- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-11
- Bylos Nr.
- AN2-97-879/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00047-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė (pirm.)
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracine tvarka nubausto M. J. (toliau- Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 22 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Einio Kudžmos 2020 m. sausio 3 d. nutarimu ( toliau – Institucija) administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_P-18060-2019 M. J. buvo nubaustas 70 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 3, 4, 8 dalis, 38 straipsnį, jam taip pat skirtos dvi administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams ir 2 mėnesiams už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 30 d., 18.09 val. (duomenys neskelbtini) namo Nr. 3, vairuodamas automobilį sankryžoje reguliuojamoje šviesoforo „Stop“ liniją kirto dar degant leidžiamam žaliam šviesoforo signalui ir buvo sustojęs prie važiuojamųjų dalių sankirtos, tačiau užsidegus draudžiamam, raudonam šviesoforo signalui stovėti nepasiliko, įvažiavo į važiuojamųjų dalių sankirtą, nors joje buvo automobilių spūstis kuri labai ribojo matomumą, prieš pradėdamas važiuoti (išvažiuoti) per važiuojamųjų dalių sankirtą degant raudonam šviesoforo signalui nesiėmė visų saugumo priemonių ir neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido automobilio važiavusio iš dešinės kuriam degė žalias šviesoforo signalas ir kurio vairuotojui taip pat buvo blogas matomumas bei su juo susidūrė. M. J. nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 101, 160, 165 punktuose numatytus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 22 d. nutartimi Pažeidėjo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko Einio Kudžmos 2020 m. sausio 3 d. nutarimas pakeistas ir panaikinta nuobauda už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, o administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutraukta. M. J. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 ir 4 dalis bei 38 straipsnį 70 eurų bauda, kartu paskiriant administracinio poveikio priemonę specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams, šios priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutarimą- administracinę teiseną nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Cituodamas ANK 417 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas Pažeidėjas skunde teigia, jog iš skundžiamos nutarties neaišku kokiais veiksmais jis pažeidė konkrečias šio straipsnio dalis, nes šio straipsnio dalyje administracinį pažeidimą sudaro keletas eismo dalyvių veiksmų. Anot Pažeidėjo, taip buvo pažeista teisė konkrečiai žinoti kuo jis yra kaltinamas, o nutarties motyvuojamoji dalis yra grindžiama prielaidomis ir prieštaravimais. Pažeidėjui iš Institucijos nutarimo neaišku kokį konkrečiai KET pažeidimą jis padarė ir kaip pažeidimas siejamas su ANK 417 straipsnio 3 ir 4 dalimis, o teismas neatsakęs į jo skundo argumentus pakeitė Institucijos suformuluotą kaltinimą, kurį grindė dar didesnėmis prielaidomis nei Institucija.
5. Anot Pažeidėjo, skundžiame nutarime nurodyta, kad jis 2019-11-30 įvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžą mirksint žaliam šviesoforo signalui pažeidė KET 161 punktą, t.y. jam inkriminuotas naujas kaltinimas, kuriuo nebuvo kaltinimas, todėl negalėjo tinkamai pasiruošti gynybai ir duoti paaiškinimus. Teigia, kad asmens kaltumas teisme nagrinėjamas tik jam surašyto administracinio nusižengimo protokolo ribose, todėl teismo išvados paremtos prielaida, kad automobilis įvažiavo į sankryžą mirksint žaliam šviesoforo signalui, nes iš vaizdo įrašo to nustatyti negalima. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Institucija ir teismas dėl tos pačios aplinkybės, t.y jo įvažiavimo į sankryžą padarė skirtingas prielaidas, nes nutarime rašoma, jog jis Stop liniją kirto degant žaliam šviesoforo signalui. Apeliantas teigia, kad iš į bylą pateikto vaizdo įrašo negalima nustatyti, kurioje vietoje prasideda (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje yra „Stop“ linija, o iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti, kur konkrečiai sankryžoje baigiasi važiuojamoji dalis ir yra važiuojamųjų dalių, kur ir įvyko eismo įvykis sankirta. Pasak Pažeidėjo jokie bylos duomenys nepatvirtina ir to, kad jo automobilis buvo sustojęs dar neprivažiavęs (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos ir būtent tuo metu užsidegė draudžiamas šviesoforo signalas.
