Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-683-791/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-06-25
Bylos Nr.
1-683-791/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22253-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Kaltinamasis
E. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-683-791/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22253-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.8.15; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.9; 2.1.15.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 25 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. V. apsvaigęs nuo alkoholio, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai D. V. šiomis aplinkybėmis: 2019 m. gegužės 28 d. apie 11.20 val. namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto metu, supykęs, iš buvusios sutuoktinės D. V. atėmė šluotą ir šluotos mediniu kotu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį jai per galvą, taip nukentėjusiajai D. V. dėl poodinės kraujosruvos kairio momens srityje sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, E. V. kaltu prisipažino tik iš dalies. Parodė, jog (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su buvusia žmona D. V.. Ji gyvena antrame namo aukšte, o jis pirmame. Išsituokę apie 10 metų. Įprastai nesipykta, tačiau bendro gyvenimo neveda, gyvena atskirus gyvenimus. 2019 m. gegužės 28 d. ryte į namus jis parsinešė alkoholio, pasidarė valgyti ir apie 11.20 val. išėjo į lauką pašerti laukinius balandžius. Būdamas namo kieme, jau šiek tiek apsvaigęs nuo alkoholio, balandžiams pribarstė duonos. Grįžusi iš miesto D. V. pamatė, kad jis šeria balandžius, pradėjo priekaištauti, jog balandžiai užskrenda ant balkono ir teršia, dergia. Abu apsižodžiavo. D. V. supyko, pasiėmė prie namo stovėjusią šluotą mediniu kotu ir pradėjo šluoti tą vietą kur jis buvo pribėręs duonos. Jis bandė atimti šluotą ir suėmė už koto, tuo metu šluota sulūžo į dvi dalis. Viena iš lūžusios šluotos dalių D. V. sušlavė trupinius ir juos supylė į šiukšlinę. Tuomet nieko nesakiusi nuėjo į kambarį. Po kurio laiko atvyko pareigūnai, kurie jį sulaikė ir išsivežė į policijos komisariatą. D. V. su šluotos kotu nesudavė, norėjo atimti šluotą. Prisipažįsta tik dėl to, jog buvo neblaivus ir įvyko konfliktas (b. l. 56–57).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis E. V. prisipažinimo tik iš dalies, jo kaltę patvirtina kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, D. V. parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su buvusiu sutuoktiniu E. V.. Bendro ūkio neveda, kiekvienas gyvena atskirai. 2019 m. gegužės 28 d. šiek tiek prieš 11.00 val. ji grįžo į namus. Jie su E. V. įeina pro atskirus įėjimus, todėl jai pasirodė, kad jo durys buvo užrakintos, galimai nebuvo namuose. Po kurio laiko pro lauko duris įsvirduliavo E. V., buvo neblaivus. Paprašė padaryti salotų. Ruošiant salotas pamatė, kad E. V. pasiėmė duoną, suprato, kad eis šerti balandžių, todėl iš paskos nuėjo ir ji. Įvyko konfliktas, nes ji liepė nešerti balandžių. Po to grįžo į virtuvę ir baigė ruošti salotas. Kai jis atėjo valgyti, paėmė šluotą mediniu kotu ir nuėjo sušluoti išbarstytos duonos. E. V. atėjo paskui ją ir atėmęs iš jos rankų šluotą, sudavė du smūgius jai per galvą. Ji kaire ranka dengėsi galvą, todėl smūgiuodamas pataikė ir į ranką. Smūgis nebuvo labai stiprus, tačiau jautė fizinį skausmą, kuris nebuvo momentinis. Pagalbos nesikvietė, nešaukė, nes nespėjo. Po smūgio šluotos kotas sulūžo. Atsisukusi į E. V. pamatė, kad jo rankose buvo du atskiri šluotos galai. Tuomet E. V. numetė šluotą ir nuėjo į savo kambarį. Ji iškvietė policijos pareigūnus. E. V. prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, tačiau į policiją ankščiau nėra kreipusis. Civilinį ieškinį byloje reikšti atsisako, kadangi padarytos žalos nevertina pinigine išraiška (b. l. 1–4, 30–31).

Iš 2019 m. gegužės 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog D. V. kreipėsi į policiją dėl buvusio sutuoktinio fizinio smurto (b. l. 1–4).

Iš akistatos protokolo matyti, jog nukentėjusioji D. V. patvirtino savo parodymus dėl patirto smurto, tačiau įtariamasis E. V. neigia smurtavęs. Prieštaravimų pašalinti nepavyko (b. l. 33–35).

Iš 2019 m. gegužės 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, jog buvo apžiūrėta ir aprašyta nusikaltimo vieta – gyvenamojo namo kiemas, esantis (duomenys neskelbtini). Prie namo sienos rasta ir paimta sulūžusi šluota (b. l. 11–15).

Iš daiktų apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, jog buvo apžiūrėta šluota. Šluotos kotas medinis, sulūžęs, iš išorės padengtas plastiku. Po apžiūros, sulūžusi šluota saugoma Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (b. l. 16–25).

Iš 2019 m. gegužės 28 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno T. K. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2019 m. gegužės 28 d. 12.11 val. E. V. buvo nustatytas 1.28 promilių neblaivumas. D. V. buvo blaivi (b. l. 26).

Iš specialisto išvados matyti, jog D. V. poodinė kraujosruva kairiajame momenyje galėjo būti padaryta dėl kieto buko daikto, galimai nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiuojant, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir dėl vieno trauminio poveikio. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 43).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu byloje įrodyta, jog kaltinamasis E. V. suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį per galvą D. V. sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo ir tuo jis padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis E. V., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis E. V. sutiko ir su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos trukme (b. l. 74–75).

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis E. V. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimą E. V. padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis E. V. teistas, teistumas išnykęs (b. l. 62), baustas administracine tvarka (b. l. 63–65). E. V. išsituokęs, dirbantis. E. V. atsakomybę sunkina aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinęs nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo E. V. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta E. V. paskyrus prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nes ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Be to, ir pats kaltinamasis sutiko su šia bausmės rūšimi (b. l. 74–75).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis E. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m gegužės 28 d. 11.50 val. iki 2019 m. gegužės 29 d. 12.35 val. (dvi dienos) (b. l. 48–49). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitomas į E. V. paskirtą bausmę.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinama E. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58–59).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šluotą lūžusiu mediniu kotu, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (saugojimo kvito Nr. * 003589), sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant E. V. visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti E. V. į bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2019 m gegužės 28 d. 11.50 val. iki 2019 m. gegužės 29 d. 12.35 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti E. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – šluotą lūžusiu mediniu kotu, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (saugojimo kvito Nr. * 003589).

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam E. V..

Teisėja Vilma Dapkevičienė