3 d. apie 16 val. (duomenys neskelbiami) žemes sklype kilusio konflikto su broliu metu, tycia sudave jam smugi ranka i veida, o G. T. nukritus, sudave jam ne mažiau dvieju smugiu ranka i veida bei spyre i galvos sriti ir i krutines kairiaja puse, tuo ne mažiau 7 trauminiu poveikiu pasekoje padarydamas: galvos sumušima su kraujosruva bei odos nubrozdinimu kaktos dešineje puseje, kraujosruvomis nosies nugareleje, dešines akies vokuose ir po obuolio jungine, dešiniame skruoste, viršutineje lupoje, dešiniame smilkininiame raumenyje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenu dangalu ir po minkštaisiais dangalais su nutekejimu i smegenu skilvelius, smulkiomis kraujosruvomis smegenu žieveje ir požievyje, krutines lastos sumušima su kaires puses 9-11 šonkauliu lužiais ir kraujosruva blužnies srityje, ko pasekoje G. T. po keliu valandu mire savo namuose tame pat (duomenys neskelbiami) kaime.

Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 ,, Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ 24 punkto nuostatomis, mano, kad ivertinus visas jo paminetas aplinkybes, jo veiksmai turetu buti vertinami ta prasme, kuria istatymo leidejas yra numates BK 130 straipsnyje.

Teismo posedyje apeliacine tvarka nuteistasis V.T. praše tenkinti jo apeliacini skunda ir atideti bausmes vykdyma, jo gynejas praše patenkinti nuteistojo apeliacini skunda, prokuroras praše atmesti nuteistojo apeliacini skunda.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. T. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, vertinamas V. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus visu irodymu visete, juos analizuodamas pagal liudytoju V. S. , A. S. , J. J. , A. J. parodymu konteksta, atsižvelges ir i kitus bylos duomenis (ivykio vietos apžiuros protokolus, specialistu išvadas), padare išvada, kad V.T. G. T. nužude tycia, budamas supykes ant savo brolio G. T. del to, kad šis girtauja ir prageria kaip motinos palikima gautus pinigus, ir kvalifikavo nuteistojo V. T. veika pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dali, kaip tycini nužudyma.

Nuteistasis V. T. apeliaciniame skunde gincija jo veikos kvalifikacija. Nurodo, kad atsižvelgiant i paties nukentejusiojo G. T. elgesi iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo metu (nesirupino neigaliu 2 grupes invalidu broliu, pastoviai girtuokliavo, pragerdavo ukiui ir neigalaus brolio priežiurai skirtus pinigus, ivykio diena G. T. rado taip pat begerianti, del ko jis labai susinervino), yra pagrindas jo veika vertinti kaip padaryta didelio susijaudinimo busenoje ir kvalifikuoti ne pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsni, o pagal Lietuvos Respublikos BK 130 straipsni, kaip nužudyma labai susijaudinus.

