- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-12
- Bylos Nr.
- N-525-906-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Vaida Urmonaitė
- Kategorijos
- 42.22pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaida Urmonaitė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarties V. C. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Institucija) 2007 m. balandžio 4 d. V. C. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji savo nuosavybės teise priklausantį miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), savavališkai aptvėrė vielos tinklu, suvaržydama laisvą fizinių asmenų judėjimą, ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, taip pat tvoros tvėrimui neturi nustatyta tvarka išduoto leidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2007 m. balandžio 12 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) V. C. paskirta 750 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51¹³ straipsnio 1 dalyje padarymą.
II.
V. C. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydama Nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nurodė, kad Nutarime nenurodyta, kokios specialiosios miško naudojimo sąlygos pažeistos, o ji miško neaptvėrė, nes aptverta tik namų valda, į kurią įeina žemė, vietomis apaugusi mišku. Pažymėjo, kad Nutarime nurodytoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 632 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) I skyriaus 6 straipsnio normoje nustatytos tik bendrosios privačių miškų naudojimo taisyklės, tačiau neįtvirtintas draudimas aptverti mišką. Ji yra ūkininkė, o namų valdos žemės dalį, kuri apaugusi mišku, ji aptvėrė, kad būtų saugiau važiuoti keliu, nes 2006 metais suvažinėtos trys jos avys, dvi sužalotos. Remdamasi Miškų įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad jos namų valdos teritorijoje ganosi jos naminiai gyvuliai, todėl tokią teritoriją ji aptvėrė, turėdama seniūno leidimą. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – ir Specialiosios sąlygos) XXVI skyriaus 119 punktą, pabrėžė, kad Nutarime nenurodyta, kokias specialiąsias miškų naudojimo sąlygas ji pažeidė, o administracinė atsakomybė pagal ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalį yra tik už specialiųjų, o ne bet kokių miško naudojimo sąlygų pažeidimą. Vadovaudamasi ATPK 250 straipsniu, nurodė, kad ji veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes siekė pašalinti jos nuosavybei gresiantį pavojų ne tik dėl to, kad jos avys buvo sužalotos ir suvažinėtos, bet ir dėl to, jog buvo apvogtas jos gyvenamasis namas ir pavogta daug turto. Institucijos pareigūnas neatsižvelgė į jos prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nes susirgo jos tėvas, jos neišklausė ir bylą išnagrinėjo jai nedalyvaujant, tuo pažeisdamas ATPK 272 straipsnio 1 dalį.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 22 d. nutartimi skundo netenkino ir Nutarimą paliko nepakeistą.
Nurodė, kad pareiškėja prašymuose ne karą akcentavo, kad gali pateikti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė, ir, nors ją vargino sveikatos sutrikimai, tačiau tokių įrodymų nepateikė paštu ir nepasirūpino, kad jie būtų pristatyti į teismo posėdį jos pasirinkto atstovo. Teismas, siekdamas išvengti bylos nagrinėjimo vilkinimo, nusprendė bylą nagrinėti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant. Remdamasis Specialiųjų sąlygų 119 punktu, Nuostatų 6 punktu, Miškų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad minėtos teisės aktų nuostatos numato specialiąją miško naudojimo sąlygą – pareigą užtikrinti, kad kitiems asmenims būtų suteikta teisė laisvai lankytis privačiuose miškuose. Atsižvelgdamas į administracinio teisės pažeidimo protokolą, byloje esančias fotonuotraukas, išrašus iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, skundą, Institucijos atstovų paaiškinimu teismo posėdžio metu, nustatė, kad pareiškėja savavališkai vielos tinklu užtvėrė jai nuosavybės teise priklausantį miškų ūkio paskirties žemės sklypą, nors tokia teisė jai nesuteikta ir tokiais veiksmais suvaržė teisę kitiems asmenims laisvai lankytis miške. Pažymėjo, jog nei Rūdiškių seniūnijos seniūno leidimas aptverti mišką, nei gyventojų reikalavimai, kad pareiškėja apsitvertų teritoriją, nei tai, kad pareiškėja ūkininkauja ir aptvėrimas reikalingas saugiam gyvulių laikymui, nesuteikia teisės, negavus tinkamo leidimo aptverti miško žemę, daryti atitinkamus aptvėrimus. Teismas nepripažino, kad buvo iškilusi būtinojo reikalingumo situacija, ir tokius argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Nurodė, kad procedūrinių pažeidimų Institucijoje nagrinėjant bylą nenustatyta, o asmens dalyvavimas nagrinėjant tokio pobūdžio bylas nėra privalomas pagal ATPK 272 straipsnį. Pabrėžė, kad, nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pagrįstai paskirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis.
IV.
