- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-05
- Bylos Nr.
- N-575-2308-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01186-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarties V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi patenkino V. P. skundą ir panaikino SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 1297393-0 (toliau – ir Institucijos Nutariamas), kuriuo V. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 straipsnio 4 dalį paskirta 80 (aštuoniasdešimties) litų bauda, ir bylą jo atžvilgiu nutraukė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė nuobauda V. P. buvo skirta už tai, kad jis 2010 rugpjūčio 7 d., apie 20 val. 30 min., važiuodamas Vilniaus miesto troleibusu Nr. 119, maršrutu Nr. 4, tarp stotelių Sapiegos – Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, kontrolei pateikė du kartus pažymėtą vienkartinį bilietą, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-967 patvirtintų Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių 33.2 punktą (toliau – ir Važiavimo taisyklės). Nurodė, jog V. P. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, jog bilietėlį tame pačiame komposteryje pažymėjo du kartus, nes jis strigo. Pažymėjo, jog V. P. kaltė buvo grindžiama jo atžvilgiu surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu bei teismo posėdžio metu apklaustos kontrolierės D. B. parodymais, kuriais ji patvirtino, kad 2010 m. rugpjūčio 7 d. tikrinant 4 maršruto troleibusą, kontrolierius V. Š. nustatė pažeidėją, kurio bilietėlis buvo pažymėtas ne toje transporto priemonėje, nes ant bilieto matomų skylučių išsidėstymas, jų skaičius biliete neatitiko žymų kontroliniame lape, t. y. skylučių buvo daugiau, nei turėjo būti, o pažeidėjui su tuo nesutikus ir nurodžius minėtas aplinkybes, buvo patikrintas komposteris, kuris, kaip paaiškėjo, veikė. Pridūrė, jog tą aplinkybę, kad bilietas du kartus galimai buvo pažymėtas tuo pačiu komposteriu, galėtų patvirtinti žymos ant bilieto, tačiau V. P. nurodo, kad kontrolieriai bilieto jam negrąžino, o Institucijos atstovė tvirtina, kad bilietas jam grąžintas, tuo tarpu teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nėra jokios žymos, kad V. P. bilietas buvo grąžintas, o teismui šis bilietas ar jo kopija pateikti nėra. Konstatavo, jog V. P. inkriminuotas pažeidimas nepagrįstas objektyviais įrodymais, o nesant galimybės sulyginti žymų ant vienkartinio bilieto ir kontrolinio komposterio žymų pavyzdžio kelionės lape, neįmanoma vertinti jų atitikimo ir daryti išvadas, kad bilietas buvo pažymėtas du kartus ar netinkamai, ar žymos padarytos pakartotinai tame pačiame troleibuse dėl komposterio techninio gedimo. Padarė išvadą, kad nesurinkta pakankamai V. P. kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl visos administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės aiškintinos jo naudai.
II.
Institucija, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 36 – 38), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir paskirti baudą V. P.. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, įrodančių administracinį teisės pažeidimą. Pažymi, jog tai, kad V. P. 2010 m. rugpjūčio 7 d. troleibusu važiavo su du kartus pažymėtu bilietu buvo užfiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole, kuris buvo surašytas tinkamai, jame nurodytas V. P. bilieto numeris, asmens duomenys ir kiti privalomi žymėjimai, be to, šis protokolas buvo patvirtintas kontrolierių V. Š. ir D. B. parašais. Teigia, jog keleivio bilietas yra jo asmeninė nuosavybė, todėl bilietas jam buvo grąžintas, ką patvirtino ir liudytoja, o kontrolieriai jokių žymų apie tai administracinio teisės pažeidimo protokole daryti neprivalėjo. Priduria, jog pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu neišsprendė kontrolierio V. Š. iškvietimo liudytoju klausimo. Teigia, jog V. P. nebendradarbiavo, atsisakė pasirašyti protokolą ir rašyti pasiaiškinimą bei pasirašyti apie nutarimo nuorašo paėmimą. Priduria, jog V. P. teismui taip pat nepateikė bilieto, kurį Institucija galėtų sulyginti su kelionės lape esančiomis žymomis.
Atsiliepimas
V. P. atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą prašo šio skundo netenkinti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog Važiavimo taisyklių 37.3 punkte yra nurodyta, jog kontrolierius turi teisę paimti negaliojančius ir suklastotus bilietus, be to, administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat yra grafa, skirta dukart pažymėto bilieto paėmimui užfiksuoti. Pažymi, jog įrodymų rinkimo prievolė tenka pareigūnams, turintiems teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl net apsisprendę jam grąžinti bilietą, kontrolieriai turėjo kitas galimybes jį užfiksuoti, pvz. nufotografuoti, tačiau to nepadarė. Mano, jog netinkamas bilieto žymėjimo įrodinėjimas prielaidomis ir spėjimais nėra leistinas, todėl negalima teigti, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta jam inkriminuojamo pažeidimo objektyvioji pusė. Nurodo, jog biliete galimai daugiau žymų atsirado ne dėl jo kaltės, o todėl, kad troleibuso komposteris veikė netinkamai, tačiau kontrolieriai šio komposterio netikrino, nepateikė jokių jo techninio tvarkingumo tikrinimo įrodymų. Pažymi, jog rašyti paaiškinimą protokole jam niekas nesiūlė, be to, iš Institucijos pateiktos protokolo kopijos matyti, kad jame buvo užfiksuota, jog jis neva atsisakė šį protokolą pasirašyti bei rašyti pasiaiškinimą, ko nėra jam išduoto protokolo dublikate (originale). Teigia, jog nesutinka su Institucijos teiginiu, kad teismas nepagrįstai liudytoju neiškvietė kontrolieriaus V. Š., nes Institucija, turėdama nemenką bylinėjimosi patirtį, galėjo pagrįstai numanyti, jog pažeidimą tiesiogiai tyręs ir Institucijos Nutarimą pasirašęs pareigūnas turėtų būti apklausiamas teismo posėdyje bei įpareigoti jį į posėdį atvykti arba prašyti pirmosios instancijos teismo į posėdį jį iškviesti. Priduria, jog Institucija taip pat nenurodo, kokius svarbius faktus, nenustatytus pirmosios instancijos teismo posėdyje, šis liudytojas galėtų patvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismo nutartimi administracinė byla V. P. pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį buvo nutraukta, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Institucija tokią teismo nutartį ginčija motyvuodama, jog byloje užteko objektyvių įrodymų dėl V. P. kaltės padarius jam Institucijos Nutarimu inkriminuotą pažeidimą.