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nusikalstamos veikos padarymui turejo itakos paties nukentejusiojo G. T. R. T. netinkamas elgesys: G. T. pastoviai girtuokliavo, ka uždirbdavo, viska pragerdavo, broliu R. T. , kuris yra psichikos ligonis, sergantis piromanija, visiškai nesirupino, ji prižiuredavo V. T. , G. T. buvo smarkiai apleides namus (grindys supuvo, pastoviai šlapinosi i lova), neigalus brolis gyveno sandeliuke, del to V. T. jaute nuolatine itampa. Ivykio diena 2004 m. lapkricio 3d. V. T. iš kaimynu sužinojo, kad brolis G. T. baigia išleisti pinigus girtavimui, norejo su juo tai išsiaiškinti, praše, jog šis parodytu taupomaja knygele, taciau G. T. atsisake ir nepaisant brolio prašymo toliau gere. V. T. del tokio brolio G. T. elgesio labai susinervino ir pavartojo pastarojo atžvilgiu fizini smurta. Šios aplinkybes nustatytos nuteistojo V. T. , liudytoju A. M. , G. B. parodymais, kurie nera paneigti byloje surinktais irodymais. Šiu parodymu teisinguma iš dalies patvirtina ir (duomenys neskelbiami) sveikatos priežiuros centro išduotose pažymose užfiksuoti duomenys. Minetoje pažymoje nurodyta, kad G. T. nuo 1997 m. yra priklausomybiu kabineto dispanserineje iskaitoje, kaip piktnaudžiaujantis alkoholiu. Del priklausomybes alkoholiu G. T. nuo 1997 m. gruodžio 5 d. iki 2004 m. gruodžio 23 d. gydytas (duomenys neskelbiami) ligonineje. Po gydymo poliklinikoje nesilanke, piktnaudžiavo alkoholiu (b.l. 73). R. T. diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, del šio susirgimo pripažinta II invalidumo grupe (b.l. 77). Taciau, kolegijos nuomone, veikai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 130 straipsni neužtenka vien nustatyti, kaip nurodo apeliantas, kad kaltininko veiksmu priežastis buvo netinkamas nukentejusio asmens elgesys (nuolatinis girtavimas, pinigu, skirtu ukiui ir neigalaus brolio priežiurai, pragerimas ir kt.), del kurio jis labai susinervino. Nužudymas pripažistamas padarytas staiga labai susijaudinus tik tada, kai nustatyta, jog jis ivyko tuoj po nukentejusiojo neteiseto ar itin ižeidžiancio kaltininka ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas i tai. Dideli susijaudinima turi sukelti nelauktai, staiga padarytas, netiketas kaltininkui nukentejusiojo poelgis. Kaip matyti iš nuteistojo V. T. parodymu, nukentejusiojo G. T. elgesys jam nebuvo nei netiketas, nei neiprastas, - V. T. su broliu G. T. del nuolatinio girtavimo pykdavosi ir anksciau. Ivykio diena V. T. veiksmai buvo kryptingi, nuoseklus ir motyvuoti: V. T. , atsisakius broliui G. T. su juo eiti namo ir išsiaiškinti del pinigu, supyko ir pavartojo pastarojo atžvilgiu fizini smurta: su dešine ranka pastume broli, po ko šis nukrito, po to, kai brolis atsikele nuo žemes, dar karta su dešines rankos delnu stumtelejo broli per galva ir šis vel nukrito. Kadangi buvo labai supykes, kad brolis atsisake su juo eiti, dar karta su koja stumtelejo gulinti G. T. . Po to, broliui priejus arciau jo, viena ranka sugriebes šiam už drabužiu prisitrauke prie saves ir dešine ranka sudave delnu i veida, po ko G. T. nugriuvo ir gulejo. G. T. nereaguojant i V. T. liepimus keltis, V. T. , pamanes, kad brolis taip daro tycia, dar labiau susinervino ir pasilenkes keleta kartu broliui sudave delnu per veida, ispyre viena ar du kartus. Po konflikto parneše G. T. namo, pagulde kniupscia kambaryje ant grindu ir išejo. Apeliacines instancijos teisme, siekiant pašalinti bet kurias abejones del pirmosios instancijos teismo išvadu teisingumo, kartu patikrinti nuteistojo V. T. iškeltas versijas, - ar V. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto busenoje, buvo paskirta nuteistajam V. T. kompleksine ambulatorine teismo psichiatrine – psichologine ekspertize. Ekspertai, atlike tyrima, nenustate stipraus emocinio susijaudinimo busenai budingos dezorientacijos, išreikštos afektinio sprogimo fazes, samones susiaurejimo su suvokimo fragmentiškumu, elgesio dezorganizacijos, postafektines astenijos požymiu, ir padare išvada, jog V. T. nusikaltimo padarymo metu nebuvo fiziologinio ar kumuliacinio afekto busenoje, nesirgo letiniu psichikos sutrikusi, del psichikos sveikatos busenos galejo suprasti savo veiksmu esme ir juos valdyti (b.l.150-155). Kolegijos nuomone, esant tokiems bylos duomenims, nuteistojo V. T. parodymuose apibudinta situacija (del brolio G. T. elgesio iki pastarojo nužudymo) neduoda pagrindo padaryti išvada, kad jis G. T. nužude staiga labai susijaudinus. Taciau nužudytojo G. T. elgesys iki jo nužudymo pagal nustatytus bylos duomenis nors ir nesukele nuteistojo V. T. labai didelio susijaudinimo, bet vertintinas kaip provokuojantis, turejes itakos V. T. nusikalstamiems veiksmams. Ekspertai konstatavo, kad iki ivykio buvo susiformavusi ilgalaike V. T. frustruojanti, itampa kelianti situacija (ilgainiui susikloste neigiami nukentejusiojo ir V. T. tarpusavio santykiai, nuolatinis nepasitenkinimas nukentejusiojo elgesiu, nesekmingos V. T. pastangos pakeisti situacija ir kt.), kurios pasekoje ivykio metu pasireiške susikaupusiu neigiamu išgyvenimu (pyktis, nuoskauda, nepasitenkinimas, apmaudas del netinkamo ir V. T. ižeidžiancio nukentejusiojo elgesio) protrukis, V. T. situacija suvoke perdem emocionaliai, kaip užgaunancia jo jausmus, poreikius bei siekius. Todel kolegija laiko, kad V. T. atsakomybe lengvinancia aplinkybe turi buti pripažinta tai, jog jo veikos padarymui turejo itakos rizikingas nukentejusiojo elgesys (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas i padarytos nusikalstamos veikos pobudi, pavojingumo laipsni, taip pat i kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, padare išvada, kad V. T. turi buti skirta laisves atemimo bausme istatymo straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta nusikaltima, nustatytose ribose. Kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, laiko, kad teismo paskirta V. T. bausme yra per griežta, todel neteisinga.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmes skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmes skyrimas yra išimtine teismo kompetencija. Tai viena sudetingiausiu ir svarbiausiu baudžiamojo istatymo igyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadiju, nes paskiriant bausme ivertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, ju turinys bei pobudis, ir kaltininko asmenybe, ir jo atsakomybe lengvinancios bei sunkinancios aplinkybes. Teismas bausme paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais del nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokia bausme, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatancio atsakomybe už padaryta nusikaltima, sankcijoje, nes teismas neturi teises peržengti joje numatyto maksimalaus laisves atemimo bausmes dydžio ar paskirti joje nenumatytos rušies bausmes, taciau skirdamas bausme, teismas turi vadovautis BK bendrosios dalies nuostatomis. Kiekvienas nusikaltes asmuo turi teise i teisinga bausme, todel vertinant konkrecios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik i tai, kad skiriama bausme atitiktu istatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir i nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir i nuostatas, itvirtinancias teisingumo principo viršenybe. Motyvuodamas konkrecia bausme nuosprendyje, teismas jame turi aprašyti šioje konkrecioje byloje nustatytas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ivertinti kiekvienos reikšme ir nurodyti, kurios iš ju ir kaip nulemia bausmes ruši ir dydi, o individualizuodamas bausme teismas privalo atsižvelgti i visas kaltininko atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes. Pagal baudžiamosios teises doktrina, skirdamas bausme, teismas ne tik vykdo istatymo reikalavimus atsižvelgti i nusikalstamos veikos sunkuma bei kaltininko asmenybe, bet ir išreiškia nuomone apie padaryta nusikalstama veika bei kaltaji asmeni. Todel Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje yra itvirtinta nuostata, numatanti išimti iš bendros taisykles ir leidžianti teismui, atsižvelgus i visas bylos aplinkybes ir esant šio istatymo nustatytoms salygoms, skirti mažesne bausme negu straipsnio sankcijoje už padaryta nusikalstama veika numatyta mažiausia bausme arba švelnesne bausmes ruši negu numatyta istatyme už padaryta nusikaltima. Skiriant švelnesne negu numatyta istatyme bausme pirmiausia turi buti atsižvelgiama i tokia baudžiamosios bylos aplinkybiu visuma, kuri mažina veikos pavojinguma, po to – i kitas butinas ir byloje nustatytas Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio taikymo salygas.

