- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-01
- Bylos Nr.
- 1S-252-350/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kategorijos
- 2.12.4Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys ir pagrindai (BPK 442 str.)
- 2.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.2.3.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. M. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tyrimas R. M. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo eigoje 2016-05-11 pas R. M., adresu (duomenys neskelbtini) , Šiauliai atlikta krata, kurios metu paimti popieriniai eurų banknotai, viso – 25 000 eurų, kurie 2016-05-13 tyrėjo nurodymu įnešti į AB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitą.
2016-06-03 Panevėžio apygardos prokuratūroje gautas įtariamojo R. M. prašymas grąžinti jam 2016-05-11 kratos metu paimtas pinigines lėšas.
2016-06-07 Panevėžio apygardos prokuratūros 2 – oje baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aido Amparavičiaus nutarimu nutarta netenkinti įtariamojo R. M. prašymo dėl piniginių lėšų grąžinimo, bei tuo pačiu nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 2016-05-11 kratos metu iš R. M. paimtas pinigines lėšas – 25000 eurų.
Šalies argumentai
2016-06-23 R. M. skundu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją ir prašė 2016-06-07 nutarimą panaikinti.
2016-06-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi R. M. skundas atmestas. Nutartis grindžiama tuo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad įtariamasis R. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bei leidžia manyti, kad kratos metu iš R. M. paimti grynieji pinigai gali būti susiję su BK uždraustomis, R. M. inkriminuotomis veikomis, iš kurių galėjo būti gautos neteisėtos pajamos, tokiu būdu pagrįstai skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Be šio, įtariamajam pareikštų įtarimų padarius nusikalstamas veikas pobūdis leidžia manyti, kad R. M. inkriminuojamomis veikomis galėjo būti padaryta turtinė žala kitiems asmenims (bendrovėms, valstybei ar kt.). Tokiu būdu ikiteisminio tyrimo teisėja padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau - BPK) 151 straipsnio 1 dalyje numatyti laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindai – civilinio ieškinio bei galimo turto konfiskavimo užtikrinimas, o netaikant laikino nuosavybės teisių apribojimo gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu galimai nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo įvykdymas bei galimas turto konfiskavimas.
2016-07-12 Panevėžio apygardos teisme gautas R. M. skundas, kuriame prašoma panaikinti 2016-06-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad kratos metu paimtas pinigines lėšas jis buvo sukaupęs per visą darbinės veiklos laikotarpį, gyvendamas kartu su žmona S. M., yra pateikęs tai patvirtinančius dokumentus (metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas), todėl kratos metu paimti pinigai negali būti laikomi nusikalstamų veikų dalyku, objektu ar rezultatu. Byloje nėra jokių objektyvių ir akivaizdžių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad paimtos piniginės lėšos galėtų būti pripažintos nusikalstamos veikos priemone ar rezultatu ir tai patvirtina byloje esantys duomenys (banko išrašai, įtariamųjų apklausos, kratos protokolai, telefoninių pokalbių išklotinės ir kt.). Be šio byloje nėra jokių duomenų, kad jo veiksmais būtų padaryta žala nors vienam juridiniam asmeniui ar valstybei.
Mano, kad ikiteisminio tyrimo teisėja nepagrįstai ne tik kad nevertino kaltės klausimų, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių duomenų, kurių pagrindu matyti, kad visos įtarime nurodytos įmonės buvo patikrintos valstybinės mokesčių inspekcijos, buvo sumokėti privalomi mokesčiai, padengti įsiskolinimai ir matyti, kad įmonių veikla ir buhalterinė finansinė apskaita buvo tinkama ir teisinga.
Nurodo, kad 2016-05-11 (kratos atlikimo momento) iki 2016-06-06 (laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo) jam nuosavybės teise priklausančios lėšos ikiteisminio tyrimo pareigūnų žinioje buvo saugomos be jokio teisinio pagrindo. Kratos metu paimti pinigai nebuvo tinkamai įteisinti ir iki 2016-06-06 turėjo būti grąžinti jam, tokiu būdu buvo padarytas grubus baudžiamojo proceso normų pažeidimas. Be šio pažymi, kad prokuroras neįvykdė BPK 152 straipsnio 2 dalies nuostatų, reikalaujančių nutarimą dėl nuosavybės teisių apribojimo nedelsiant ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbti asmeniui, kurio nuosavybės teisė laikinai apribojama, nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės paribojimą nuorašas įteikiamas turto, į kurį laikinai apribojama nuosavybės teisė, savininkui (bendraturčiams), tokiu būdu pažeidė jo teises.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-29 nutartis yra teisėta ir pagrįsta – laikinas nuosavybės teisių apribojimas į R. M. nuosavybės teise priklausantį turtą skirtas pagrįstai, esant įstatymo numatytiems pagrindams.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą, suvaržymu. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš trijų pagrindų.
