Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. 2015 m. gegužės 15 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, jis 2015 m. gegužės 15 d., 8.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,3 promilių girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti, po to, kai 2012 m. gruodžio 3 d. jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, kuri nėra įvykdyta, be to, neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 226 p. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė neteisingai išaiškinęs faktines bylos aplinkybes ir klaidingai taikė administracinių bylų nagrinėjimo nuostatas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. A. veiksmuose nėra ATPK 130² str. ir 123 str. 5 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties, neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, padaryta netinkamai įvertinus surinktus įrodymus.

J. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis vairavo automobilį „Chrysler Voyager“ būdamas neblaivus (nustatytas 1,3 promilių girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti, po to, kai 2012 m. gruodžio 3 d. jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą, kuri nėra įvykdyta, be to, buvo neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įvertinus visas byloje ištirtas aplinkybes, kyla abejonių dėl to, kad J. A., būdamas neblaivus, vairavo automobilį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu nesutinka.

J. A. paaiškino, kad vairuodamas automobilį ties (duomenys neskelbtini), įvažiavo į griovį. kadangi negalėjo išvažiuoti, liko automobilyje miegoti. Prieš tai buvo išgėręs. Atvykus policijos pareigūnams sėdėjo už automobilio vairo. Negali paaiškinti kodėl važiavo išgėręs (b. l. 7). Tačiau teismo posėdžio metu J. A. teigė, kad automobilį vairavo Č. A., įvažiavus į griovį, Č. su L. nuėjo ir paliko jį. Jis persėdo į vairuotojo pusę ir liko miegoti. Kai atvyko policijos pareigūnai, nenorėjo įskųsti brolį, todėl pasakė, kad vairavo pats (b. l. 27). Teismo posėdžio metu Č. A. ir L. B. teigė, kad automobilį vairavo Č. A. (b. l. 27-28). Tarnybiniame pranešime vyresnysis patrulis L. J. nurodė, kad nuvykus į įvykio vietą, pastebėjo, jog nuo važiuojamos dalies į griovį nuvažiavęs automobilis, prie vairo sėdėjo J. A.. Vairuotojas J. A. neįgalus, sėdėjo prie vairo, po vairu pasidėjęs ratukus ant kurių atsisėdęs, išlipęs judėdavo. J. A. paaiškino, kad vairavo automobilį ne jis, vėliau nurodė, kad jau 40 metų vairuoja automobilį neblaivus be teisių. J. A. kalbėjo pakeltu tonu, buvo įžūlus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Buvo nustatytas 1,30 promilių lengvas girtumo laipsnis (b. l. 6). Teismo posėdžio metu L. J. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, nurodė, kad iš pradžių J. A. pasakė, kad vairavo T., vėliau pakeitė savo parodymus ir paaiškino, kad vairavo pats (b. l. 28). Liudytojas R. K., dirbantis Šilutės rajono policijos komisariate, teismo posėdžio metu teigė, kad J. A. pristatytas į policijos komisariatą sakė, kad automobilį vairavo kaimynas, vėliau nurodė, kad pats (b. l. 28). Kaip matyti J. A. savo parodymus dėl automobilio vairavimo keitė, tai nurodė, kad vairavo T., tai kaimynas, tai pats, o teismo posėdžio metu teigė, jog jo brolis Č. A.. Tuo tarpu, policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą rado tik J. A., sėdintį už automobilio vairo, kitų žmonių įvykio vietoje nebuvo. Be to, automobilis buvo pritaikytas vairavimui būtent J. A., pagal turimą neįgalumą, t. y. įrengti metaliniai strypai vietoje pedalų. Įvertinus visus surinktus įrodymus, galima daryti išvadą, jog automobilį vairavo J. A..

Iš vyresniojo patrulio L. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad bendraujant su J. A. nuo jo sklido alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios (b. l. 6). J. A. su alkotesteriu „Alcotest 6810“ buvo nustatytas lengvas 1,30 promilių girtumo laipsnis (b. l. 8). J. A. neginčijo neblaivumo fakto. Neginčijamai nustatyta, kad J. A. vairavo automobilį, būdamas neblaivus (nustatytas 1,3 promilių girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti, po to, kai 2012 m. gruodžio 3 d. jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą, kuri nėra įvykdyta, be to, buvo neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Visi administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys, priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, patvirtina J. A. kaltę padarius ATPK 130² str. ir 123 str. 5 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

ATPK 130² str. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 123 str. 5 d. numatyta, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo dvidešimt trijų iki trisdešimt keturių eurų.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į pažeidėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. J. A. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Įvertinus tai, kad ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, tačiau yra neįgalus, juda tik vėžimėlio pagalba, skirtinos administracinės nuobaudos mažesnės už ATPK 130² str. ir 123 str. 5 d. sankcijose numatytą vidurkį.

ATPK 130² str. sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma nuobauda. Pagal administracinių teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas pagal ATPK 130² str. gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Transporto priemonės „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. U. (b. l.14). Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, jog automobilis buvo paimtas prieš savininko A. U. valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai. Įvertinus tai, kad J. A., neturi teisės vairuoti transporto priemones, ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog automobilio savininkas elgiasi nerūpestingai leisdamas J. A. vairuoti automobilį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:

J. A. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d. ir paskirti 23 Eur baudą.

J. A. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str. ir paskirti 1158 Eur baudą su transporto priemonės „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios A. U., konfiskavimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., administracines nuobaudas subendrinti ir J. A. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1158 Eur baudą su transporto priemonės „Chrysler Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios A. U., konfiskavimu.

Nutarimas neskundžiamas.