Kauno apygardos teismo nutarimas

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-1243-498/2015

NUTARIMAS

2015 m. gruodžio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarimo A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015-06-18 01.28 val., 2015-06-25 01.31 val., 2015-06-29 02.47 val. ir 02.00 val., 2015-07-02 22.21 val. 2015-07-04 02.04 val., būdamas savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė policijos tarnybą nurodydamas, kad yra girdimas triukšmas iš aplinkinių butų, pasireiškiantis bildėjimu, trankymo garsais, tačiau nei vienu atveju triukšmo faktas nebuvo užfiksuotas. Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl reagavimo į melagingus iškvietimus buvo padaryta 42,90 Eur žala. Šia savo veika A. D. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK)186 straipsnyje.

Taip pat skunde nurodoma, kad 2015-06-18 pareigūnai L. Č. ir A. Ž. vyko į (duomenys neskelbtini). Išvyko į įvykio vietą 01:29, atvyko -01:41 (remiantis tarnybiniu pranešimu L. Č. pranešimu Nr. 20-PR2-48834), darbą baigė 01:51 (remiantis Kauno miesto VPK prašymu dėl turtinio nuostolio atlyginimo). Pareigūnams L. Č. ir A. Ž. pakako 10 minučių nueiti iki nurodyto buto ir vienareikšmiškai įsitikinti ar triukšmo nėra. Teismo posėdžio metu L. Č. nieko neprisiminė, patvirtino savo tarnybinį pranešimą. A. Ž. teisme parodė, kad triukšmo nebuvo, į mano klausimą, koks turi būti triukšmo lygis, kad girdėtųsi už durų atsakyti negalėjo.

Skunde teigiama, kad 2015-06-29 pareigūnai M. P. ir K. B. vyko į (duomenys neskelbtini). Išvyko į įvykio vietą 02:00, darbą baigė 02:23. Skunde nurodoma, kad tarnybiniame pranešime neteisingai teigiama, kad neva A. D. sakė, kad triukšmaujama 8 bute. Tačiau virš jo buto yra 14 butas, 8 butas yra apačioje. Atvykti, pabendrauti su A. D., pasiklausyti prie 8(?) buto durų, pabendrauti su buto gyventoja, t.y. išsiaiškinti, kad nėra triukšmo pareigūnams pakako 23 minučių. Pasipiktinęs M. P. nutarė tarnybiniame pareiškime reikalauti, kad apeliantas būtų nubaustas už melagingą policijos iškvietimą.

Skunde nurodoma, kad 2015-07-02 pareigūnai M. P. ir A. Ž. vyko į (duomenys neskelbtini). Išvyko į įvykio vietą 22:24, darbą baigė 22:46. M. P. surašė tarnybinį pranešimą melagingai. Nurodo, kad per 4 metus besitęsiančius triukšmus policijos pareigūnus apie 22:00 kvietė tik kartą. Pareigūnams pakako rekordinių 22 minučių. Eilinį kartą pasipiktinęs M. P. nutarė tarnybiniame pareiškime reikalauti, kad jis būtų nubaustas už melagingą policijos iškvietimą.

2015-07-04 pareigūnai M. P. ir A. Ž. vyko į (duomenys neskelbtini). Išvyko į įvykio vietą 02:04, darbą baigė 03:01. Pareigūnai užtruko 51(?) minutę. Šį kartą M. P. ir A. Ž. nutarė pilnai ir objektyviai išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Savo atvykimą, apie 02:40, pareigūnai pažymėjo smūgių serija į duris. Paklausinėję apie triukšmo pobūdį, ir sužinoję kad triukšmo nėra išreiškė savo nepasitenkinimą ir pažadėjo, kad aš gausiu „premiją" už policijos kvietimą. Apeliantas teigia, kad tarnybiniame pranešime melagingai teigė, kad A. D. negalėjo „normaliai" paaiškinti kuo pasireiškia triukšmas, taip pat melagingai teigia, kad paprašius leisti pasiklausyti kaip kaimynai daužosi jis atsakė, kad kaimynai nesidaužo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nei iš pareigūnų tarnybinių pareiškimų, nei teisme duotų parodymų neaišku koks turi garso lygis ir kurioje buto vietoje, kad netgi tais laiko tarpais kai pareigūnai klausėsi prie durų vienareikšmiškai galima būtų teigti, kad triukšmas buvo ar nebuvo. A. D. teigimu, kad jau apytikriai nežinant koks triukšmo lygis ir iš kur sklindantis yra girdimas už durų kaip galima vienareikšmiškai teigti kad triukšmas buvo ar nebuvo.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone tyrėjas M. D. teismo posėdžio metu melavo, nes 2015 m. liepos 3 dieną tik atvykus į apklausą tyrėjas M. D. pareiškė, kad jis žino, kad kaimynai nieko nesakys ir artimiausiu metu bus priimtas sprendimas A. D. nubausti dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo. Jokie liudytojai, netgi administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo, apklaustas nebuvo. Galima buvo remtis tik policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais.