6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad KET 162 punktas numato, jog vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamą šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos, todėl išvada, kad tokioje situacijoje jo automobilis turėjo stovėti ir laukti reikiamo šviesoforo signalo prieštarauja situaciją reglamentuojantiems teisės aktams, dėl to Pažeidėjas nepagrįstai kaltinamas pagal ANK 417 straipsnio 3 ir 4 dalis tuo labiau, kad teismas neįvardija konkrečių neteisėtų veiksmų, nes abiejose normose nurodytos alternatyvios veikos.
7. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su teismo išvada, kad jo vairuojamas automobilis važiuodamas paskui kitus automobilius per sankryžą pradeda važiuoti jau degant raudonam šviesoforo signalui, nesutinkama su nutartyje vartojamu terminu ,,Sankryža,, , nes pagal KET 3.17 , 160 ir 162 punkto reikalavimus yra sąvoka ,,Sankirta“.
8. Anot apelianto teismo išvada, kad <...tikėtina, jog M. J. nematė draudžiančio važiuoti šviesoforo signalo dešinėje pusėje (nors vairuotojas visada privalo žinoti, kokie yra šviesoforo signalai, be to, jis privalėjo suprasti, kad įvažiuojant į sankryžą degant mirksinčiam žaliam signalui, sekantis signalas bus draudžiantis eismą – raudonas), tačiau šviečiantį jam prieš pat akis šviesoforo signalą jis privalėjo matyti, todėl privalėjo stovėti ir laukti leidžiančio važiuoti per sankryžą šviesoforo signalo, nors priekyje jo du automobiliai ir sėkmingai pervažiavo sankryžą...> yra visiškai nesusieta su KET 160,161,162 ir 165 punktų reikalavimų pažeidimu ir abstrakti, ko negali būti baigiamajame sprendime, o tokia teismo išvada prieštarauja KET 162 punkto nuostatoms bei liudytojų A. U. ir M. P. paaiškinimams.
9. Anot Pažeidėjo nukentėjęs D. J., prieš pradėdamas važiuoti per sankryžą privalėjo įsitikinti ar jam tai daryti yra saugu ir duoti kelią transporto priemonėms išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi, nes M. J. manevras buvo pradėtas kai jo krypties signalas buvo leidžiamasis. Pažeidėjo vertinimu kitoks šios situacijos aiškinimas prieštarauja KET 9,101,162 punktų reikalavimams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo bei teisės viršenybės principams. Komentuodamas vaizdo įrašą nurodo, kad iš jo aiškiai matyti, kaip nukentėjęs D. J. nepristabdydamas dideliu greičiu įvažiuoja į sankryžą, ką patvirtino liudytojas M. P. kuris matė kaip D. J. automobilis (duomenys neskelbtini) gatve centro link važiavo tiesiai pirmąją eismo juosta, kuria eismas galimas tik sukant į dešinę. Remdamasis šio liudytojo parodymais apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad D. J. ir jo vairuojami automobiliai susidūrė D. J. važiuojant antrąją ar net trečiąja eismo juosta ir tikrai ne pirmąją ir kritikuoja liudytojo J. K. parodymus. Anot Pažeidėjo, aplinkybė, kad D. J. važiavo tiesiai iš neleidžiamos eismo juostos yra esminė, kuri nulėmė eismo įvykį, o teismo padarytos išvados yra selektyvios ir vienpusiškos, o tai apelianto manymu rodo, kad teismas turėjo išankstines nuostatas ir buvo šališkas, nesiekė objektyviai išsiaiškinti visų aplinkybių, nutartis pagrįsta tik prielaidomis ir išankstinėmis nuostatomis. Skunde teigiama, kad nutartį priėmęs teismas nepatikrino įrodymų liečiamumo, leistinumo ir pakankamumo, jų tarpusavio ryšio ir tokiu būdu padarė esminį ANK 569 straipsnio pažeidimą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos skyriaus viršininkas atliekantis viršininko funkcijas Einis Kudžma prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti 2020-07-22 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartį. Atsiliepime nurodo, teismo nutartis priimta atsižvelgus į visas reikšmingas bylos aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl keisti ar naikinti nutartį nėra teisinio pagrindo.
