Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-517-517/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-21
Bylos Nr.
1-517-517/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07325-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
S. A.
Nukentėjusysis
A. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-517-517/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07325-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.3, 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019m. kovo 21d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,dalyvaujant prokurorui V. J.,kaltinamajam S. A.,gynėjai V. B.,nukentėjusiajam A. A.,

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. A., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, niekur nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. A. buvo pareikštas kaltinimas, kaltinant jį tuo, kad jis, smurtaudamas artimoje aplinkoje, nežymiai sužalojo artimąjį giminaitį, t.y. padarė kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2019m. sausio 20d., apie 20⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis S. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs į savo tėvo-pil. S. A. namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), be aiškios priežasties sukelto konflikto metu, pas tėvą gyvenančiam jo broliui-pil. A. A. mėginant jį(kaltinamąjį S. A.) raminti, pastarąjį užsipuolęs, tyčia po vieną kartą su aliuminine lazda sudavė nukentėjusiajam A. A. į dešinę ranką ir į nugarą, o po to dar su koja po vieną kartą pastarajam įspyrė ir į galvą bei į kairįjį šoną, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo A. A. asmenį pasekoje pastarajam buvo padaryti nubrozdinimas kairiojo peties srityje, įdrėskimai veide ir kraujosruva dešinėje alkūnėje, kas nukentėjusiajam A. A. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis S. A., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad jis gyvena atskirai nuo savo tėvų, pas kuriuos gyvena jo brolis A., nes netoliese prižiūri kaimynystėje esančią sodybą, kurios šeimininkai yra išvykę į užsienį. Tą vakarą Žemaitkiemio miestelyje atsisveikinimo proga jis girtavo su savo draugais, kuriuos išlydėjo į užsienį. Trise išgėrė vieną 0,7 l talpos butelį degtinės. Nuo išgertos degtinės kiekio jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, nes ne dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Apie 20⁰⁰ val. nuėjo pas savo tėvus į namus, tačiau dėl kokių priežasčių ten nuėjo, negali pasakyti, galimai suveikė alkoholis. Buvo užėjęs pas savo tėvą į kambarį. Tėvas gulėjo lovoje, su kuriuo dėl kažko susiginčijo. Kilo konfliktas, kurio metu tėvų namuose jis pradėjo vartyti daiktus, sudaužė veidrodį ir namo prieangio langus. Jį puolė raminti pas tėvus namuose gyvenantis jo brolis A., su kuriuo taip pat susiginčijo. Atsimena, kad brolis jam liepė išeiti iš namų, tačiau jis, negalėdamas nusiraminti, užsipuolęs savo brolį, pradėjo jį mušti. Buvo paėmęs aliumininę lazdą, su kuria sudavė savo broliui, tačiau kiek buvo suduota smūgių, jis negali pasakyti, nes neatsimena. Galėjo broliui įspirti ir su koja, tačiau tokios aplinkybės taip pat neatsimena. Savo poelgio jis niekaip negali paaiškinti ir pateisinti, dėl ko labai gailisi.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis S. A. prisipažino padaręs nusikaltimą, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą kvalifikuojamą pagal LR BK 140 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais nukentėjusiojo A. A. ir liudytojų S. A. ir J. A. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 51-52, 72-73, 76-77), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): įvykio vietos, daiktų ir patalpų apžiūros protokolu(b.l. 15-16) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 18-27), daiktų apžiūros protokolu(b.l. 29), tarnybiniu pranešimu dėl sulaikyto asmens(b.l. 78) ir priedu prie minėto pranešimo, t.y. neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitu(b.l. 80), VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotu išrašu iš medicinos dokumentų, t.y. iš asmens ligos istorijos Nr. 19PR-2477(b.l. 66), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 68-69) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi kaltinamajam S. A. inkriminuojamo nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis S. A. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėja) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme paskelbto nukentėjusiojo A. A. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2019m. vasario 20d., apie 20⁰⁰ val., į jo tėvų namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, atėjo neblaivus jo brolis S. ir, užėjęs į tėvo S. A. miegamąjį kambarį, su tėvu dėl kažko pradėjo ginčytis. Kilo konfliktas. Tuo metu jis sėdėjo virtuvėje. Išgirdęs, kaip brolis garsiai keikė tėvą, pastarąjį kaltindamas, kad šis jam(kaltinamajam S. A.) yra skolingas pinigų, jis užėjo į tėvo kambarį. Būdamas kambaryje liepė broliui eiti į namus, tačiau pastarasis ir ant jo pradėjo rėkti, kaltindamas, kad neva ir jis yra jam(kaltinamajam S. A.) skolingas pinigų. Brolis buvo labai girtas ir agresyviai nusiteikęs. Kambario viduryje stovėjo stalas, kurį kilusio konflikto metu brolis apvertė ir, rėkaudamas bei koliodamasis įvairiais necenzūriniais žodžiais, nuėjo į virtuvės kambarį. Būdamas virtuvėje, brolis pradėjo mėtyti daiktus, sudaužė ant sienos kabanti veidrodį, nuo dujinės nuvertė visus indus, o po to išdaužė ir namo prieangio langus. Jam išvarius brolį į lauką, pastarasis, paėmęs prie durų stovinčią tėvo aliumininę lazdą, su lazda vieną kartą jam sudavė per dešinę ranką, o po to dar vieną kartą ir į nugarą. Negalėdamas nusiraminti, brolis ir toliau prieš jį vartojo fizinį smurtą, su koja po vieną kartą įspirdamas į galvą ir į kairį šoną. Po suduotų smūgių jis nubėgo į namus ir užsidarė savo kambaryje, kur iškvietė policiją. Iki kol atvyko policijos pareigūnai, jis su broliu nebekonfliktavo. Atvykus policijos pareigūnams, jis buvo nuvežtas į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, ten jam nustatė įvairius kūno sužalojimus. Ankščiau su broliu tokių situacijų nebuvo, kuris retai vartoja alkoholį, todėl niekaip negali paaiškinti tokio agresyvaus savo brolio elgesio(b.l. 51-52).

