- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-13
- Bylos Nr.
- e2YT-2140-1106/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-03060-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Andziulevičiūtė-Podlipskienė
- Pareiškėjas
- S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė-Podlipskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. M. (toliau – ir pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina M. M. po savo sutuoktinio V. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal sutuoktinio valią, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti jo turėtą turtą. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina M. M.. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau pas notarą paaiškėjo, kad pareiškėjams negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į paveldimą turtą, nes pareiškėjo mama M. M. po savo sutuoktinio V. M. mirties nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo. Taip pat nurodo, kad M. M. dėl teisinių žinių stokos po savo sutuoktinio mirties dėl jo palikimo priėmimo į notarą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, nes tikėjo, kad visas nekilnojamasis turtas, t. y. tiek statiniai, tiek ir žemės sklypas po jais yra įgyti asmeniškai M. M. vardu ir priklauso jai asmeninės nuosavybės teise.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti, pareiškimą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodyta kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotam asmeniui pateikus atsiliepimą į pareiškimą, nesant prieštaravimų, nėra kliūčių bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal bylos duomenis nustatyta, kad V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir M. M., gimusi (duomenys neskelbtini), įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini). Jų vaikai: S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. M., gimęs (duomenys neskelbtini).
V. M. mirė (duomenys neskelbtini).
M. M. mirė (duomenys neskelbtini).
2024 m. gruodžio 10 d. VĮ „Registrų centas“ pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis, V. M. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi.
M. M. vardu įregistruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurie buvo įgyti santuokoje su V. M..
2024 m. birželio 27 d. Kėdainių rajono 2-ojo notarų biuro notarė Ona Olesikienė išdavė liudijimą M. M. paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
2024 m. birželio 27 d. Kėdainių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Onos Olesikienės nutarimu atsisakyta priimti S. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo po V. M. mirties, nes praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas.
2024 m. lapkričio 27 d. Kėdainių rajono 2-ojo notarų biuro notarė Ona Olesikienė išdavė liudijimą, kuriame nurodyta, kad po V. M. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą dėl palikimo niekas nesikreipė. Paveldėjimo byla neužvesta.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ar padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenų visuma sudaro pagrindą manyti, kad M. M. atliko valinius veiksmus (liko gyventi bendrame turte, jį prižiūrėjo, taip pat perėmė kilnojamuosius daiktus: baldus, nuotraukas, dokumentus ir kt.), kuriais remiantis galima teigti, kad ji priėmė savo sutuoktinio V. M. palikimą, pradėdama faktiškai valdyti jam priklausiusio turto dalį. Suinteresuotas asmuo A. M. sutiko su pareiškimu. Nenustatyta asmenų, kuriems juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galėtų sukelti neigiamas teisines pasekmes.
Palikimo priėmimo faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjui teisines pasekmes – jam galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą palikėjos palikimą. Pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti dokumentų, galinčių patvirtinti šį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal sutuoktinio valią, pradėdama faktiškai valdyti jam priklausiusį turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas priimti palikimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.