11. Apeliacinis skundas netenkinamas.
12. Apygardos teismas, patikrinęs priimto skundžiamo apylinkės teismo procesinio sprendimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą sprendžia, jog M. J. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 3 ir 4 dalį nustačius, kad būtent jo padaryti KET pažeidimai priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas išsamiai išanalizavo teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymus, byloje surinktus rašytinius duomenis juos vertindamas tiek kiekvieną atskirai, tiek ir visumoje ir nei vienam jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Skundžiamos nutarties išvados dėl nubaustojo kaltės padarius minėtą administracinį nusižengimą yra motyvuotos. Naikinti skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.
13. Skundą Pažeidėjas grindžia iš esmės savo suvokimu grįstu KET atskirų punktų interpretavimu bei jų aiškinimu, kritikuoja policijos pareigūno J. K. parodymus, nurodo nukentėjusįjį D. J. pažeidus KET reikalavimus ir važiavus pirmąją eismo juosta, kuria nebuvo galima važiuoti teisiai, kas anot Pažeidėjo ir buvo eismo įvykio kilimo priežastis. Apeliantas teigia, kad nukentėjusiojo parodymus paneigia liudytojų M. P. ir A. U. parodymai, nurodo, kad nutarimas grindžiamas prielaidomis, o jam inkriminuoto pažeidimo esmė nėra konkreti ir suprantama, teigia, kad teismas buvo šališkas ir turėjo išankstines nuostatas, nes teismo išvados padarytos selektyviai ir vienpusiškai vertinant bylos duomenis. Apygardos teismas, išnagrinėjęs esminius skundo argumentus ir administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, atmeta apelianto motyvus kaip nepagrįstus, kadangi jie prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, liudytojų parodymams, vaizdo medžiagai, nukentėjusiojo parodymams, rašytinei bylos medžiagai bei KET reikalavimams.
Žemesnės instancijos teismas
14. M. J. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 30 d., 18.09 val. (duomenys neskelbtini) namo Nr. 3, vairuodamas automobilį sankryžoje, reguliuojamoje šviesoforo, „Stop“ liniją kirto dar degant leidžiamam žaliam šviesoforo signalui, o sustojęs prie važiuojamųjų dalių sankirtos užsidegus draudžiamam, raudonam šviesoforo signalui stovėti nepasiliko ir įvažiavo į važiuojamųjų dalių sankirtą, nors joje buvo automobilių spūstis kuri labai ribojo matomumą, prieš pradėdamas važiuoti (išvažiuoti) per važiuojamųjų dalių sankirtą degant raudonam šviesoforo signalui nesiėmė visų saugumo priemonių ir neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepraleido automobilio važiavusio iš dešinės kuriam degė žalias šviesoforo signalas bei su juo susidūrė.
15. Išanalizavus administracinio nusižengimo byloje ( Registro kodas 19108660895) esančią vaizdo medžiagą bei eismo įvykio schemą matyti, kad sankryžoje didelė automobilių spūstis, susidariusi automobiliams važiuojantiems priešinga M. J. judėjimo kryptimi darant kairįjį posūkį į (duomenys neskelbtini) gatvę iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri kliudo geram matomumui automobiliams, įvažiuojantiems į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtą. Iš vaizdo įrašo priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde labai aiškiai matyti, kaip (duomenys neskelbtini) gatvėje važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) plento pusės degant žaliam šviesoforo signalui kirsti sankryžą antroje juostoje prie ,,Stop‘‘ linijos laukia trys automobiliai, iš kurių du automobiliai jau užsidegus raudonam šviesoforo signalui kelių sankirtą pervažiuoja, o trečias automobilis važiuojantis iš paskos susiduria (duomenys neskelbtini) gatve važiavusiu