Iš teisme paskelbto liudytojo S. A. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pil. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo sūnus. Sūnus S. gyvena atskirai, paprašytas kaimynystėje gyvenančios kaimynės prižiūrėti jos sodybą, tačiau netoli jo namų, gal 50 metrų atstumu. 2019m. vasario 20d., apie 20⁰⁰ val., sūnus S. atėjo pas jį į namus išgėręs. Tuo metu jis jau miegojo. Sūnus S. pradėjo jam priekaištauti, kad jis jam(sūnui S.) sugadino gyvenimą, nuo ko prasidėjęs kilęs ginčas. Anksčiau, kai sūnus S. dirbo, duodavo pinigų, todėl buvo plečiamas ūkis, tačiau jis niekada nepagalvojo, kad sūnus S. dėl to gali priekaištauti. Kilusio konflikto metu į jo ir sūnaus S. pokalbį įsiterpė pas jį namuose gyvenantis kitas vyresnis sūnus A. Ką broliai ten tarpusavyje šnekėjo, jis jau negirdėjo ir mažai matė, kas ten vyko, nes tuo metu rengėsi. Nematė, bet girdėjo, kai sūnus S. namuose išmėtė puodus, virtuvėje sudaužė kabėjusį nedidelį veidrodį, o po to lauke išdaužė ir nedidelius du prieangio langelius. Jis nesuprato, kodėl sūnus S. taip pradėjo elgtis, nes anksčiau niekada nėra taip buvę, kadangi S. yra geras ir paklusnus vaikas. Dėl sudaužytų langų, veidrodžio ir kitų daiktų jis byloje civilinio ieškinio nereiškia, daiktų jokia materialine išraiška nevertins, nes tai bendras šeimos turtas, juolab, kad jie viską jau susitvarkė. Jis nematė, kaip sūnus S. sudavė smūgius kitam sūnui A., tik vėliau šis sūnus jam pasakė, kad S. jam su aliuminine lazda sudavė per ranką ir nugarą, minėdamas ir tai, kad buvo įspirta ir kojomis, bet jis pats viso tai nematė(b.l. 72-73).