Šioje byloje V. T. yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dali. Šis nusikaltimas yra tycinis ir priskiriamas labai sunku nusikaltimu kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis). Taciau, kolegijos nuomone, atsižvelgiant i tai, jog V. T. neneige atlikes jam inkriminuotus veiksmus, - tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme dave detalius parodymus, jo savo noru duoti parodymai padejo byloje nustatyti tiesa bei išaiškinti nusikaltima, del padaryto nusikaltimo V. T. nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), G. T. R. T. nužudymas padarytas netiesiogines tycios forma, taigi padarytos veikos pavojingumo laipsnis yra mažesnis, negu nužudymo, padaryto tiesiogines tycios forma, jo veikos padarymui turejo itakos provokuojantis paties nukentejusiojo elgesys, - del nukentejusiosios gyvenimo budo, nuolatinio girtavimo nuteistasis V. T. buvo pastovioje aukštoje emocineje itampoje, kuri pasireiške ilgalaikes frustruojancios situacijos pasekoje susikaupusiu neigiamu emociniu išgyvenimu protrukiu, nusikaltimas padarytas atsitiktinai, V. T. nebudingi tokie asmenybes bruožai, kaip padidintas agresyvumas, žiaurumas, negailestingumas, iki nusikaltimo padarymo V. T. dirbo, darbe pasižymejo, kaip geras darbuotojas, kolektyve buvo draugiškas (b.l. 64, 66, 69, 129), yra teigiamai charakterizuojamas, alkoholiniais gerimais nepiktnaudžiavo, teistas ar baustas administracinemis nuobaudomis nebuvo, turi šeima, augina du mažamecius vaikus, prižiuri broli R. T. , kuris serga psichine liga, yra II grupes invalidas, ir, kurio be nuteistojo nera kam prižiureti, yra pakankamas pagrindas taikyti V. T. Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 1 punkto nuostatas, bet, ivertinus sunkias jo padaryto nusikaltimo pasekmes, mažesne apimtimi, skiriant V. T. nors ir mažesne nei sankcijoje, taciau laisves atemimo bausme, ir parenkant ja atlikti, atsižvelgiant i aukšciau išdestytus motyvus, atviroje kolonijoje.

Nuteistojo V. T. prašymas atideti jam bausmes vykdyma nepagristas. Asmenims, nuteistiems laisves atemimu už labai sunku nusikaltima, Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis nenumato galimybes atideti bausmes vykdyma. V. T. nuteistas už nužudyma, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje. Šis nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 6 d. yra labai sunkus nusikaltimas, kadangi už ji numatyta didžiausia bausme viršija dešimt metu laisves atemimo. Todel Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio taikymas V. T. negali buti net svarstomas.

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2005 m. rugpjucio 25d. nuosprendi pakeisti:

pripažinti dvi V. T. atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis:

prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdžiai gailisi;

jo nusikalstamos veikos padarymui itakos turejo rizikingas nukentejusio asmens elgesys.

V. T. , pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d., taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 1 p., 3 d. 1 p. ir paskirti laisves atemima trejiems metams, atliekant šia bausme atviroje kolonijoje.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.