automobiliu. Iš vaizdo įrašo tęsinio iš karto po eismo įvykio, taip pat aiškiai matyti kad ta pačia eismo juosta, kuria ką tik pravažiavo automobilis patekęs į eismo įvykį, (duomenys neskelbtini) gatve iš lėto važiuoja ir kitas automobilis, už jo laukia dar mikroautobusas, o dešinėje eismo juostoje taip pat sustoja automobilis, tuomet vaizdo įrašas baigiasi. Taigi, peržiūrėjus vaizdo įrašą skundą nagrinėjančiam teismui nėra jokių abejonių, kad M. J. „Stop“ liniją kirto dar degant leidžiamam žaliam šviesoforo signalui ir buvo sustojęs prie važiuojamųjų dalių sankirtos, tačiau užsidegus raudonam šviesoforo signalui jis stovėti nepasiliko, esant apsunkintam matomumui ir ribotai galimybei dėl automobilių spūsties patekti į važiuojamųjų dalių sankirtą į ją įvažiavo degant draudžiančiam važiuoti raudonam šviesoforo signalui ir susidūrė su (duomenys neskelbtini) gatve važiavusiu automobiliu. Kad sankryžoje buvo spūstis, kuri kliudė matomumui savo paaiškinime ir parodymuose teismo posėdžio metu pripažino pats Pažeidėjas, tai visiškai aiškiai matyt iš vaizdo medžiagos bei liudytojų A. U., M. P. parodymų. Tai neginčijamai įrodo, kad M. J. sankryžoje esant spūsčiai ir užsidegus raudonam šviesoforo signalui stovėti prie ,,Stop‘‘ linijos nepasiliko, nesiėmė visų saugumo priemonių ir neįsitikino, kad kirsti kelių sankirtą yra saugu ir nepraleido automobilio, važiavusio iš dešinės bei su juo susidūrė. Nors apeliantas teigia, kad iš vaizdo įrašo negalima nustatyti kur prasideda (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių kelių sankirta, o teismo išvada kad jo automobilis į sankryžą įvažiuoja jau mirksint žaliam šviesoforo signalui yra tik prielaida, tačiau apygardos teismas tokius M. J. teiginius pripažįsta tik jo paties nuomone, kuri neturi įrodomosios reikšmės. Iš visiškai objektyvaus ir nešališko įrodymo, t.y. gana geros kokybės informatyvaus vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad M. J. automobilis į kelių sankirtą įvažiuoja jį perspėjančiai mirksint žaliam šviesoforo signalui, o KET 73.3 punktas esant tokiam signalui leidžia eismą ir įspėja, kad netrukus bus įjungtas draudžiamas signalas. Pažeidėjas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtą pervažiuoja jau degant raudonam šviesoforo signalui iš paskos kitų dviejų automobilių, kuriems tai pavyksta padaryti be neigiamų pasekmių. Netikėti objektyvia vaizdo įrašo informacija apygardos teismas neturi pagrindo. Apeliantas savo skunde prieštarauja pats sau, vienoje vietoje teigdamas, kad vaizdo įrašas labai ryškus ir jame aiškiai matyti kaip D. J. automobilis važiuoja pirmąją eismo juosta, kitoje vietoje nurodydamas, kad iš vaizdo įrašo negalima nustatyti kokie buvo šviesoforo signalai. Skundą nagrinėjantis teismas nemato jokių prieštaravimų tarp Institucijos nutarimo, kuriame nurodyta, jog jis „Stop“ liniją kirto dar degant žaliam šviesoforo signalui, ir teismo nutarties kurioje nurodyta, kad žalias šviesoforo signalas jau mirksėjo, nes abejais atvejais toks šviesoforo signalas nėra draudžiantis, todėl jis pilnai turėjo teisę įvažiuoti į sankryžą.
16. Nesutiktina ir su tuo apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamoje nutartyje netiksliai yra vartojami terminai „Sankryža“ ir sankirta, nes KET XVIII skyriaus 160 punktas, reglamentuodamas važiavimą per sankryžas vartoja abu terminus, nurodydamas kad įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi. Teismas visiškai logiškai ir pagrįstai skundžiamoje nutartyje vartoja abu terminus, nes sankryža apima didesnę teritoriją nei sankryžoje esanti kelių sankirta, kuri žymi tik susikertančius kelius, kur ir įvyko eismo įvykis.