Iš teisme paskelbto liudytojos J. A. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, namuose gyvena keturiese, t.y. ji su vyru S., sūnus A. ir dukra J., kuri turi neįgalumą. Jų sūnus-pil. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena atskirai, paprašytas kaimynystėje gyvenančios kaimynės prižiūrėti jos sodybą, tačiau netoli jų namų, gal 50 metrų atstumu. Šiaip, tai sūnus S. valgo pas juos, padeda nudirbti įvairius ūkio darbus. Sūnus S. yra labai geras berniukas, jautrus vaikas, todėl dėl jo elgesio ji neturi jokių nusiskundimų. Sūnus S. labai mažai išgeria alkoholio, todėl alkoholis galimai ir suveikė dėl jo buvusio agresyvaus elgesio 2019m. vasario 20 d. apsilankymo pas juos namuose metu, kur sukėlė konfliktą. Tą dieną sūnus S. atėjo apie 20⁰⁰ val. ir iš karto nuėjo pas tėvą(jos sutuoktinį) į kambarį, kur šis jau miegojo. Ji girdėjo, kad sūnus S. priekaištauja jos sutuoktiniui, todėl nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta. Ji liepė savo sūnui S. palikti sutuoktinį ramybėje. Į konfliktą įsikišo ir pas juos namuose gyvenantis kitas sūnus A., kuris liepė broliui S. išeiti iš namų. Tarp brolių įvyko susistumdymas, kuris tęsėsi ir virtuvėje. Būdamas virtuvėje, sūnus S. pradėjo mėtyti daiktus, išvertė puodą su maistu, parvertė ant šono stalą, sudaužė virtuvėje buvusį veidrodį. Kaip pas sūnų S. atsirado lazda, ji net nepastebėjo, bet matė, kad su ta lazda sūnus S. pradėjo mušti savo brolį A., pastarajam suduodamas per ranką ir nugarą. Konfliktui tęsiantis lauke, sūnus S. su ranka išdaužė namo prieangio du nedidelius langelius. Mėtydamas daiktus ir juos daužydamas, sūnus S. ir pats susižalojo, lygtai antakį ir rankas. Ji nematė, ar sūnus S. įspyrė savo broliui A. ar ne, ir apie tai nieko paaiškinti negali. Sūnus A. iškvietė policijos pareigūnus(b.l. 76-77).

Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos, daiktų ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra vieno aukšto geltonos spalvos medinis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Priėjus prie namo prieangio, matosi, kad namo kairėje esančio paprasto medinio langelio stiklas yra išdaužtas. Atsidarius gyvenamojo namo duris, ant grindų mėtosi šukės. Einant tiesiai, patenkama į virtuvės patalpą, kur ant grindų mėtosi veidrodžio šukės, kurių yra ir ant prie sienos, dešinėje stovinčios spintelės. Virš spintelės, prie sienos dešinėje matomas kabantis veidrodis, kuris yra sudaužytas. Apžiūrint virtuvės patalpas, jos viduryje mėtosi virtos kruopos, lėkštės, guli šukė ir medinis šaukštas. Virtuvės kairėje, už dujinės viryklės stovi aliumininė lazda su juoda plastikine rankena, kuri yra sulankstyta. Lazda paimta iš įvykio vietos. Virtuvės dešinėje yra durys, kurios veda į miegamąjį kambarį. Kambario kairiajame kampe, prie spintos stovi apverstas stalas(b.l. 15-27). Aliumininė lazda buvo apžiūrėta ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungta prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 29).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio 2019m. vasario 20d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl asmens sulaikymo matyti, kad minėtą dieną, apie 20³⁷ val., patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie šeimyninį konfliktą adresu: (duomenys neskelbtini), nurodžius, kad sūnus-pil. S. A. puola muštis. Nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko neblaivus agresyviai nusiteikęs pil. S. A., kuris mėgino smogti į veidą, tačiau smūgio išvengus, prieš minėtą asmenį buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, kurį pagriovus ant žemės, jam buvo uždėti antrankiai ir pil. S. A. buvo pasodintas į tarnybinį policijos automobilį. Namuose pabendravus su sodybos šeimininku-pil. S. A., pastarasis nurodė namuose kilusio šeimyninio konflikto, kurio metu buvo sumuštas kitas sūnus-pil. A. A., aplinkybes. Patikrinus sodybos šeimininko S. A. ir nukentėjusio asmens A. A. blaivumą, jiems abiems buvo nustatytas 0,00 promilės girtumas. Kadangi pats sulaikytasis S. A. buvo susižalojęs, pastarasis buvo pristatytas į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių medikų apžiūrai, o po to nuvežtas į Ukmergės raj. PK(b.l. 47-48, 78-79).

Iš teisme paskelbto byloje esančio neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvito matyti, kad, patikrinus 2019m. vasario 20d., 21⁰⁵ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo S. A. fiziologinę būseną, pastarajam buvo nustatytas 2,25 promilės girtumas(b.l. 80, 89-90).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2019m. vasario 20d. VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduoto asmens ligos istorijos Nr. 19PR-2477 išrašo matyti, kad minėtą dieną į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių buvo atvykęs pil. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris skundėsi fizinio smurto prieš jo asmenį pavartojimu, nurodydamas, kad minėtą dieną, apie 20³⁰ val., kilusio buitinio konflikto metu jį sumušė brolis, t.y. skauda dešinę alkūnę, judesiai riboti, dėl smūgio į veidą išmušti 24/25 dantis. Paciento apžiūros metu jam buvo nustatyta hematoma dešinėje alkūnėje, kairio peties srityje matomas 12x2 cm dydžio nubrozdinimas(trenkė su pagaliu), o veide matomi pavieniai paviršiniai apibraižymai, kuris po apžiūros buvo išleistas į namus(b.l. 66).

