- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-23
- Bylos Nr.
- 2-3922-292/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03439-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Pareiškėjas
- R. A., S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Alytaus apskrities VMI
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuoto asmens Alytaus apskrities VMI atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. A. ir S. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Alytaus apskrities VMI dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad L. J. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra jų motina.
Pareiškėjos nurodė, kad (duomenys neskelbtini)mirė jų motina L. J. K.. Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas - butas, adresu (duomenys neskelbtini). Mirusios L. J. K. paveldėjimo byla užvesta Alytaus miesto 4-ajame notarų biure, notarė N. Liubamirskienė. Pareiškėjos yra L. J. K. dukros ir vienintelės jos turto paveldėtojos, tarp kurių ginčo nėra. Tvarkant paveldėjimo dokumentus paaiškėjo, kad trūksta dokumentų, patvirtinančių, kad mirusioji buvo jų motina. Mirusioji buvo sudariusi dvi santuokas ir abu kartus išsituokusi. Jos yra dukros iš pirmosios santuokos. Pirmoji L.J. K. santuoka buvo sudaryta su jų tėvu J. R., jų ikisantuokinės pavardės yra „R.“. 1968-06-07 pareiškėjų motina sudarė santuoką su K. K., su kuriuo 1972-04-20 išsituokė. Kadangi neturi mirusiosios L.J. K. ištuokos su J. R. liudijimo, negali priimti palikimo. Duomenų apie su J. R. nutrauktą santuoką Lietuvos centriniame archyve nėra. Kita tvarka jos šio dokumento gauti negali, todėl jų giminystės ryšys su mirusiąja prašomas nustatyti teismine tvarka.
Teismo posėdžio metu pareiškėja R. A. paaiškino, kad motinos pavardė „K.“ yra likusi po antrosios santuokos. Mamai ištekėjus antrą kartą, nei ji, nei sesuo nežinojo, kokią pavardę pasirinko motina. Antros santuokos akto įraše nurodoma mamos pavardė „M.“, to jos taip pat nežinojo, nes motinos pavardė po pirmos santuokos su J. R. buvo „R.“, ji ir sesuo gimusios pirmoje santuokoje ir jų ikisantuokinės pavardės yra „R.“, tai patvirtina gimimo liudijimai. Visą sumaištį kelia tai, kad neišlikęs motinos pirmosios ištuokos liudijimas, kuris patvirtintų motinos pavardės pasikeitimą iš „R.“ į „K.“.
Šalies argumentai
Pareiškėja S. K. palaikė pareiškimą ir sutiko su pareiškėjos R. A. paaiškinimais.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Alytaus apskrities VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą pranešta laiku ir tinkamai (b.l. 18). Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo nurodo, jog su pareiškimu sutinka ir neprieštarauja dėl pareiškime nurodyto juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašo nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant (b.l. 19-20).
Byla nagrinėtina nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui (CPK 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pripažintina, kad pareiškėjos negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jos yra L. J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), dukros. L. J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Po jos mirties liko jai priklausęs nekilnojamasis turtas - butas, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos, kaip pirmos eilės įstatyminės įpėdinės, norėdamos gauti paveldėjimo teisės liudijimą, privalo notarų biurui pateikti jų ir L. J. K. giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus, kurių jos neturi ir negali gauti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad mirusiosios L. J. K., M. ikisantuokinė pavardė - „M.“, ji gimusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). Tai, kad L. J. M., M. po pirmosios santuokos sudarymo su J. R. pavardė buvo „R.“ patvirtina pateikti pareiškėjų gimimo aktų įrašai (b.l. 10, 13), jų pagrindu išduoti gimimo liudijimai (b.l. 11, 14), kuriuose pareiškėjų pavardės nurodomos „R.“, o jų motina – „L. J. R.“. Tai, kad L. J. R., M., nutraukusi santuoką su J. R. susituokė su K. K. ir po santuokos jos pavardė buvo „K.“, patvirtina 1968-06-07 santuokos su K. K. akto įrašas (b.l. 7). Jame ne tik sutampa mirusiosios dvigubas vardas, ikisantuokinė pavardė, tėvavardis, bet ir gimimo metai, mėnuo, diena, sudarant šį akto įrašą buvo pateiktas tas pats jos asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, kaip ir įregistruojant pareiškėjų gimimą. Duomenų apie J. R. ir L. J. R. ištuoką Lietuvos valstybės istorijos archyve nėra (b.l. 6).
Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, pareiškėjų paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėjos R. A. ir S. K. yra L. J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), dukros. Teismas vadovaujasi tikimybių pusiausvyros principu, o pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog pareiškėjų nurodytas faktas dėl giminystės ryšio egzistavo, negu neegzistavo, todėl faktas laikytinas nustatytu. Šis faktas nustatytinas teismine tvarka, nes įstatymai nenumato kitokios jo nustatymo tvarkos (CPK 445 str.). Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad pareiškėjos R. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) mirusios L. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), dukros.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.