Žemesnės instancijos teismas
17. Nors Pažeidėjas teigia, kad jam buvo pasunkintas kaltinimas nurodant jog jis padarė dar ir KET 161 punkto pažeidimą, tačiau iš skundžiamos nutarties nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismas šį KET punktą cituoja tik remdamasis paties Pažeidėjo apeliacinio skundo, kuriuo jis skundė Institucijos nutarimą argumentu ir papildomai Pažeidėjo veiksmų pagal šį KET punktą nekvalifikuoja.
18. Apeliantas skunde teigia, kad jis vadovavosi KET 162 punkto nuostatomis, kurios numato, jog vairuotojui įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamą šviesoforo signalą leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Su tokiu apelianto argumentu ir situacijos aiškinimu apygardos teismas nesutinka. Atkreiptinas Pažeidėjo dėmesys, kad jis „Stop „ liniją kirto ir į sankryžą jau įvažiavo degant leidžiamam šviesoforo signalui, tačiau esant didelei automobilių spūsčiai pačioje sankryžoje, t.y. nesiėmė jokių priemonių įsitikinti, kad ją pervažiuoti suspės ir bus saugu tą padaryti. Iš vaizdo įrašo taip pat nustatyta, kad jis važiavo iš paskos priekyje važiuojančių kitų dviejų automobilių, kuriems sėkmingai pavyko pervažiuoti kelių sankirtą jau degant raudonam šviesoforo signalui, nes kol degė ir mirksėjo žalias šviesoforo signalas sankryžoje vis dar buvo automobilių spūstis, kuri trukdė pervažiuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtą. M. J. nesilaikė bendrųjų visų eismo dalyvių pareigų numatytų KET 9 punkte laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių. Jis taip pat nesilaikė KET 101 punkto reikalavimo, kad prieš pradedant važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Pažeidėjas važiavo degant raudonam šviesoforo signalui iš paskos kito automobilio, esant apribotam matomumui, taip pažeisdamas KET 160 punkto reikalavimą, draudžiantį įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui. M. J. užsidegus raudonam šviesoforo signalui nepasiliko stovėti ir įvažiavo į važiuojamųjų dalių sankirtą, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad Pažeidėjas vadovavosi būtent KET 162 punkto nuostatomis, leidžiančiomis jam išvažiuoti iš kelių sankirtos numatyta kryptimi nepriklausomai nuo šviesoforo signalo yra nepagrįstas, nes iš neteisėto veiksmo negali kilti teisėtas reikalavimas. Pažeidėjas neteisėtai įvažiavo į važiuojamųjų kelių sankirtą degant raudonam šviesoforo signalui ir neįsitikinęs, kad toks manevras yra saugus, ją bandė pervažiuoti, nepraleido automobilio važiavusio jam iš dešinės, kuriam jau degė žalias šviesoforo signalas, todėl su juo susidūrė. Tokiu veiksmu M. J. padarė ir KET 165 punkto pažeidimą, kuris numato, kad esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš kelio ženklą „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ liniją, o jeigu jų nėra prieš šviesoforą, dotuoju atveju prieš kertamą ar prisijungiančią važiuojamąją dalį taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. KET 162 ir 165 punktų pažeidimai atitinka ANK 417 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytą administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t.y. reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą bei važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui <...>kai to reikalaujama pagal taisykles, todėl M. J. pažeidimas yra kvalifikuotas teisingai.
19. Anot apeliacinio skundo argumentų, iš liudytojų A. U. ir M. P. parodymų galima daryti išvadą, kad nukentėjęs D. J. važiavo pirmąją eismo juosta, kuria leidžiama važiuoti tik dešinę, todėl jis taip pat pažeidė KET reikalavimus, o tai yra eismo įvykio priežastis. Pažeidėjas nesutinka su Panevėžio apylinkės teismo padaryta išvada, kad liudytojas M. P. galėjo netyčia klysti. Apygardos teismas sprendžia, kad be liudytojo M. P. parodymų byloje, kurie pirmos instancijos teismo pagrįstai nelaikytini patikimais, nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų apelianto manymą, kad nukentėjęs D. J. (duomenys neskelbtini) gatve važiavo pirmąją eismo juosta.