V. C. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui.
Taip pat nurodo, kad, bylą nagrinėjant Institucijoje, ji nedalyvavo ir prašė atidėti nagrinėjimą dėl tėvo ligos, o tai patvirtinantys dokumentai buvo pridėti prie skundo pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgdama į ATPK 272 straipsnio 1 dalį, pažymi, kad Institucijos atstovas, nagrinėjęs jos bylą, visiškai nesvarstė jos nurodytos neatvykimo priežasties ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl nesutinka su teismo išvada, kad jos teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, nebuvo pažeistos ir kad pažeidimų nenustatyta. Pabrėžia, jog teismas neobjektyviai išnagrinėjo jos skundą ir bylos nagrinėjimo neatidėjo nepagrįstai, nes ji nebuvo įspėta, kad turi pateikti papildomą medicininę pažymą apie tai, jog ji negali vaikščioti, o reikalavimai tokios pažymos turiniui nereglamentuojami. Pažymi, kad teismas nutartyje nenurodė, kokias specialiąsias miško naudojimo sąlygas ji pažeidė, taip pat teismas nurodė naują aplinkybę, kad tvorą ji pastatė turėdama tik seniūno leidimą, be to, nepateikė normos, pagal kurią seniūnas negali leisti apsitverti miško žemę saugiam naminių gyvulių laikymui, tuo teismas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. D1-420 patvirtinto Nesudėtingų (tarp jų laikinų) statinių reglamento STR 1.01.07:2002 nuostatas, numatančias, kad naminių gyvulių aptvarams nereikalingas leidimas, o reikalingas tik raštiškas savivaldybės tarnautojo pritarimas ir tik tvorai, kurios plotas didesnis kaip 200 kv. m.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti 2007 m. spalio 22 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį.
Nurodo, kad savavališkas tvoros įrengimas miške vertintinas kaip sąmoningas ir grubus aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas. Pažymi, kad argumentas, jog pažeistos pareiškėjos teisės pagal ATPK 272 straipsnį, vertintinas kaip bandymas išvengti atsakomybės, nes pažyma apie tėvo ligą pateikta teismui kartu su skundu, o jokių telefoninių pareiškėjos pranešimų, prašymų apie negalimumą dalyvauti administracinės bylos nagrinėjime Institucijoje nebuvo gauta. Nurodo, kad, prašydama pakartotinai atidėti bylos nagrinėjimą teisme, pareiškėja siekė vilkinti bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas dėl specialiosios miško naudojimo sąlygos pažeidimo, kurios nėra paneigtos byloje pateiktais įrodymais bei paaiškinimais ir su kuriomis teisėjų kolegija sutinka.
Byloje esančios fotonuotraukos, pačios V. C. paaiškinimai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad apeliantė metaline tinklo tvora aptvėrė jai nuosavybės teise priklausantį mišką, kuriam taikytini miško naudojimo apribojimai. Tokie veiksmai pažeidžia LR Miškų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir LR Vyriausybės 1995 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 825 (2004 05 26 nutarimo Nr. 632 redakcija) patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 6 punkte įtvirtintus reikalavimus užtikrinti fiziniams asmenims teisę laisvai lankytis miškuose, o tuo pačiu pažeidžia LR Vyriausybės 1992 05 12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 119 punkto reikalavimą privačius miškus tvarkyti pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus. Tokia veika kvalifikuotina pagal ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalį.
Nors bylos medžiagoje ir yra pateikta Trakų rajono savivaldybės administracijos Rūdiškių seniūnijos 2007 m. balandžio 6 d. pažyma Nr. 5-163 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, kurioje nurodoma, kad minėta seniūnija neprieštarauja, jog apeliantė apsitvertų nuosavą žemę ir mišką, tačiau tokia pažyma nelaikytina tinkamai įformintu leidimu minėtų veiksmų atlikimui. Įtakos tokiam vertinimui neturi ir byloje pateikti gyventojų reikalavimai, jog pareiškėja apsitvertų tvorą. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nustatyta, jog apeliantė aptvėrė tvora jai nuosavybės teise priklausantį mišką, o tinkamas leidimas tokių veiksmų atlikimui nėra pateiktas, daro išvadą, kad įrodyta, jog apeliantė padarė administracinio teisės pažeidimo protokole ir Nutarime nurodytą pažeidimą. Kartu pabrėžtina, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog, įvykdydama administracinį teisės pažeidimą, ji veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl tokie jos argumentai atmestini.
ATPK 272 straipsnio 1 dalis įtvirtina principą, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau kartu numatoma, kad byla gali būti išnagrinėjama jam nedalyvaujant, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Nustatyta, kad apeliantei administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, to neginčijo ir pati apeliantė. Tačiau ji nurodo, kad pateikė prašymą Institucijai atidėti Nutarimo nagrinėjimą, bet į tokį prašymą nebuvo atsižvelgta. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad toks prašymas būtų buvęs pateiktas. Net ir tuo atveju, jeigu toks prašymas būtų buvęs, pažymėtina, jog ATPK 272 straipsnio 2 dalis nenumato, kad tokia administracinio teisės pažeidimo byla privalomai turi būti nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Darytina išvada, kad Institucija, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, nepažeidė minėtų teisės normų. Taip pat pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti tinkami įrodymai, kurie būtų suteikę pagrindą pakartotinai atidėti bylos nagrinėjimą, todėl teismas pagrįstai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą V. C. nedalyvaujant.
Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu galiojusios ATPK redakcijos 51¹³ straipsnio 1 dalis numatė, kad specialiųjų žemės, miško, vandens telkinio naudojimo sąlygų pažeidimas ar nevykdymas – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.
Nagrinėjamu atveju apeliantei paskirta 750 Lt bauda, t.y. straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nenustatytos apeliantės atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, konstatuoja, kad administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, jog Nutarimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, todėl jis paliktinas nepakeistas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. C. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.