- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-07
- Bylos Nr.
- e2YT-3779-1142/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00954-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Pareiškėjas
- S. L.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja S. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, juo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos mama A. B., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio K. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, po jo mirties pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos tėvai K. B. ir A. B. (duomenys neskelbtini) susituokė. Kitų vaikų, išskyrus pareiškėją, nei K. B., nei A. B. neturėjo. K. B. mirė (duomenys neskelbtini), A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. B. mirties jos palikimą priėmė pareiškėja. Paveldėjimo byla po K. B. mirties Kretingos rajono 3-iajame notaro biure nebuvo vedama. Pareiškėjos mamos A. B. vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas santuokos metu ir buvo bendroji jungtinė A. B. bei K. B. nuosavybė. A. B. po K. B. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, nes ir toliau gyveno jiems priklausiusiame bute, juo rūpinosi, išlaikė, mokėjo mokesčius. Dėl to paveldėjimo teisės liudijimui į visą A. B. turtą gauti pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie A. B. sutuoktinio K. B. palikimo priėmimą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
3. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad K. B. ir A. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Pareiškėja S. L. yra K. B. ir A. B. dukra. Bylos duomenimis nustatyta, kad kitų vaikų pareiškėjos tėvai neturėjo. K. B. mirė (duomenys neskelbtini), A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. B. mirties jos palikimą priėmė pareiškėja S. L.. Iš notarės Vilijos Kralikienės 2022 m. rugpjūčio 2 d. liudijimo matyti, kad paveldėjimo byla po K. B. mirties nėra užvesta. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad A. B. vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas santuokos metu.
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu, – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Pažymėtina, kad iš esmės analogiški palikimo priėmimo būdai buvo numatyti ir 1964 m. Civiliniame kodekse (587 straipsnis).
5. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad klausimą, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).
6. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjos mama A. B. buvo K. B., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė ir jo įpėdinė. Bylos duomenimis nustatyta, kad paskutinė K. B. gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir pareiškime nurodytų aplinkybių, po sutuoktinio mirties pareiškėjos mama ir toliau gyveno jai ir sutuoktiniui priklausiusiame bute, juo rūpinosi ir prižiūrėjo, mokėjo šio buto išlaikymo išlaidas. Tai patvirtina byloje pateiktos mokėjimo kvitų kopijos. Byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog po K. B. mirties A. B. ir toliau rūpinosi jos sutuoktiniui priklausiusia nekilnojamojo turto dalimi, ją prižiūrėjo bei išlaikė, t. y. elgėsi kaip turto savininkė. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Suinteresuotas asmuo pareiškime nurodytų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir neprieštaravo, jog pareiškimas būtų patenkintas.
7. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjos mama A. B., būdama K. B. įpėdinė, priėmė po jo mirties atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kuris nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio K. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, po jo mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo į visą A. B. priklausiusį turtą gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.