- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-09
- Bylos Nr.
- 2A-1724/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01362-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- LEONHARD WEISS RTE AS
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo LEONHARD WEISS RTE AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4951-104/2014 pagal ieškovo LEONHARD WEISS RTE AS ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilęs ginčas iš viešojo konkurso teisinių santykių.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti konkurso sąlygas, kuriomis numatoma įsigyti darbus, susijusius su signalizacijos ir eismo valdymo (ir kontrolės) sistemomis (toliau - EVKS), ir kuriems taikomas reikalavimas, numatytas konkurso sąlygų 9 priedo Projekto „Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra II etapas. Klaipėdos stoties kelyno rekonstrukcija“ rangos darbų pirkimas techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punkte, neteisėtomis ir negaliojančiomis; pripažinti konkurso sąlygas, numatančias signalizacijos ir EVKS darbų atlikimą, kvalifikacijos reikalavimus tokių darbų atlikimui, reikalavimus teikiamam pasiūlymui, susijusius su tokiais darbais, įskaitant: konkurso sąlygų 9 priedo Projekto „Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra II etapas. Klaipėdos stoties kelyno rekonstrukcija“ rangos darbų pirkimas techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punktą, taip pat visus B dalies „Eismo valdymo (signalizacijos) sistemų reikalavimai“ punktus, bei visas kitas konkurso sąlygas, susijusias su signalizacijos ir EVKS darbais, neteisėtomis ir negaliojančiomis; įpareigoti atsakovą nutraukti atviro konkurso Nr. 2014/MO-6.6 procedūras; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2014 m. balandžio 14 d. atsakovas CVP IS priemonėmis paskelbė apie vykdomą viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu projekto „Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra II etapas. Klaipėdos stoties kelyno rekonstrukcija“ rangos darbų pirkimas atviro konkurso Nr. 2014/MO-6.6. Konkursu siekiama įsigyti Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros ir Klaipėdos stoties kelyno rekonstrukcijos darbus. Atsakovas taip pat siekia įsigyti EVKS (signalizacijos) išplėtimo/pritaikymo darbus. Tačiau tokių darbų atlikimui nustatyti specifiniai reikalavimai, apibrėžti konkurso sąlygų 9 priedo 6.1 punkte. Jame nurodoma, jog rangovas, kai jis nėra esamų, pritaikomų ir/ar išplečiamų EVKS gamintojas/tiekėjas, privalo dalyvaudamas konkurse savo pasiūlyme pateikti atitinkamus dokumentus, patvirtinančius, kad tiekėjas turi teisę ir galimybę tinkamai įvykdyti techninių specifikacijų techninius reikalavimus, t.y. perkonfigūruoti/išplėsti esamas sistemas (įskaitant visas susijusias technologijas/ protokolus/ sąsajas/ modulius), išlaikant suteiktą atitinkamą saugumo vientisumo SIL-4 lygį pagal CENELEC standartą bei neprarandant tiekėjo/gamintojo įrenginių, aparatūros, programinės įrangos, sistemų ir visos susijusios įrangos, įskaitant ir inžinerinių tinklų funkcionalumo bei suteiktos garantijos. Kadangi ieškovas neturėjo konkursu reikalaujamų sutarčių su esamų sistemų gamintojais ir tiekėjais, todėl norėdamas dalyvauti konkurse pateikė prašymus pateikti komercinius pasiūlymus dėl darbų atlikimo bendrovėms, kurios galėtų atlikti tokius darbus ir kurios atitiktų konkursų reikalavimus – UAB „Fima“, tarptautinei bendrovei „Bombardier“, UAB „Telekonta“. Tarptautinė bendrovė „Bombardier“ atsakydama ieškovui nurodė, kad atsakovo vykdomuose konkursuose Lietuvoje jos atstovas yra UAB „Fima“ ir ji turi išimtines teises atstovauti „Bombardier“. UAB „Telekonta“ atsakydamas nurodė, kad negali pateikti komercinio pasiūlymo, kadangi šiame konkurse darbai bus atliekami tokiuose geležinkelio ruožuose, kuriuose įrangą diegė UAB „Fima“ ir „Bombardier“, todėl sistemines garantijas ir reikalaujamą saugumo lygį gali išlaikyti tik šios bendrovės. Ieškovas pateikė atsakovui 2014 m. birželio 9 d. pretenziją dėl konkurso sąlygų, kurios yra iš esmės identiškos kitiems atsakovo organizuotiems konkursams, neteisėtumo, kuriame nurodė, jog konkursas yra vykdomas neskaidriai vienam tiekėjui, t.y. UAB „Fima“ suteikiant išimtines teises nuspręsti, kas gali dalyvauti konkurse ir pateikti pasiūlymus konkursui. 