Žemesnės instancijos teismas
20. Nukentėjęs D. J. 2019-11-30 paaiškinime iš karto po eismo įvykio parodė, kad jis važiavo antrąją eismo juosta per žalią šviesoforo signalą, sankryžoje buvo keletas automobilių, kurie jam netrukdė, tas pačias aplinkybes nukentėjęs patvirtino teismo posėdžio metu. Liudytoja A. U. 2019-12-04 administracinio nusižengimo medžiagoje esančiame paaiškinime nurodė, kad atvažiuojančio Mersedes Benz automobilio nematė, nes sankryžoje buvo kliūtis kuri trukdė matomumą ir nesitikėjo, kad toje vietoje kas gali važiuoti tiesiai, nes ties ta vieta kur atsitrenkė automobilis jis tegali sukti į dešinę. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad sėdėjo kartu su M. J., priekyje buvę automobiliai sėkmingai pravažiavo sankryžą, o į jų automobilį nespėjus išvažiuoti iš sankryžos iš dešinės pusės atsitrenkė automobilis. Jiems prie pradedant važiuoti priekyje jau degė raudonas šviesoforo signalas, o matomumą iš dešinės pusės kliudė dar iki galo iš sankryžos nepasišalinę automobiliai. Asmenis mačiusius eismo įvykį ji kvietė atsiliepti per socialinius tinklus. Liudytojas M. P. praėjus mėnesiui po eismo įvykio, t.y. 2020-01-02 pateikė Panevėžio apskrities VPK viršininkui paaiškinimą, kuriame nurodė, kad per sankryžą (duomenys neskelbtini) gatve važiavo keturi automobiliai, kad D. J. važiavo pirmąją eismo juosta jis pamatė pro stovinčio sankryžoje autobuso priekį. Jis šiuos parodymus patvirtino teismo posėdžio metu ir teigė jog matė, kaip D. J. važiavo pirmąją eismo juosta iš kurios galima sukti tik į dešinę. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas J. K. dalyvavęs pildant eismo įvykio schemą parodė, kad (duomenys neskelbtini) gatve važiuojant pirmąją eismo juosta sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve negalima pervažiuoti greitai ir teisiai staiga nepasukant automobilio į kairę pusę, nes tam kliudo sankryžos konfigūracija. Šio liudytojo parodymus patvirtina administracinėje byloje esatis viešai skelbiamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos vaizdas (b.l.53,54), iš kurio matyti kad antrąją eismo juosta tiesiai (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantis automobilis sankryžoje juda su labai nedideliu posūkiu į kairę pusę. Iš administracinio nusižengimo medžiagoje Nr.19108660895 esančio (duomenys neskelbtini) miesto plano matyti, kad (duomenys neskelbtini) gatvė iki sankirtos su (duomenys neskelbtini) gatve yra platesnė, toliau susikirtime ties (duomenys neskelbtini) gatve daro nedidelį posūkį į kairę pusę, o už sankryžos (duomenys neskelbtini) gatvė siaurėja. Vaizdo medžiagoje akivaizdžiai matyti, kad D. J. automobilis iki susidūrimo su Pažeidėjo automobiliu važiuoja tik tiesiai ir būtent antrąją eismo juosta, nes iš paskos ta pačia eismo juosta tiesiai po eismo įvykio lėtai pravažiuoja dar vienas automobilis, o vaizdo įrašo pabaigoje matyti kaip dešinėje juostoje sustoja kitas automobilis. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad priešingai nei nurodė liudytojas M. P. sankryžoje jokio autobuso nėra, o sankryžą (duomenys neskelbtini) gatve kerta ne keturi kaip nurodė liudytojas, o trys automobiliai.