Iš teisme paskelbtos byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, 2019m. vasario 25d. susipažinus su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikus išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo A. A. asmens apžiūros tyrimą, teismo medicinos ekspertas davė išvadą, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, t.y. nubrozdinimas kairiojo peties srityje, įdrėskimai veide ir kraujosruva dešinėje alkūnėje, galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2019m. vasario 20d., paveikus kietais bukais daiktais Nukentėjusiajam. A. A. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 63-69).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2019m. sausio 20d., o prie nusikaltimą padariusio asmens artimųjų giminaičių yra priskiriami ir broliai(LR BK 248 str. 2d.), todėl, teisminio tardymo metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą ir įvertinus byloje esančią teismo medicinos specialisto išvadą apie nukentėjusiajam-pil. A. A. prieš jos asmenį pavartoto fizinio smurto pasekoje padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir jo sukeltas pasekmes sveikatai(b.l. 63-69), laikytina, kad kaltinamasis S. A., dėl asmeninių paskatų kilusio tarpusavio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo brolį-nukentėjusįjį A. A., su kuriuo gyvena atskirai, ko pasekoje pastarasis buvo nežymiai sužalotas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. nežymus artimojo giminaičio sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 30,52 Eur.(trisdešimties eurų ir 52 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo A. A. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 36-39).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Turtinius reikalavimus baudžiamojoje byloje pareiškusiam juridiniam asmeniui, kaip civiliniam ieškovui, dar iki baudžiamosios bylos perdavimo teismui buvo atlygintos valstybės turėtos nukentėjusiojo A. A. gydymo išlaidos, ką patvirtina bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo S. A. teismui pateiktas 2019m. vasario 28d. AB bankas „ Swedbank “ mokėjimo nurodymas apie grynųjų pinigų 30,52 Eur.(trisdešimties eurų ir 52 eur/ct.) sumoje pervedimą į Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą(b.l. 125). Kadangi pervedus pinigus žalai atlyginti, buvo pašalintos dėl padaryto nusikaltimo atsiradusios turtinės pasekmės, t.y. netiesioginė turtinė žala, laikytina, kad nebėra įstatyminio pagrindo nagrinėti byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, kaip civilinio ieškovo, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl valstybės turėtų nukentėjusiojo A. A. gydymo išlaidų atlyginimo yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Atliekant įrodymų tyrimą bylos nagrinėjimo teisme metu, nukentėjusysis A. A. pareiškė, kad jis savo broliui-kaltinamajam S. A. dovanoja, nori su juo taikytis ir jokių turtinių pretenzijų dėl patirto fizinio smurto pastarajam nereiškia, pasak kurio, brolis turėtų padaryti reikiamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir tikisi, jog tai bus gera pamoka ateičiai nedaryti naujų nusikalstamų veikų, todėl neprieštarauja, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo S. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant. Savo ruožtu pats kaltinamasis S. A., kuris praeityje teistas ar baustas administracine tvarka nebuvo(b.l. 109-110), teismo posėdyje viešai atsiprašė savo brolio-nukentėjusiojo A. A. už padarytus nusikalstamus veiksmus ir nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Nors kaltinamasis S. A. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam inkriminuojamas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), nukentėjusysis jokių turtinių pretenzijų dėl patirto fizinio smurto kaltinamajam neturi, nes baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio pareiškęs nebuvo, teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos tarp dviejų brolių kilusio šeimyninio konflikto metu aplinkybes ir į paties kaltinamojo S. A., kaip šiuo metu niekur nedirbančio asmens, asmenybę, turi pakankamą pagrindą manyti, kad ateityje kaltinamasis S. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra visos įstatymo numatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, kaltinamasis S. A. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu baudžiamją bylą nutraukiant(LR BK 38 str. 1-2d.d.).

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 67 str. 2d. 9p., 72² str.). Įstatymo leidėjas, baudžiamajame kodekse įvesdamas baudžiamojo poveikio priemonių institutą asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, numatė, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį(LR BK 41 str.), nes priešingu atveju susidariusi situacija nusikaltusiam asmeniui leistų jaustis nebaudžiamam už savo padarytą nusikalstamą veiką. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei atsižvelgdamas ne tik į kaltinamojo S. A. padaryto nusikaltimo žmogaus sveikatai pobūdį ir jo sukeltas pasekmes, bet ir į paties kaltinamojo, kaip šiuo metu oficialaus darbo neturinčio asmens, asmenybę, laiko, kad kaltinamajam S. A., kaip smurtavusiam ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinam asmeniui, yra tikslinga paskirti įstatymo numatytą baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 67 str. 2d. 9p.).

Kaltinamojo S. A., kaip byloje buvusio nesuimto asmens interesus baudžiamojoje byloje LR BPK 51 str. 1d. 9-10p.p. pagrindu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu pagal paskyrimą atstovavo advokatai(b.l. 96-98, 119, 121-123). Kadangi iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos iš Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos teisme nebuvo gautas prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurių dydis nėra žinomas, priteisimo, atstovaujant kaltinamojo S. A. interesus byloje, kaltinamojo interesus baudžiamojoje byloje atstovavusių advokatų, kaip gynėjų pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4d. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. S. A. LR BK 38 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam S. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam S. A. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl valstybės turėtų nukentėjusiojo A. A. gydymo išlaidų atlyginimo atmesti.

Daiktinį įrodymą-aliumininę lazdą, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti jos teisėtam savininkui-pil. S. A..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis