- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-19
- Bylos Nr.
- A-146-572-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno apskrities viršininko administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB Okseta, J.
- Pareiškėjas
- R. V., E., E. K., V. V.
- Advokatai
- Edgaras Paulius Staniukaitis, Gintaras Černiauskas
- Kategorijos
- 11.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,
trečiojo suinteresuoto asmens UAB Okseta“ atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. V., E. K. ir V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. V., E. K. ir V. V. skundą atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys J. U., A. V., V. V., uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Patroleum“, uždaroji akcinė bendrovė „Oksetos servisas“, akcinė bendrovė „Hansabankas“) dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. V., E. K., V. V. (toliau – ir pareiškėjai) skundu ir patikslintu skundu (T 1., b. l. 4-8, T 2, b. l. 43-47) prašė teismą:
1) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą (raštą) Nr. 11-K-1124-1276;
Šalies argumentai
2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2008 m. sausio 17 d. sprendimą (raštą) Nr. 3B-(7.5)-D-41-63;
3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. A-1878 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“;
4) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją atlikti kartografinėje medžiagoje pažymėto M. V. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise turėto (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo dalies, patenkančios į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), plano rengimo ir formavimo veiksmus pagal Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktą 2004 kovo 22 d. prašymą.
Pareiškėjai patikslintame skunde paaiškino, kad jie įstatymo nustatyta tvarka ir terminais padavė Kauno miesto žemėtvarkos skyriui prašymus atkurti nuosavybės teises į M. V. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) valdytą (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, kuris iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtas Kauno miesto teritorijai. Jiems iki šiol neatkurtos nuosavybės teisės šias jiems tenkančios žemės dalis: R. V. - į (duomenys neskelbtini) ha; E. K. – į (duomenys neskelbtini) ha, taip pat į jos paveldėtą Z. V. dalį – (duomenys neskelbtini) ha, V. V. – į (duomenys neskelbtini) ha.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio, reglamentuojančio nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę sąlygas ir tvarką, 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemė turėtoje vietoje privalo būti grąžinama natūra, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 12 straipsnyje. Pareiškėjai akcentavo, kad jie pretenduoja susigrąžinti natūra visą laisvą (neužstatytą) žemę, esančią M. V. turėto sklypo ribose. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 106 punkte nustatyta, kad savivaldybių administracijos per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo pateikimo žemėtvarkos skyriui pagal nustatyta tvarka patvirtintus teritorijos detaliuosius planus pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2004 m. kovo 22 d. raštu Nr.02-03-489 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu pateikti informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę (Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas), esančią teritorijoje, kur iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) buvo M. V. nuosavybė. Kauno miesto savivaldybės administracija, vykdydama Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatas pateikė Kauno miesto žemėtvarkos skyriui informaciją (2004 m. gegužės 24 d. raštas Nr.40-2-699, 2006 m. birželio 7 d. raštas Nr.40-2-805) ne apie visą laisvą (neužstatytą) žemę. Pasak pareiškėjų, Kauno miesto savivaldybės administracija neteikia Kauno miesto žemėtvarkos skyriui informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai paaiškino, kad jie 2007 m. gegužės 21 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydami paaiškinti, kokiu pagrindu Kauno apskrities viršininko administracijai neteikiama informacija apie likusią laisvą ir neužstatytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Atsakovas informavo (2007 m. birželio 13 d. raštas Nr.500-2-199), kad (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, į kurio dalį jie siekia atkurti nuosavybės teises natūra, nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė, šį sklypą Kauno apskrities viršininko administracija valdo patikėjimo teise (Kauno miesto valdybos 1994 m. birželio 7 d. potvarkis Nr.803v) ir 1996 m. rugsėjo 23 d. nuomos sutartimi yra išnuomojusi UAB „Baltic Petroleum“ iki 2093 m. spalio 17 d. Pareiškėjai daro išvadą, kad Kauno miesto savivaldybės administracija atsisako teikti Kauno miesto žemėtvarkos skyriui informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę remdamasi tuo, jog yra suformuotas sklypas ir sudaryta šio sklypo nuomos sutartis. Dėl šios sutarties sudarymo visas sklypas priskiriamas valstybės išperkamai žemei. Pareiškėjų nuomone, tokia Kauno miesto savivaldybės pozicija yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą žemė turėtoje vietoje privalo būti grąžinama natūra, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 12 straipsnyje. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą žemė iš pretendentų yra išperkama, jeigu iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingu žemės sklypų. Nors sklypo (duomenys neskelbtini), ribos nustatytos remiantis 1994 m. birželio 7 d. miesto savivaldybės potvarkiu Nr. 803-V, tačiau UAB „Baltic Petroleum“ išnuomotos žemės detalusis planas iki skundo padavimo teismui parengtas nebuvo (planas patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A-1878 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“). Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas nuoroda į teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus reiškia, kad vien fakto, jog žemės sklypas, į kurį patenka prašoma grąžinti natūra teritorija, yra išnuomotas, ar kad jame yra kitiems asmenims priklausantys statiniai, nepakanka išvadai, jog tokia žemė yra valstybės išperkama. Pagal kartografinę medžiagą ir 2008 m. gegužės 23 d. patvirtinto detaliojo plano sprendinius dalis sklypo (duomenys neskelbtini) yra akivaizdžiai laisva ir statiniais neužstatyta žemė, į kurią, pareiškėjų manymu, jiems gali būti atkurtos nuosavybės teisės. Detaliojo plano sprendiniai, kiek tai susijęs su numatyta naujų statinių statyba suplanuotoje teritorijoje, tik patvirtina 2008 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. A-1878 neteisėtumą ir bylai reikšmingą aplinkybę, jog šioje teritorijoje yra laisvos žemės, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas pirmiausia turi būti grąžinta pareiškėjams. Atsižvelgdami į minėtas aplinkybes pareiškėjai mano, kad atsakovo Kauno miesto savivaldybės atsisakymas žymėti laisvą (neužstatytą) žemę ginčo teritorijoje yra nepagrįstas, o 2008 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. A-1878 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ neteisėtas ir pažeidžiantis jų teisę atkurti nuosavybės teises į žemę natūra.
Pareiškėjai pažymėjo, kad kreipiasi teisminės gynybos, kadangi jiems pasinaudojus nustatyta išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, jų skundai nebuvo patenkinti (Kauno apskrities viršininko 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimas (raštas) Nr. 11-K-1124-1256-76 ir Nacionalinės žemės tarnybos 2008 m. sausio 17 d. sprendimas (raštas) Nr. 3B-(7.5)-D-41-63).
Šalies argumentai
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (T 1., b.l. 81-85) ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės valdybos 1994 m. birželio 7 d. potvarkiu Nr. 803-V valstybės įmonei „Lietuvos kuras“ buvo išnuomotas (duomenys neskelbtini) kv.m. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo potvarkiu patvirtinto sklypo ribų plano negalima prilyginti detaliajam planui, kuriuo nustatomas sklype esančių statinių eksploatacijai reikalingas sklypas. Kauno apskrities valdytojo administracija 1996 m. rugsėjo 23 d. žemės nuomos sutartimi, sumažinusi žemės sklypo plotą iki (duomenys neskelbtini) kv.m., išnuomavo jį AB „Lietuvos kuras“ sklype esantiems statiniams eksploatuoti. Nurodytas žemės sklypas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei kadastre ir nuo 2004 m. rugsėjo 30 d. nuomos teise yra valdomas UAB „Baltic Petroleum“. 2005 m. rugpjūčio 18 d. UAB „Baltic Petroleum“ buvo išduotas Kauno apskrities viršininko sutikimas Nr.24-492 dėl detaliojo plano rengimo. 2006 m. birželio 27 d. birželio 27 d. priimtas Kauno miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus įsakymas Nr.A-2420 dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo UAB „Baltic Petroleum“. 2006 m. rugpjūčio 29 d. buvo patvirtintos planavimo sąlygos (2007 m. sausio 18 d. papildytos). Kauno apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento 2007 m. sausio 9 d. išduotose planavimo sąlygose buvo nustatyta sąlyga (Nr.6) išnagrinėti galimybę dėl žemės sklypo sumažinimo dalį jo formuojant kaip grąžintiną natūra sklypą, arba pagrįsti sklypo dydžio reikalingumą. Kaip matyti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolo Nr.40-12-SK448, Kauno apskrities viršininko administracijos derino (Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalis) pateiktą detalųjį planą. Tai patvirtina, kad parengtas detalusis planas atitiko iškeltas sąlygas. 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A-1878 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kv.m. (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ginčo žemė yra užimta statiniam eksploatuoti reikalingu žemės sklypu ir priskiriama valstybės išperkamai žemei, todėl pareiškėjams natūra negali būti grąžinama.
Paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracija yra atlikusi jos kompetencijai priskirtus veiksmus, numatytus Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktu, t.y. gavusi Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus prašymą išanalizavo situaciją dėl ginčo teritorijos ir pateikė motyvuotą atsisakymą žymėti žemę kaip laisvą (neužstatytą). Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjų manymu laisva (neužstatyta) žemė plane pažymėta neatsižvelgiant į tai, koks žemės plotas yra reikalingas šiame sklype esantiems statiniams eksploatuoti. Teisės aktai imperatyviai numato, kad žymėti žemę kaip laisvą (neužstatytą) yra administracijos direktoriaus kompetencija (Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktas). Ši kompetencija kyla iš Teritorijų planavimo įstatymu numatytos pareigos savivaldybių institucijoms įgyvendinti valstybės teritorijų planavimo politiką rengiant savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentus (TPĮ 5 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Savivaldybės institucija, žymėdama tam tikras teritorijas kaip laisvas (neužstatytas), skirtas žemės grąžinimui natūra, privalo jas vertinti bendrame teritorijų planavimo kontekste, t.y. ar jos nėra reikalingos jau esamiems statiniams eksploatuoti. Remdamasis šiais argumentais atsakovas teigė, kad pareiškėjų argumentas, jog ginčo žemė laisva (neužstatyta) yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose (T 1, b.l.96-98, T 2, b.l. 26-29) ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamu 2007 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. 11-K-1124-1256-76 pareiškėjai buvo informuoti, jog apskrities viršininko administracija negali įpareigoti jam nepavaldų viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, kadangi pagal teisės aktuose numatytas apskrities viršininko teises ir pareigas, apskrities viršininkas nevykdo savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų. Bylos įrodymai patvirtina, kad ginčo žemė jau nuo 1994 metų yra užimta statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingu žemės sklypu, žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamo turto registre, todėl įpareigoti savivaldybės administraciją žymėti tokį sklypą kaip laisvą žemę nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (T 2., b.l. 30-34) ir atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 punkto nuostatas žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pareiškėjų prašoma grąžinti natūra žemė patenka į žemės sklypo, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ribas. Šis žemės sklypas turi aiškiai nustatytą naudojimo paskirtį ir valdomas teisėtu pagrindu. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys įstatymu nustatyta tvarka nenuginčyti, todėl laikomi teisingais. Todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas pareiškėjų prašoma grąžinti žemė yra priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra nuosavybės teisės negali būti atkuriamos.
Tretysis suinteresuotas asmuo J. U. prašo skundą patenkinti pareiškėjų skunde nurodytais motyvais.
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Baltic Petroleum“ ir UAB „Oksetos servisas“ palaike atsakovų poziciją ir prašė pareiškėjų skundą atmesti remiantis atsakovų nurodytais motyvais.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad nagrinėjant pareiškėjų iškeltą administracinį ginčą, turi būti įvertinta, ar atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija yra kompetentinga atlikti reikalaujamus veiksmus, ar ji turi pareigą, kurios, pareiškėjų manymu, neteisėtai ir nepagrįstai nevykdo, ar jos veiksmai dėl detaliojo plano patvirtinimo yra teisėti ir nepažeidžia pareiškėjų teisių bei įstatymu saugomų interesų.
Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad žemė yra išperkama valstybės, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.
Teismas nustatė, kad pagal paminėtą teisės normą detalusis planas yra viena iš sąlygų žemei išpirkti, tačiau vien detaliojo plano buvimas nereiškia, jog nekvestionuojamai yra patvirtinamas konkretaus žemės sklypo objektyviai išreikštas visuomeninis poreikis. Tai reiškia, kad net ir esant patvirtintam tam tikros teritorijos detaliajam planui, tačiau nesant realaus ir objektyviai pagrįsto visuomenės poreikio, detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas turi būti traktuojamas kaip laisvas neužstatytas žemės sklypas, į kurį gali būti atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant jį natūra. Priešingai aiškinant minėtas teisės normas galimos situacijos, kai be konstituciškai pateisinamo pagrindo būtų suvaržomos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-305/2008). Todėl atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus, jog nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos į žemės sklypą, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra išnuomotas, atlikta jo teisinė registracija ir parengtas bei patvirtintas detalusis planas, teismas pripažino nepagrįstais.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A7-276-2004), kurioje atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimo argumentus, kad paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų, o įstatymų leidėjo diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką objektyviai lemia tai, kad per laikotarpį, praėjusį nuo neteisėto nacionalizavimo, iš esmės pasikeitė nuosavybės santykių sistema, konstatuota, jog detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), į kurią nuosavybės teisės atkuriamos natūra. Teritorijų planavimas yra procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti. Teritorijų planavimo dokumentai yra bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų. Tokių planavimo dokumentų rengimas bei tvirtinimas dėl objektyvių aplinkybių yra ilgalaikis procesas, ypač jeigu šie procesai vyksta itin urbanizuotose teritorijose. Todėl aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t.y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu.
Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu, kuriame pažymėta, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalies, kurioje įtvirtintas nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams teisingai atlyginant, kontekste Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatose (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo redakcija) ta apimtimi, kuria joje numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, reguliuojami santykiai turi tam tikrų ypatumų. Šiuos ypatumus lemia tai, kad Įstatymo nustatyta tvarka yra atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį okupacinės valdžios nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą (taip pat ir į žemę), kartu atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius, kitus su nuosavybe susijusių santykių esminius pokyčius, įvykusius per laikotarpį, praėjusį nuo šio turto neteisėto nacionalizavimo. Dėl minėtų esminių pokyčių, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos valstybės realias galimybes neįmanoma atkurti visų okupacinės valdžios pažeistų nuosavybės teisių visiškai grąžinant natūra visą išlikusį nekilnojamąjį turtą (taip pat ir žemę). Įstatymo preambulėje konstatuojama, kad piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra, – už jį teisingai atlyginama. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjo diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką objektyviai lemia tai, kad per laikotarpį, praėjusį nuo neteisėto nacionalizavimo, iš esmės pasikeitė nuosavybės santykių sistema, tačiau įstatymais nustatant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (taip pat ir į žemę) atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgtina į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus.
Teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus nustatė, kad ginčo žemė (žemės sklypas (duomenys neskelbtini)) dar 1963 m. birželio 19 d. Kauno miesto vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 379 buvo skirta Kauno naftos bazės statybai, nutarus parengti atitinkamus žemės sklypo planavimo dokumentus. 1994 m. birželio 7 d. šis žemės sklypas pagal parengtą planą buvo išnuomotas tuometiniam žemės naudotojui ir statinių savininkui – valstybinei įmonei „Lietuvos kuras“ (T.2, b.l. 7-16). Kauno apskrities viršininko administracijos 1996 m. rugsėjo 23 d. sutartimi paminėtas 284 834 kv.m. dydžio žemės sklypas buvo išnuomotas AB „Lietuvos kuras“ ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei kadastre. Kauno savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu patvirtino nurodyto žemės sklypo detalųjį planą ir dabartiniu jo naudotoju (nuomininku) yra tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Petroleum“. Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos ir detaliojo plano sprendinių bei dabartinės padėties analizės teismas nustatė, kad detaliuoju planu patvirtinta teritorija, kurios ribos iš esmės nesikeitė nuo 1963 metų, užstatyta UAB „Baltic Petroleum“ priklausančiais statiniais ir pagalbiniais pastatais, buvę kuro tiekimo bazės statiniai naudojami ir yra patenkinamos būklės.
Remdamasi aptartų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visetu, teisėjų kolegija konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) kv.m. dydžio žemės sklypo (duomenys neskelbtini)faktinis dydis, paskirtis ir būdas iš esmės liko nepakitę nuo 1963 metų. Detaliojo plano sprendiniai patvirtina, kad žemės sklypą numatoma naudoti ir toliau pagal tikslinę ir nepasikeitusią paskirtį (pramoninei gamybai ir sandėliavimui), t.y. konkrečiam žemės sklypui ir dabartiniu metu yra išlikęs aiškus ir objektyviai išreikštas visuomeninis poreikis. Ūkinei veiklai žemės sklype vystyti keliami padidinti gamtosauginiai reikalavimai (apsaugos zonos), kas turi tiesioginės įtakos suformuoto žemės sklypo dydžiui. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme teismas vertino, kad toks žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkami žemei ir natūra negali būti grąžinamas. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pagrįstai ir teisėtai atsisako žymėti pareiškėjų nurodytą žemę kaip laisvą ir neužstatytą, todėl skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti šį veiksmą pripažintino nepagrįstu ir atmetė. Teismas vertino, kad kiti pareiškėjų reikalavimai yra tiesiogiai susiję su paminėtu reikalavimu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kitais pagrindais Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 23 d. įsakymas Nr. A-1878 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, neginčijamas, todėl atmetęs pagrindinį reikalavimą, atmetė ir kitus (išvestinius) pareiškėjų skundo reikalavimus.
II.
R. V., E. K. ir V. V. (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą (T 2, b. l. 80 - 85), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų patikslintą skundą patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad sklypas, priskirtinas valstybės išperkamajai žemei, ir natūra negali būti grąžintas dėl objektyviai išreikšto visuomeninio poreikio, kuris pasireiškia tiksline paskirtimi (pramoninė gamyba ir sandėliavimas), o ūkinei veiklai šiame sklype keliami padidinti gamtosauginiai reikalavimai (apsaugos zonos), turintys įtakos suformuoto sklypo dydžiui.
Remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu žemė iš pretendentų atkurti nuosavybės teises į žemę yra išperkama, jei ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Sklypo Biruliškių g. 6 A, Kaune, ribos nustatytos Kauno miesto valdybos 1994 m. birželio 7 d. potvarkio Nr. 803-v, 1.1 punktu: detalusis planas, statinių, esančių sklype Biruliškių g. 6 A, Kaune, eksploatacijai reikalingo žemės sklypo dydžio nustatymui buvo parengtas tik 2008 m. gegužės 23 d. – praėjus 13 metų nuo įstatymo nustatymo termino. Teismas nenurodė kokiais kitais Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio pagrindais ši žemė galėtų būti priskirta valstybės išperkamai.
Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuoroda į nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus reiškia, kad vien fakto, jog žemės sklypas, į kurį patenka prašoma grąžinti teritorija, yra išnuomotas, ar kad jame yra kitiems asmenims priklausantys statiniai, nepakanka daryti išvadą, kad tokią žemė yra valstybės išperkama.
2. Teismas nenagrinėjo, koks konkretus sklypas (sklypai) reikalingas ginčo teritorijoje esančių statinių eksploatacijai ir kokia dalis ginčo žemės lieka laisva (grąžintina). Nurodytų veiksmų atlikimo tvarką reglamentuoja Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktas, pagal kurį šiuos veiksmus turi atlikti Kauno miesto savivaldybės administracija.
3. Byloje nenustatyta, kad ginčo teritorija naudojama pagal savo tikslinę paskirtį –pramoninei gamybai ir sandėliavimui. Apeliantų teigimu, nuo naftos bazės įsteigimo teritorija nebuvo ir nėra naudojama sandėliavimui ir pramoninei gamybai. Apeliantų teigimu, egzistuoja privatus trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Oksetos servisas“ ir UAB „Baltic Petroleum“ interesas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo motyvas dėl apsauginės zonos taip pat nepagrįstas, nes apsauginės zonos neapima visos ginčo teritorijos.
Šalies argumentai
5. Apeliantai teigia neprieštaravę ir neprieštarauja, kad žemės grąžinimo natūra atveju tretysis suinteresuotas asmuo naudotų žemę pagal tikslinę paskirtį.
6. Teismas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto atžvilgiu netinkamai taikė teleologinį teisės normų aiškinimo metodą (turėjo taikyti lingvistinį metodą).
7. Teigia, kad teismas nenustatė kokiam konkretus visuomenės poreikis galėtų turėti viršenybę prieš pareiškėjų teisę susigrąžinti natūra turėtą žemę.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime (T 2, b. l.115-118) išdėstyti šie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nesutinka su apeliantų nuomone, kad pirmosios instancijos teismo argumentai nėra pakankamai ginčo sklypą priskirti valstybės išperkamai žemei. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartimi (administracinė byla Nr. A7-276-2004, Administracinių teismų praktika 5, 115 psl.) suformuotą praktiką (analogiška praktika suformuota ir kitose bylose, pvz. administracinėje byloje Nr.A5-1051/2006). Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnyje nustatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus nustato Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Minėtose nutartyse teismas yra aiškiai pasisakęs, kad aiškinanti Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, būtina taikyti teleologinį tesiės aiškinimo metodą. Todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas dėl Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto neteisingai taikė teleologinį tesiės aiškinimo metodą, nepagrįsti.
2. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad „sklypo (duomenys neskelbtini) ribos nustatytos Kauno miesto valdybos 1994 m. birželio 7 d. potvarkio Nr. 803-v 1.1 punktu, o detalusis planas, statinių, esančių sklype (duomenys neskelbtini), eksploatacijai reikalingo žemės sklypo dydžio nustatymui buvo parengtas tik 2008 m. gegužės 23 d. <...>“. Atkreipia dėmesį , kad ginčijamu detaliuoju planu nebuvo formuojamas žemės sklypas prie esamų pastatų (duomenys neskelbtini), šis žemės sklypas jau buvo suformuotas ir nustatytas statinių eksploatacijai reikalingas žemės plotas, o ginčijamo detaliojo plano planavimo tikslas buvo teritorijos tvarkymo, naudojimo režimo ir statybos reglamento nustatymas, naudojimo būdo ir pobūdžio patikslinimas, nekeičiant esamos pagrindinės tikslinės paskirties.
Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnį, valstybinės žemės sklypai išnuomojami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Jie išnuomojami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Kauno miesto valdyba 1994 m. birželio 7 d. potvarkio Nr. 803-V 1.1 punktu nutarė išnuomoti valstybės įmonei „Lietuvos kuras“ (duomenys neskelbtini) kv.m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugsėjo 23 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. N19/96-3586 buvo išnuomotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), tokio dydžio, kuris būtinas akcinei bendrovei AB „Lietuvos kuras“ nuosavybės teise valdomiems esamiems statiniams eksploatuoti – buvo išnuomotas 284 834 kv.m. ploto žemės sklypas, t. y. tokio paties dydžio, kuris buvo patvirtintas Kauno miesto valdybos 1994 m. birželio 7 d. potvarkio Nr. 803-V 1.1 punktu, kaip reikalingas statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Atkreipė dėmesį, kad namų valdos techninės apskaitos byloje nurodytas žemės sklypo naudojamas plotas taip pat yra (duomenys neskelbtini) kv. m.
3. Apeliantai nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių byloje esančius įrodymus ir patvirtinančių jų nurodomą aplinkybę esą žemės sklypas (duomenys neskelbtini), naudojamas ne pagal paskirtį. Atsakovo teigimu, Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo žemės naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Nesant priešingų įrodymų teismas pagrįstai nusprendė, kad detaliojo plano sprendiniai patvirtina, jog žemės sklypą numatoma ir toliau naudoti pagal tikslinę paskirtį (pramoninei gamybai ir sandėliavimui), t.y. konkrečiam žemės sklypui ir dabartiniu metu yra išlikęs aiškus ir objektyviai išreikštas visuomenės poreikis.
4. M. V. iki 1940 m. turėtos žemės dalis, patenkanti į kitą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, į kurią pretenduoja pareiškėjai, patenka į apsauginės zonos ribas.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (T 2., b.l.111-113) prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad Atkūrimo įstatymo imperatyviai 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nėra numatyta termino iki kada turi būti parengti žemės sklypų detalieji planai, sutinka su teismo sprendimo argumentais. Todėl apeliantų argumentas, kad detalusis planas parengtas tik 2008 metais, neturi teisinės reikšmės.
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime (T 2, b.l. 107-110) į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Remdamasis Atkūrimo įstatymo imperatyvia 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu nurodo, kad nuosavybės teisės negali būti atkurtos į žemę, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems ar pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai ir kt. Pažymi, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 194, Nacionalinė žemės tarnyba negali priimti aktų, kurie darytų įtaką savivaldybių ir apskričių viršininkų administracijų sprendimams bei sukeltų teisines pasekmes fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl negalėjo patenkinti pareiškėjų skundo ir panaikinti nepavaldžių institucijų sprendimų.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Okseta“ atsiliepime į apeliacinį skundą (T 2, b.l. 126-129) prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime pateikiami šie nesutikimo su pareiškėjų apeliaciniu skundu argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1.Pirmosios instancijos teismas pilnai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus ir suformuotą teisės taikymo praktiką.
2. Iš nuosavybės teisių atkūrimo bylos ir detaliojo plano sprendinių bei dabartinės padėties analizės matyti, kad detaliuoju planu patvirtinta teritorija, kurios ribos iš esmės nesikeitė nuo 1963 metų (t.y. skyrimo Kauno naftos bazės statybai; išnuomojimo 1994 m. valstybės įmonei „Lietuvos kuras“, po to - UAB „Baltic Petroleum“) yra užstatyta UAB „Baltic Petroleum“ priklausančiais statiniais ir pagalbiniais pastatais, buvę kuro tiekimo bazės statiniai naudojami pagal savo tiesioginę tikslinę paskirtį – naftos produktų sandėliavimą ir distribuciją, žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Informavo, kad 2009 m. birželio 26 d. sutartimi UAB „Baltic Petroleum“ nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė UAB „Okseta“.
Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 straipsnio 3 dalimi ir 6.562 straipsniu nurodo, kad nuomos sutartis prieš terminą gali būti nutraukiama tik šalių susitarimu. Pasikeitus nekilnojamojo daikto savininkui, naudojamas kitos paskirties žemės sklypas, dėl kurio buvo sudaryta nuomos sutartis, iš naujo neperformuojamas.
3. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnį, valstybinės žemės sklypai išnuomojami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniais, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai išnuomojami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
4. Iki 2001 m. balandžio 1 d. galiojusi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio redakcija nenumatė galimybės atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra miestų teritorijose. Tik Konstituciniam Teismui 2001 m. balandžio 2 d. nutarime konstatavus, kad šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numato, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai žemei nėra konkretaus visuomeninio poreikio, prieštarauja Konstitucijai, buvo priimtos Atkūrimo įstatymo pataisos, numatančios galimybę ir susigrąžinti žemę natūra miestuose. Pagal galiojančią Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio redakciją valstybės išperkamai žemei yra priskiriama žemė, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo mietams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.
5. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kv.m. dydžio žemės sklypas (duomenys neskelbtini), naudojamas ir numatoma jį toliau naudoti pagal tikslinę paskirtį (pramoninei gamybai ir naftos produktų sandėliavimui), t.y. konkrečiam žemės sklypui ir dabartiniu metu yra išlikęs aiškus ir objektyviai išreikštas poreikis bei būtinumas eksploatuoti statinius. Ūkinei veiklai žemės sklype keliami padidinti gamtosauginiai reikalavimai (nustatomos apsaugos zonos), o tai turi tiesioginės įtakos suformuoti žemės sklypo dydžiui. Teismas pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją žymėti pareiškėjų nurodytą žemę kaip laisvą (neužsatytą).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepime į apeliacinį skundą (T 2., b.l. 120-121) prašo pareiškėjų apeliacinį skundą patenkinti.
Nurodo, kad įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, kad pirmenybė yra teikiama nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimui natūra. Tai patvirtino ir Konstitucinis Teismas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas visuomenės poreikių aiškinimas, grindžiamas tikslinės teritorijos svarba, nėra svarbesnis nei pareiškėjų nuosavybės teisės atkūrimas natūra. Teritorija pramoninei gamybai ir sandėliavimui nenaudojama, yra apleista, taigi esama situacija neatitinka detaliojo plano sprendinių ginčo teritorijoje vystyti pramoninę gamybą. Nurodo, kad nenustatyta koks konkretus visuomeninis poreikis neleidžia atkurti nuosavybės teisės natūra.
Tretieji suinteresuotieji asmenys A. V. ir J. U. atsiliepimuose į apeliacinį skundą, palaiko apeliantų išdėstytus argumentus, prašo jų apeliacinį skundą patenkinti (T 2, b.l. 123-125).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuo j a:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl to, ar dalis buvusios savininkės M. V. iki nacionalizacijos turėtos žemės, į kurios grąžinimą natūra pretenduoja pareiškėjai, Kauno miesto savivaldybės administracijos pagrįstai nežymima kaip laisva (neužstatyta) žemė ir priskiriant ją valstybės išperkamai žemei neformuojamas žemės sklypas grąžinimui natūra. Pareiškėjai taip pat ginčija Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą, kuriuo patvirtintas detalusis planas, apimantis ir ginčo žemę.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo žemė Kauno miestui priskirta iki 1995 m. birželio 1 d. Nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra sąlygas ir tvarką reglamentuoja Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 12 straipsnio 3 punktas ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktas.
Iki 2002 m. balandžio 19 d. (2002 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-832 įsigaliojimo) galiojusios Atkūrimo įstatymo redakcijos 5 ir 12 straipsnių nuostatos nuosavybės teisių atkūrimą natūra į laisvą (neužstatytą) žemę siejo su nuosavybės teise valdomų statinių turėtos žemės vietoje buvimu ar nebuvimu. Nuo 2002 m. balandžio 19 d. ši sąlyga panaikinta, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu buvo pripažinta, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Konstitucijai. 2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcijos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvų (neužstatytų) žemės sklypų, kuriuos numatoma grąžinti natūra turėtoje vietoje, planus Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina savivaldybių tarybos. 2004 m. kovo 23 d. Nr. IX-2076 įstatymu pakeitus Atkūrimo įstatymu iš dalies pakeitus 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą buvo nustatyta, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Pagal minėtą teisinį reguliavimą nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra neatkuriamos dviem atvejais: 1) žemė pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei; 2) susigrąžinti žemę turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.
Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatas atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo procedūrose dalyvauja ne tik apskričių viršininko administracijos, bet ir savivaldybės. Teisės aktai paskirstė šių viešojo administravimo sistemos subjektų kompetenciją. Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktą veiksmus, susijusius su teritorijų planavimu ir žemės sklypų formavimu, turi atlikti savivaldybių administravimo subjektai. Piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į miesto žemę (iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose) nagrinėja turto buvimo vietos miesto žemėtvarkos skyriai, o sprendimą atkurti nuosavybės teises priima apskrities viršininkas, gavęs atitinkamo savivaldybės subjekto sprendimu patvirtintus žemės sklypų planus ir kitus dokumentus (iki 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. 1101 įsigaliojimo pagal savivaldybių tarybų patvirtintus žemės sklypų planus, įsigaliojus šiam nutarimui, t.y. nuo 2004 m. rugsėjo 3 d., pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus). Taigi pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34 ir 106 punkto nuostatas vienas iš teisinių pagrindų apskrities viršininkui atkurti nuosavybės teises į miesto žemę natūra yra savivaldybės administracijos direktoriaus administracinis aktas dėl žemės sklypo duomenų nustatymo ir žemes sklypo plano patvirtinimo.
Pareiškėjai nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl to, kad jie pretenduoja į žemės grąžinimą natūra, o atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija, pareiškėjų manymu, nepagrįstai neformuoja žemės sklypo grąžinimui natūra ir nerengia sklypo plano dėl savininkės M. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės sklypo dalies, kuri pagal Kauno savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr.A-1878 patvirtiną žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą pažymėta kaip pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija, kurioje leidžiamas tikslinės paskirties užstatymas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad sprendžiant, ar žemė gali būti grąžinta natūra, ar ji priskirtina valstybės išperkamai žemei, turi būti vadovaujamasi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktu. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą (byloje aktuali 2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr.IX-832 redakcija) žemė išperkama valstybės, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.
Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes yra svarbu nustatyti, ar žemė, į kurią atkurti nuosavybės teises pretenduoja pareiškėjai, yra Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme yra laisva (neužstatyta).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl nuosavybės teisės atkūrimo į miesto žemę natūra, detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta). Dėl Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatos, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, laikomasi nuostatos, jog būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t. y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Tai kartu reiškia, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte (žr.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A7-276-2004, Administracinių teismų praktika 5, 151 psl.).
Iš bylos dokumentų matyti, kad Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, vykdydamas Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatas, 2004 m. kovo 22 d. raštu Nr.02-03-489 Kauno miesto žemėtvarkos skyrius kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypų suformavimo M. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytoje žemėje. Kauno miesto savivaldybės administracija 2004 m. gegužės 24 d. raštu Nr.40-2-699 pateikė Kauno miesto žemėtvarkos skyriui preliminarius duomenis apie laisvą (neužstatytą) žemę, tarp jos duomenis apie galimybę suformuoti tris žemės sklypus (Nr.2-14000 kv.m., Nr.5- 340 kv.m., Nr.6- 2660 kv.m.) savininkės M. V. žemėje. Išnagrinėjęs preliminarius duomenis, Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2004 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr.02-03-1594 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas pagal šiuos duomenis suformuoti žemės sklypus ir patvirtinti šių sklypų planus dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę natūra E. K., P. V. (mirusiojo vardu, įpėdinė – R. V.), V. V., V. V., J. U.. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.A-2333 patvirtino laisvos žemės sklypų planus (Ateities pl. 33D - 14056 kv.m., 33E – 340 kv.m., SSF -2660 kv.m.). Kauno apskrities viršininkas, atsižvelgdamas į šį Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymą, 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.02-01-12783 nusprendė atkurti nuosavybes teises į šiuos žemės sklypus natūra E. K., P. V. V. (mirusiojo vardu), V. V., V. V., J. U.. Remiantis šiuo įsakymu pareiškėjų atžvilgiu 2005 m. gruodžio 14 d. buvo priimti individualūs administraciniai aktai (sprendimai) dėl nuosavybės teisės atkūrimo natūra į atitinkamas M. V. žemės dalis. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2005 m. gegužės 30 d. išraše pažymėta, kad 284834 kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio dalyje, pareiškėjų manymu, gali būti jiems suformuotas žemė sklypas grąžinimui natūra, kadastro duomenys suformuoti 1993 m. gruodžio 11 d., nurodyta, kad šis žemės sklypas yra kitos (kitos specialios) paskirties. Minėti bylos įrodymai patvirtina, kad Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatos pareiškėjų atžvilgiu buvo vykdomos, t.y. Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė Kauno miesto žemėtvarkos skyriui informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę iki minėto detaliojo plano patvirtinimo. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog Kauno miesto savivaldybės administracija be pateiktų Kauno miesto žemėtvarkos skyriui turėjo ir daugiau duomenų apie laisvą (neužstatytą) žemę, tačiau jų neteikė.
Pareiškėjai pretenduoja, kad jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra į atitinkamai didesnį savininkės žemės plotą, t.y. į M. V. žemės dalį, kuri Kauno savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr.A-1878 patvirtiname žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane pažymėta kaip pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija. Pirmosios instancijos teismas pagal pateiktus į bylą įrodymus nustatė, kad detaliuoju planu suplanuotos teritorijos, į kurią įeina ginčo sklypas, paskirtis ir naudojimo būdas bei faktinis dydis iš esmės nesikeitė nuo 1963 metų (žemės sklypo skyrimo Kauno naftos bazės statybai 1963 m. birželio 19 d. Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto sprendimu Nr.379). Kaip matyti iš bylos medžiagos ir jos priedo - žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano dokumentų paketo – Lietuvos Respublikos energetikos komiteto 1990 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr.1 buvo įkurtas gamybinis susivienijimas „Lietuvos kuras“, kuriam buvo pavaldžios visos Lietuvos kuro bazės, tarp jų Kauno naftos tiekimo bazė. Šis susivienijimas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr.I-605 buvo likviduotas vietoj jo įsteigiant valstybės įmonę „Lietuvos kuras“. Kauno miesto valdybos 1994 m. birželio 7 d. potvarkiu Nr. 803v buvo nutarta valstybės įmonei „Lietuvos kuras“ išnuomoti žemės sklypą iki (duomenys neskelbtini) kv.m. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 1995 m. kovo 31 d. įsakymu VĮ „Lietuvos kuras“ buvo reorganizuota į AB „Lietuvos kuras“, kurios sudėtyje buvo 13 kuro tiekimo bazių, tarp jų – Kauno kuro tiekimo bazė (nuo 1995 m. spalio 12 d. AB „Lietuvos kuras“ Kauno filialas). 1996 m. rugsėjo 23 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Kauno apskrities valdytojas, atsižvelgdamas į Kauno miesto valdybos 1994 m. birželio 7 d. potvarkį Nr. 803v, išnuomavo AB „Lietuvos kuras“ Kauno filialui 284834 kv.m. žemės sklypą Biruliškių g.6a, Kaune, iki 2093 m. spalio 17 d. 2001 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi AB „Lietuvos kuras“ buvo iškelta bankroto byla. 2004 m. birželio 30 d. sutartimi bankrutuojanti AB „Lietuvos kuras“ perleido UAB „Baltic Patroleum“ (kreditoriui bankroto byloje atitinkamai mažinant kreditorinį reikalavimą prieš BAB „Lietuvos kuras“) naftos produktų sandėlį ir kitus pastatus bei statinius (iš viso 30 pavadinimų), esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, į kuriuos UAB „Baltic Patroleum“ 2004 m. rugsėjo 27 d. įregistravo savo nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. Šios sutarties 2.1.2 punkte nurodyta, kad BAB „Lietuvos kuras“ nuo šios sutarties perleidžia UAB „Baltic Patroleum“ ir visas turimas teises bei pareigas pagal 1996 m. rugsėjo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Šis pakeitimas dėl 284834 kv.m. žemės sklypo nuomos 2004 m. rugsėjo 30 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant, ar dalis 284834 kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), į kurią pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, yra laisva (neužstatyta), turi būti vadovaujamasi pirmiau minėtomis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatomis, o aptartos byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina tik tai, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), aptartu laikotarpiu buvo naudojamas kaip vientisa teritorija tai pačiai paskirčiai – šiame sklype pastatytų kuro (naftos produktų) tiekimo bazės pastatų ir statinių eksploatavimui.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad detalusis planas yra tik viena iš sąlygų žemę išpirkti, tačiau vien detaliojo plano buvimas nereiškia, jog nekvestionuojamai yra patvirtinamas konkretaus žemės sklypo objektyviai išreikštas visuomenės poreikis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A5-63-2003 (Administracinių teismų praktika 4, 350 psl.) apibūdinta detaliojo plano reikmė nuosavybės teisių atkūrimo procese nurodant, kad šiais planais nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris yra susijęs su teritorijoje vykdomos veiklos tam tikrų sąlygų nustatymu.Visas detalusis planas (ar jo atskiros dalys) visada susiję su konkrečiu, vietos atžvilgiu aiškiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija). Sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė, buvimas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas atižvelgiant į kiekvienam individualiam ginčo atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, kadangi žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad žemės, kuria savininkas pretenduoja susigrąžinti natūra, nuomos sutarties sudarymas nėra kliūtis atkurti nuosavybės teises į žemę. Teismas įvertinęs įrodymus nustatė, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypas, į kurį pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, kadangi pagal detalųjį planą į šį žemės sklypą yra aiškus ir objektyviai išreikštas visuomenės poreikis – pramoninė gamyba ir sandėliavimas.
Planavimo sąlygose žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) kv.m.) (duomenys neskelbtini) detaliojo plano dokumentams rengti nurodyta, kad detaliojo planavimo tikslas – žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio patikslinimas, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, statybos reglamento nustatymas vadovaujantis Kauno miesto teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr.T-242, sprendiniais. Kaip matyti iš žemės sklypo detaliojo plano dokumentų paketo, pagal Kauno miesto teritorijos bendrąjį planą detaliojo planavimo teritorija yra Kauno miesto pramoninėje dalyje, kurioje numatyta pramonės objektų (komercinės, visuomeninės, infrastruktūros) objektų statyba. Pirmiau minėta, kad 2004 m. birželio 30 d. sutartimi UAB „Baltic Patroleum“ įgijo nuosavybėn bankrutuojančios AB „Lietuvos kuras“ pastatus ir statinius, esančius išsinuomotame iš valstybės (duomenys neskelbtini) kv.m. žemės sklype (duomenys neskelbtini). Iš sutartyje išvardyto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo turto aprašo matyti, kad minėtame sklype esantys pastatai, kiti statiniai (inžineriniai) ir jų priklausiniai yra skirti naftos produktų pristatymui, laikymui, išdavimui (siurblinės, šviesių ir tamsių naftos produktų, alyvų, tepalų sandėliai, degalinės – operatorinės ir kt.), taip pat pagalbiniai pastatai, statiniai (tarp jų - gaisrų gesinimo infrastruktūra, valymo įrenginiai, geležinkelis ir kt.). Iš detaliojo plano sprendinių matyti, kad žemės sklypas yra vientisas, užimtas ir skirtas pagal veiklos paskirtį susijusių pastatų, statinių ir įrenginių eksploatavimui. Detaliuoju planavimu siekiama suintensyvinti teritorijos panaudojimą (sutankinti užstatymą), tame tarpe įrengiant papildomas talpas ir technologinius įrenginius biokuro ir naftos produktų sumaišymui ir tolesnei distribucijai. Iš detaliojo plano sprendinių taip pat matyti, kad yra numatyta kuro tiekimo bazėms ir kietojo kuro cechams nustatyta 10 metrų sanitarinės apsaugos zona, kuri yra detaliuoju planu suplanuoto sklypo ribos. Pareiškėjų manymu, žemės sklypas grąžinimui natūra gali būti suformuotas teritorijoje, kurioje pagal detalųjį planą numatytas užstatymas (naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija).
Iš 2006 m. gruodžio 6 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokolo Nr.40-12-SK448, matyti, kad detalusis planas atitiko Kauno miesto bendrąjį planą, nustatytas sąlygas ir buvo suderintas be pastabų. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlikusios institucijos (Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyrius) 2008 m. vasario 29 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr.TP-10 dėl parengto detaliojo plano pateikta teigiama išvada ir pasiūlyta jį tvirtinti. Pažymėta, kad jeigu keisis ūkinės veiklos pobūdis ir dėl to reikės kitokių sanitarinės apsaugos zonų, bus būtinas naujas detalusis planas. Gavęs teigiamą Valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. A-1878 patvirtino (duomenys neskelbtini) kv.m. (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Pareiškėjai detalųjį planą ginčijo tik tuo aspektu, kad, jų manymu, teritorijoje, kurioje pagal detalųjį planą numatyti pramonės ir sandėliavimo objektai (užstatyti leidžiama teritorija) jiems gali būti suformuotas žemės sklypas grąžinimui natūra.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2005 m. gegužės 30 d. išraše dėl (duomenys neskelbtini) kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šis žemės sklypas yra kitos (kitos specialios) paskirties. Kad šio sklypo paskirtis dėl jame pastatytų pastatų, statinių ir jų priklausinių turi specifinę paskirtį (naftos produktų terminalas) matyti iš šio objekto įtraukimo į atitinkamus sąrašus. Dar 1992 metais minėtoje teritorijoje esančius pastatus ir statinius eksploatavusi Valstybės įmonės "Lietuvos kuras" Kauno kuro tiekimo bazė buvo įtraukta į Valstybinės reikšmės objektų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1343 (1992 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo Nr. 643 redakcija), rizikos objektų grupę. Analogiška objekto paskirtis ir svarba išlikusi ir patvirtinus detalųjį planą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išduotas 2010 m. balandžio 6 d. pavojingo objekto registracijos pažymėjimas Nr.2010-1 patvirtina, kad detaliuoju planu patvirtintoje teritorijoje (duomenys neskelbtini), esantis objektas – Kauno naftos produktų terminalas – yra įregistruotas Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registre kaip pavojingas objektas. Pavojingu objektu laikoma visa veiklos vykdytojo valdoma teritorija, kur viename ar keliuose įrenginiuose, įskaitant ir su jais susijusią infrastruktūrą ar veiklą, nuolat arba laikinai gaminama, perdirbama, laikoma, perkraunama, naudojama, sandėliuojama arba neutralizuojama viena arba kelios pavojingos medžiagos ar jų atliekos, kurių kiekis prilygsta nustatytiems šių medžiagų kiekiams ar juos viršija. Taigi detaliuoju planu suplanuota teritorija pagal veiklos pobūdį (naftos produktų terminalas) yra vientisa specifinės paskirties teritorija. Naftos produktų terminalas yra objektas kuris reikalingas valstybei, taip pat atitinkamai visuomenės daliai, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad į ginčo žemę yra konkretus teritorijos detaliajame plane išreikštas poreikis, kad ginčo žemė yra užimta statiniams eksploatuoti (taip pat statyti) reikalingu žemės sklypu ir priskiriama valstybės išperkamai žemei (Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas), todėl pareiškėjams natūra negali būti grąžinama, yra pagrįstos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant nagrinėjamai bylai aktualius teisės taikymo klausimus, būtina vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis jau išnagrinėtose analogiškose, iš esmės panašiose bylose. Tokios išvados kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo bei Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija), kurioje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką rėmėsi teisingai.
Apibendrindama išdėstytus argumentus kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų R. V., E. K. ir V. V. skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.