ATPK 142 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas, užtraukia baudą nuo šešiasdešimties iki vieno šimto litų.
Važiavimo taisyklių 33.2 punktas inter alia įtvirtina, jog keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto, kai kontrolės metu jis pateikia kontrolieriui kitame autobuse ar troleibuse arba kelis kartus pažymėtą vienkartinį bilietą arba jį pažymi kontrolės metu.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. P. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog V. P. veiksmuose nebuvo ATPK 142 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, rėmėsi vien administracinėn atsakomybėn traukiamo V. P. paaiškinimais ir nepagrįstai nesivadovavo administracinio teisės pažeidimo protokolu bei liudytojos D. B. parodymais, kurių teisingumas jokiais bylos duomenimis paneigtas nebuvo. Akcentuotina, jog apeliacinės instancijos teismas V. P. paaiškinimą, kad jis bilietą tame pačiame komposteryje du kartus pažymėjo dėl jo gedimo, vertina kaip jo siekį išvengti administracinės atsakomybės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors V. P. ir tvirtina, jog bilietas du kartus buvo pažymėtas tame pačiame komposteryje, jis teismo posėdyje taip pat nurodo, jog jis „bilietėlį iš komposterio neištraukdamas žymėjo antrą kartą <...> jo (bilieto) nejudino, jis pats pasijudino, o bilietėlio pasijudinimo momento jis nematęs“ (b. l. 23), todėl teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, iš kur jo kelionės biliete atsirado papildomų skylučių (komposterio žymių). Akcentuotina ir tai, jog skunde pirmosios instancijos teismui V. P. nurodė, jog bilietą antrą kartą žymėjo, nes iki galo nenusispaudė jo rankenėlė (b. l. 1), o teismo posėdžio metu tvirtino tai daręs, nes „komposteris neatsitraukė iki galo“ (b. l. 23). Teisėjų kolegijos nuomone, šie V. P. teiginiai vertintini kritiškai. Pridurtina, jog jei komposteris būtų iš tikrųjų sugedęs, sunkumų pasižymėti vienkartinį bilietą, juo labiau pagal galiojusią tvarką, įpareigojusią lipti pro priekines keleivinio transporto priemonės duris, būtų kilę visiems troleibuso keleiviams, tačiau byloje tokių aplinkybių užfiksuota nebuvo, o teismo posėdžio metu apklausta D. B. patvirtino, kad troleibuse komposteris buvo patikrintas (b. l. 25) ir jokių jo gedimų nenustatyta. Netikėti šios liudytoja apklaustos kontrolierės parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių jos suinteresuotumą nepagrįstai apkaltinti V. P., be to, jos parodymai buvo nuoseklūs ir neprieštaringi.
Teisėjų kolegija taip pat nemano, kad V. P. administracinę atsakomybę šalina ta aplinkybė, jog byloje nėra vienkartinio bilieto, dėl kurio žymėjimo tinkamumo šioje byloje kyla ginčas. Pažymėtina, jog Važiavimo taisyklių 37.3 punkte yra įtvirtinta kontrolierių teisė paimti negaliojančius ir suklastotus bilietus bei dokumentus, nesuteikiančius teisės į transporto lengvatą, tačiau ne imperatyvi pareiga tą besąlygiškai daryti kiekvienu atveju. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė jokių įtikinamų priežasčių, kodėl Institucijos kontrolieriai būtų suinteresuoti šį bilietą iš V. P., kaip nurodo jis pats, paimti ir negrąžinti. Pridurtina, jog V. P., teisėjų kolegijos nuomone, taip pat yra nenuoseklus teigdamas, jog žinojo apie galimybę kontrolierių sprendimą skųsti teismui, tačiau „nemanęs, kad prireiks bilietėlio“, norint įrodyti savo tiesą, kurią jis, anot jo, įrodinėti bandė dar sėdėdamas kontrolierių autobusiuke (b. l. 24).
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas Važiavimo taisyklių pažeidimo faktas nebuvo paneigtas, todėl byla V. P. atžvilgiu buvo nutraukta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui išsamiai neištiriant bylai reikšmingų aplinkybių (ATPK 272 ir 284 straipsniai). Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą rašytinio proceso tvarka, negali bloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis naikinama, bylą grąžinant šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.