Skunde pabrėžiama, kad Žaliakalnio policijos komisariato Eigulių policijos nuovados vadovui D. T., tyrėjams M. M., R. B., M. D., buvo sakyta, kad pastoviai keliamas triukšmas nakties metu kenkia A. D. sveikatai ir darbingumui. Per kelerius metus, kai tęsiasi triukšmas, policijos pareigūnus jis kvietė tik vienareikšmiškai įsitikinęs iš kur triukšmaujama, kas užtrunka iki keleto valandų.

Motyvuojamoji dalis

A. D. apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 9 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo bei skundžiamo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas A. D. administracinės atsakomybės pagal ATPK 186 straipsnį klausimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai A. D. pripažino kaltu padarius šį pažeidimą.

Pagal ATPK 186 straipsnį atsako tas, kas žinomai melagingai iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog ATPK 186 straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 186 straipsnį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ATPK 186 straipsnyje pateikta formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ATPK 186 straipsnį negalima.

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis yra nustatyta, kad A. D. 2015-06-18 01.28 val., 2015-06-25 01.31 val., 2015-06-29 02.47 val. ir 02.00 val., 2015-07-02 22.21 val. 2015-07-04 02.04 val., būdamas savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kvietė policijos pareigūnus nurodydamas, kad girdimas triukšmas iš aplinkinių butų. Atvykę policijos pareigūnai, nei vieną kartą jokio triukšmo nenustatė ir A. D. atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei priimtas nutarimas pripažinti jį padarius pažeidimą numatytą ATPK 186 straipsnyje ir paskirta bauda. Susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareigūnai iki galo nenustatinėjo ar iš tiesų A. D. pranešimas apie keliamą triukšmą buvo žinomai melagingas. Kaip matyti iš bylos duomenų A. D. policijos pareigūnus kvietė sistemingai, nakties metu dėl pasikartojančių daužymo garsų, kurie pasireiškia smūgiais į grindis, sienas. Atliekant tyrimą ir pirmos instancijos teisme buvo apklausti A. D. kaimynai, t.y. (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) butų gyventojai, kurie nurodė, kad triukšmo negirdi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant pagal pareigūnų kvietimo intervalus ir paros laiką (naktį) asmuo galėjo suprasti, jog jo kaimynai kelia tam tikrus garsus ir jo suvokimu tai buvo triukšmas, kuris pasikartoja nuolat. Nors garso buvimo ar galimo jo kilimo priežasties pareigūnai nenustatė, tačiau nėra pagrindo konstatuoti, kad A. D. kviesdamas pareigūnus elgėsi piktybiškai, t.y. suvokdamas, kad iš tiesų jokio triukšmo nėra, tyčia kvietė policijos pajėgas. Bylos duomenys apeliacinės instancijos teismui kelia pagrįstas abejones dėl triukšmo nebuvimo, t.y. negalima atmesti versijos, kad įvairūs kalimo, metalinio rutulio kritimo garsai kyla dėl fizikinių reiškinių (pvz.: namo inžinerinių konstrukcijų dinamikos) ar kitų priežasčių. Tačiau kiekviena versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai ir abejonės turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, nagrinėjamu atveju, A. D. įsitikinimas pranešimo teisingumu nepaneigtas jokiais įrodymais, tai reiškia byloje neįrodyta administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuris yra būtinasis pažeidimo numatyto ATPK 186 straipsnyje požymis.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. D. veiksmuose yra pažeidimo, numatyto ATPK 186 straipsnyje, sudėtis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta administracinio teisės pažeidimo teisena, pradėta A. D. atžvilgiu pagal ATPK 186 straipsnį nutrauktina. Dėl šių aplinkybių, Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina priimant naują nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

A. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą A. D. atžvilgiu pagal ATPK 186 straipsnį, nutraukti.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.