21. Įvertinęs aptartus įrodymus apygardos teismas visiškai pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms, jog netikėti nukentėjusiojo D. J. parodymais, kuriuos patvirtina liudytojo J. K. parodymai, rašytiniai bylos įrodymai apie sankryžos konfigūraciją bei filmuota medžiaga nėra jokio pagrindo. Be liudytojo M. P. parodymų byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. J. važiavo pirmąją eismo juosta, kuria techniškai sudėtinga būtų pravažiuoti tiesiai be posūkio į kairę pusę. Sutiktina ir su kitu pirmos instancijos teismo argumentu, kad liudytojo M. P. buvimo vieta prieš susiduriant automobiliams ( liudytojas buvo automobilyje (duomenys neskelbtini) gatvėje), eismo įvykis buvo tamsiu paros metu, o sankryžos eismo juostų specifika galėjo suklaidinti liudytoją, todėl remtis jo parodymais negalima. Tuo tarpu Pažeidėjas ir kartu su juo važiavusi A. U. aiškiai nurodė, kad dėl spūsties ir kitų automobilių buvimo sankryžoje jiems matomumas buvo apsunkintas ir jie D. J. automobilio iki susidūrimo nematė ir važiavo per sankryžą nesustoję, reiškia negalėjo matyti kokia eismo juosta važiavo nukentėjusysis. Dėl aptartų motyvų Pažeidėjo apeliacinio skundo teiginys dėl nukentėjusiojo padaryto KET pažeidimo laikytinas tik pasirinkta gynybos versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
22. Nelaikytinas pagrįstu ir dar vienas apeliacinio skundo argumentas, kad Panevėžio apylinkės teismo išvados yra padarytos selektyviai vertinant įrodymus, t.y. atmetant M. P. parodymus, o prioritetą teikiant D. J. parodymams dėl ko pasak Pažeidėjo jo manymu teismas turėjo išankstines nuostatas ir bylą išnagrinėjo šališkai.
23. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad siekiant konstatuoti šališkumą, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, kaltininko požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Fernandez-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-74-976/2017, 7.5 punktas).
24. Apygardos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis bei skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra įrodymų, kurie leistų pagrįstai abejoti teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu šios bylos baigtimi. Visų pirma, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme M. J. nereiškė nušalinimų bylą nagrinėjančiam teisėjui, tik apeliaciniame skunde aukštesniajam teismui nurodė, kad bylą nagrinėjęs teismas, jo manymu, buvo šališkas. Vien aplinkybė, kad teisėjas įrodymus vertino bei KET reikalavimus aiškino kitaip nei to siekė ir įrodinėjo Pažeidėjas savaime nerodo teisėjo šališkumo.
25. Apygardos teismas, vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nepabloginant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties. ANK 636 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai keliami nutarimo ( nutarties) rezoliucinės dalies turiniui, kuriame turi būti aiškiai nurodoma kokiam asmeniui, už kokį administracinį nusižengimą, nurodytą šio kodekso specialiosios dalies konkrečiame straipsnyje ar straipsnio dalyje skiriama nuobauda bei koks jos dydis. ANK 38 straipsnis numato administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimą už padarytus kelis administracinius nusižengimus.
26. Skundžiama nutartimi iš dalies pakeistas Institucijos 2020 m. sausio 3 d. nutarimas nutraukiant M. J. atžvilgiu administracinę teiseną pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį bei nubaudžiant jį pagal ANK 417 straipsnio 3 ir 4 dali bei 38 straipsnį 70 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone-teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 4 mėnesiams. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, daro išvadą jog ji surašyta nesilaikant ANK 636 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir tiksliai nenurodant už kokį konkretų nusižengimą kokia nuobauda paskirta bei nepagrįstai baudą skiriant ir pagal ANK 38 straipsnį, kuris numato tik administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių subendrinimo tvarką. Dėl išdėstytų netikslumų rezoliucinė dalis tikslintina.
27. EŽTT praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimai bylose Nr. 16034/90, Van de Hurk v. Netherlands; Nr. 20772/92, Helle v. Finland).
28. Atsižvelgus į tai kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Pažeidėjo skundą, Institucijos nutarimą patikrino tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, apygardos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais ir išvadomis, o pagrindų naikinti skundžiamą teismo nutartį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde nenustatyta. Pirmos instancijos nutarties rezoliucinė dalis patikslintina ją išdėstant pagal ANK 636 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 22 d. nutartį nepakeistą, o M. J. apeliacinio skundo netenkinti ir patikslinti rezoliucinės dalies 2 punktą:
M. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį nubausti 70 Eurų bauda, pagal 417 straipsnio 4 dalį nubausti 70 Eurų bauda, vadovaujantis administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu skirti galutinę subendrintą nuobaudą 70 Eurų baudą ir paskirti administracinio poveikio priemonę- teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 mėnesiams, šios priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis neskundžiama.