Iš teismui pateiktos medžiagos bei R. M. pareikšto įtarimo pobūdžio matyti, kad jo veikos galimai susijusios su nusikaltimais nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. R. M. pareikšti įtarimai padarius nusikalstamas veikas numatytas, BK 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje – kartu su kitais asmenimis sukčiavimo būdu užvaldžius didelės vertės (75720 eurų) svetimą turtą ir siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir civilinius ieškinius 2016-06-07 prokuroro nutarimu buvo laikinai apribotos įtariamojo nuosavybės teisės į pinigines lėšas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, jog egzistuoja įstatyme numatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo, paskirto R. M. nuosavybes teise priklausiančiam turtui, pagrindai, todėl apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pripažino, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje procesinė prievartos priemonė paskirta pagrįstai ir ją naikinti nėra jokio pagrindo.
Pažymėtina, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, taigi jos taikymas bus panaikintas, jei ji taptų nebereikalinga. Atkreiptinas dėmesys, kad procese privalo būti paisoma ne tik kaltinamųjų teisių, bet ginami ir nukentėjusiųjų teisėti interesai, taip pat imamasi priemonių jiems apsaugoti.
Atmestini skundo argumentai dėl to, kad ikiteisminio tyrimo teisėja, apelianto nuomone, nepagrįstai ne tik kad nevertino jo kaltės klausimų, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių duomenų, iš kurių matyti, kad įmonių veikla ir buhalterinė finansinė apskaita buvo tinkama ir teisinga, taip pat nevertino jo į bylą pateiktų duomenų, iš kurių matyti, kad kratos metu paimtos lėšos yra jo asmeninės, uždirbtos gyvenant kartu su žmona. Pažymėtina, kad nagrinėjant skundą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, nėra sprendžiamas klausimas dėl asmenų, kurių atžvilgiu taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaltės. Taip pat teismas nevertina byloje surinktų duomenų ir nesprendžia civilinių ieškinių pagrįstumo klausimų. Šios aplinkybės tiriamos bei vertinamos bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Šiuo metu svarbu tai, kad yra procesinei prievartos priemonei taikyti būtini pagrindai – siekimas užtikrinti civilinius ieškinius bei galimą turto konfiskavimą, todėl aukščiau minėti įtariamojo skundo argumentai negali lemti ir suteikti pagrindą netaikyti nuosavybės teisės apribojimo į minėtą turtą. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia ir pagrindo pripažinti, kad R. M. turtui pritaikytas nuosavybės teisių apribojimas yra neproporcingas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomeninio būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).
Išanalizavus ikiteisminio tyrimo medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjos išvadomis ir jas pagrindžiančiais motyvais, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad taikant laikiną R. M. nuosavybės teisių apribojimą, buvo pažeistos baudžiamąjį procesą reglamentuojančios nuostatos, o įtariamojo teisės – labiau nei tai šioje proceso stadijoje yra būtina. Darytina išvada, kad tiek prokuroras tiek ikiteisminio tyrimo teisėja, visiškai įsigilino į nagrinėjamos bylos situaciją, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas į R. M. turtą – 25000 eurų, paskirtas pagrįstai. R. M. skunde nurodytos aplinkybės buvo įvertintos, tačiau jos nesudaro pagrindo pripažinti, kad procesinė prievartos priemonė buvo paskirta nepagrįstai, o turimų duomenų visiškai pakanka pagrįstam sprendimui priimti. Jokių naujų, nežinomų ir dar neįvertintų aplinkybių savo skunde teismui R. M. nenurodė, o iš esmės dėsto analogiškas aplinkybes kaip ir skunduose prokuratūrai ir ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis yra teisėta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas pagrįstai, todėl tenkinti įtariamojo R. M. skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.