Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. birželio 4 d. apie 15.30 val. nelegalaus (neteisėto) darbo patikrinimo metu, gavus anoniminį pranešimą dėl galimo nelegalaus darbo, buvo patikrinti asmenys vykdantys statybos darbus (duomenys neskelbtini). Patikrinus minėtu adresu, ant namo stogo bei prie namo sienų siūlių buvo rasti trys asmenys: A. F., L. K. ir V. K.. A. F. paaiškino, kad jis pagal pasirašytą Statybos rangos sutartį su DNSB (duomenys neskelbtini) įsipareigojęs atlikti (duomenys neskelbtini) namų tarpblokinių siūlių remontą, šiam darbui atlikti jis samdosi L. K. ir V. K.. Darbuotojams A. F. davė statybines medžiagas ir darbui reikalingus įrankius. Darbuotojai nuo 10.00 val. dirbo objekte, darbo sutarčių su jais A. F. nesudarė. Darbuotojai neapmokyti dirbti aukštyje ir neturi šiam darbui reikalingos kvalifikacijos, nedėvėjo jokių apsaugos priemonių. Apklausti L. K. ir V. K. patvirtino, kad dėl apdailininko darbo tarėsi su A. F.. Darbą pradėjo nuo 2019 m. birželio 4 d., abu darbuotojai nurodė, kad darbo sutarčių su darbdaviu nėra pasirašę, dirba nelegaliai. Patikrinus Sodros duomenų bazę nustatyta, kad A. F. nuo 2019 m. balandžio 23 d. yra deklaravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje individualią veiklą, tačiau samdomų darbuotojų patikrinimo dieną įdarbinęs nebuvo. Iš aptartų aplinkybių nustatyta, jog A. F. būdamas darbdaviu kaip individualios veiklos savininkas, esant darbinių santykių požymiams, atlygintinumui, 2019 m. birželio 4 d. leido dirbti apdailininkams L. K. ir V. K. nesudaręs su jais darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepranešęs Sodros teritoriniam skyriui prieš vieną dieną iki darbuotojų darbo pradžios ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies l punktą, t. y. kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymu.

Teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovas palaikė administracinio nusižengimo protokole suformuotą kaltinimą ir prašė paskirti A. F. straipsnio sankcijos ribose numatytą baudą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. F. su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu sutiko, savo kaltę pripažino, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi. Prašė teismo griežtai jo nebausti.

Tai, jog A. F. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo bei paaiškinimų, patvirtina byloje esanti toliau aptariama rašytinė medžiaga, kuri prižįstama įrodymais (ANK 569 straipsnis).

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame detaliai užfiksuotas nusižengimo faktas bei visos jo padarymo aplinkybės (b.l. 2).

Iš 2019 m. birželio 7 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)965 matyti, jog nuo 2019 m. birželio 4 d. iki 2019 m. birželio 7 d. atlikus asmenų, vykdančių individualų darbą (duomenys neskelbtini) patikrinimą, buvo nustatyti du nelegaliai dirbę darbuotojai – L. K. ir V. K., kurie dirbo nelegaliai – nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepranešus Sodrai apie jų įdarbinimą (b.l. 5–6).

Iš 2019 m. birželio 4 d. gauto anoniminio pranešimo matyti, jog buvo anonimiškai pranešta apie (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio pastato nesaugiai dirbančius statybininkus, kurie nedėvi šalmų, darbo drabužių, dirbs dar dvi dienas (b.l. 3).

Rašytiniame paaiškinime A. F. nurodė, jog jis dirba pagal individualios veiklos pažymą. Patikrinimo metu 2019 m. birželio 4 d. apie 15.50 val. jis dirbo (duomenys neskelbtini), tvarkė namo lauko siūles, dirbo pasirašęs darbo sutartį su DNSB (duomenys neskelbtini). Kartu dirbo L. K. ir V. K., kurie dirbo nesudarius su jais darbo sutarčių. Kadangi ne visi gali dirbti aukštyje prieš sudarydamas su darbuotojais darbo sutartis norėjo leisti jiems pasibandyti. Visi dirbo be šalmų ir aukštalipių pažymėjimų. Pažada artimiausiu metu L. K. ir V. K. įdarbinti (b.l. 7).

Rašytiniame paaiškinime V. K. nurodė, jog 2019 m. birželio 4 d. apie 15.50 min., vykdė bandomuosius darbus, bandė atlikti daugiabučio namo siūlių remontą, kadangi siekė įsidarbinti pas A. F., dirbantį pagal individualios veiklos pažymą, tarėsi su juo dėl darbo sąlygų. Darbo sutarties su A. F. nėra sudarę, dėl atlyginimo dar nesitarė, dėl darbų saugos nepasirašė, šalmo nesidėjo, nes buvo karšta. Objekte dirbo nuo 10.00 val. (b.l. 8).

Rašytiniame paaiškinime L. K. nurodė, jog 2019 m. birželio 4 d., patikrinimo metu dirbo aukštalipio darbus (duomenys neskelbtini). A. F. yra sudaręs rangos sutartį su DNSB (duomenys neskelbtini), pagal kurią turi užglaistyti išorines namo siūles. Patikrinimo dieną jie dirbo trise, jis, A. F. ir V. K.. Jam bandomasis laikotarpis, pirma diena, kaip dirbo, todėl darbo sutarties A. F. su juo nėra sudaręs. Po šios dienos, žadėjo įdarbinti. Darbą jam pasiūlė pats A. F., kadangi jie buvo iš ankščiau pažįstami. Tarėsi, kad alga bus 50 Eur į dieną. Dirbo be aukštalipio pažymėjimo ir be apsauginių priemonių, be šalmo (b.l. 9).

Iš Sodros duomenų bazėje esančios informacijos matyti, kad A. F. dirba pagal individualios veiklos pažymą (b.l. 10).

Iš Statybos rangos sutarties kopijos matyti, kad užsakovas DNSB (duomenys neskelbtini) su A. F. sudarė rangos sutartį, pagal kurią A. F. įsipareigojo atlikti tarpblokinių siūlių remontą (duomenys neskelbtini) esančiuose objektuose. Atliekamų darbų suma – 7500 Eur. (b.l. 11–12).

Iš nuotraukų matyti, kokiomis sąlygomis buvo atliekami darbai (duomenys neskelbtini). Matyti, kad darbuotojai dirba be apsaugos priemonių, be šalmų (b.l. 13–16).

ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai numato, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Teismas atkreipia dėmesį, jog nelegalaus darbo sąvoką bei požymius apibrėžia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kur numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą <...>.

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu byloje įrodyta, jog A. F., būdamas darbdaviu kaip individualios veiklos savininkas, sudarė sąlygas bei leido nelegaliai dirbti darbuotojams L. K. ir V. K. nesudaręs su jais darbo sutarčių, bei nustatyta tvarka nepranešęs Sodros teritoriniam skyriui prieš vieną dieną iki darbuotojų darbo pradžios, ir tuo jis padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju A. F. administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). A. F. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. A. F. dirbantis, vedęs, augina du mažamečius vaikus (b.l. 19–21). Byloje nėra jokių kitų A. F. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Įvertinęs A. F. nusižengimo pobūdį, nelegalaus darbo trukmę, padarytos žalos mastą, kilusias pasekmes, jo asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pilnai įgyvendinta paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

A. F. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.