2014 m. birželio 10 d. atsakovas pranešimu informavo, kad atsisako nagrinėti pretenziją dėl praleistų pretenzijos pateikimo terminų. Ieškovo įsitikinimu, pagal atsakovo parengtas konkurso sąlygas konkurse gali dalyvauti tik vienas konkretus asmuo, todėl toks neteisėtas konkurso sąlygų formulavimas pažeidžia pagrindinius ir esminius viešųjų pirkimų principus, t.y. neužtikrina objektyviai įgyvendinamų sąlygų atitinkamame konkurse dalyvauti ir varžytis daugiau nei vienam potencialiam tiekėjui. Nurodė, kad konkursu atsakovas siekia įsigyti daugiau darbų, ne tik darbus, susijusius su signalizacijos ir EVKS, tačiau konkurso sąlygų 11 punkte nurodyta, jog pirkimas neskirstomas į dalis. Rangos darbai, susiję su EVKS, visame pirkime sudaro mažiau nei ¼. Dėl atsakovo siekio visus darbus įsigyti vienu pirkimu, mažiau nei ¼ įsigyjamų darbų taikomi specifiniai reikalavimai nulemia laimėtoją ir daugiau nei 75 % darbų atžvilgiu. Mano, jog dėl nurodytų priežasčių konkurso sąlygose nustatyta tvarka vykdomas pirkimas negali būti laikomas skaidriu, lygiateisiu ar objektyviu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovas nepasinaudojo VPĮ 27 straipsnio 4 dalies konkurso sąlygų paaiškinimo mechanizmu, taip pat VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu terminu t.y. iki 2014 m. gegužės 12 d. nepateikė pretenzijos perkančiajai organizacijai dėl konkurso sąlygų, dėl ko atsakovas pagrįstai vėliau pateiktą pretenziją paliko nenagrinėtą. Ieškovas pateikė pretenziją atsakovui tik 2014 m. birželio 10 d., prieš pat susipažinimo su pasiūlymais posėdį, tai yra praleidus VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje numatytą 10 dienų terminą, todėl priimtas sprendimas pretenziją palikti nenagrinėtą ir pirkimo procedūrų nestabdyti. Sprendė, kad ieškovo pozicija, jog terminas pretenzijai pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo 2014 m. birželio 5 d., kai ieškovas sužinojo apie savo teisių pažeidimą, gavęs atsakymą iš UAB „Telekonta“, kuriame nurodoma, jog konkurso darbus, susijusius su EVKS (signalizacijos) sistemomis gali atlikti tik UAB „Fima”, prieštarauja viešųjų pirkimų principams ir tikslams (vykdyti viešuosius pirkimus kiek galima operatyviau, ekonomiškiau). Ieškovas prašymus pateikti komercinius pasiūlymus dėl darbų atlikimo bendrovėms, kurios atitiktų konkurso reikalavimus, pateikė jau po termino pateikti pretenziją pabaigos. Nustatė, kad techninės specifikacijos CVP IS priemonėmis dėl vykdomo rangos darbų pirkimo atsakovo buvo paskelbtos jau 2014 m. balandžio 3 d., todėl ieškovas, atsakovui 2014 m. balandžio 30 d. paskelbus apie konkursą CVP IS priemonėmis, su konkurso sąlygomis jau buvo susipažinęs ir turėjo suprasti, kad gali dalyvauti konkurse tik sudaręs atitinkamus susitarimus su esamų EVKS gamintojais/tiekėjais, bei su tokiomis sąlygomis sutiko. Nurodė, kad ikiteisminė ginčų nagrinėjimo sprendimų stadija yra privaloma ir vienodai svarbi kiekviename viešajame pirkime. Pažymėjo, jog, priešingai nei ankstesniojoje įstatymo redakcijoje, VPĮ 94 straipsnyje įtvirtintų pretenzijos pateikimo terminų skaičiavimas siejamas ne su tiekėjų sužinojimu apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą, o nuo pranešimo raštu apie jį išsiuntimo ar paskelbimo tiekėjams dienos.
Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, kad reikalavimai pirkimo objektui yra suformuluoti taip, kad visiems konkurso dalyviams yra sudarytos vienodos sąlygos ir nėra ribojama konkurencija. Nurodė, kad ieškovo minimas išskirtines teises UAB „Fima“ suteikė ne atsakovas, o ieškovo nurodyta įmonė Bombardier Transportation Sweden AB ir UAB „Telekonta“, ir tai yra privačių ūkio subjektų santykiai, į kuriuos kištis atsakovas neturi teisės. Sprendė, kad perkančiosios organizacijos siekis, jog perkamas sistemų išplėtimas/pritaikymas/perkonfigūravimas būtų suderintas su perkančiojoje organizacijoje jau veikiančiomis sistemomis siekiant kuo racionaliau panaudoti lėšas, neleidžia daryti išvados dėl konkurso sąlygų, kuriose numatyti reikalavimai, kad sistemos tarpusavyje turi būti suderintos, prieštaravimo imperatyvioms VPĮ nuostatoms bei nelaikomas diskriminaciniu ar pažeidžiančiu sąžiningos konkurencijos principą.
Teismas nurodė, kad pirkimo objekto neskaidymas į dalis yra pagrįstas objektyviu perkančiosios organizacijos poreikiu įsigyti reikalingus darbus ir paslaugas, glaudžiai susijusius su viešuoju interesu. Atsakovo konkurso nurodyti rangos darbai susiję su EVKS (signalizacijos) sistemų įrengimu, mikroprocesorine centralizacijos sistema ir kt. Neskaidymas pirkimo objekto į dalis turi užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą, kad įvykus įrangos/sistemų nesuderinamumui arba gedimui būtų vienas atsakingas projekto valdytojas, kuris prisiimtų atsakomybę bei šalintų gedimus per įmanomai trumpiausią laiką. Tai ne tik sumažina aptarnavimo kaštus, bet ir palengvina projekto valdymą, be to, priskiria atsakomybę už darbus ir įrangos/sistemų suderinamumą ir kokybę vienam tiekėjui, tokiu būdu išvengiant ginčų tarp kelių tiekėjų. Be to pirkimo objekto skirstymas į dalis galimai neužtikrintų racionalaus lėšų naudojimo principo, nes paslaugų teikimo kaina keliems tiekėjams išaugtų.
Šalies argumentai
Teismas netenkino atsakovo prašymo dėl baudos skyrimo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Sprendė, kad ieškovo veiksmai, pateikiant teismui ieškinį dėl jo teisių pažeidimo viešojo pirkimo konkurso pradžioje dar prieš vertinant tiekėjų kvalifikaciją ir pasiūlymus, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas LEONHARD WEISS RTE AS (toliau- apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, nesiėmė aktyvaus vaidmens šioje byloje, netyrė bei nevertino byloje esančių įrodymų ir nenustatinėjo tikrųjų faktinių aplinkybių. UAB „Telekonta“ niekaip nėra susijusi su UAB „Fima“ ir Bombardier, todėl neaišku, kuo remiantis teismas teigia, kad UAB „Telekonta“ suteikė išimtines teises UAB „Fima“ nuspręsti dėl konkurse dalyvaujančių asmenų. Atsakovas, teigdamas, kad esamų EVKS gamintojas/tiekėjas yra ne ieškovo nurodytas subjektas, nepateikė jokių duomenų apie tai, kas yra esamų EVKS gamintojai/tiekėjai, o teismas bylos nagrinėjimo metu ne tik šios informacijos iš atsakovo nepareikalavo, tačiau visiškai ignoravo šias aplinkybes ir jų nevertino, todėl galiamai padarė klaidingas išvadas apie egzistavusias faktines aplinkybes.
2. Nepagrįsta teismo išvada, kad visiems tiekėjams sąlygos dalyvauti konkurse yra vienodos ir nėra ribojama konkurencija. Konkurencijos ribojimas šiame konkurse pasireiškia tuo, kad atsakovas, iš anksto žinodamas, jog EVKS pritaikymo darbus atlikti galės tik konkretus subjektas, sąmoningai įtraukė į konkurso (kuriuo perkami 75 % darbų nėra susiję su EVKS) sąlygas nuostatą, vadovaujantis kuria kiekvienas konkurse norintis dalyvauti tiekėjas privalo su tokiu konkrečiu subjektu sudaryti susitarimą. Be to, atsakovas siekia įsigyti rangos darbus, iš kurių apie 75 % darbų apskritai nebus susiję su EVKS. Atsakovas EVKS darbus, kuriems taikomi specifiniai ir išskirtiniai reikalavimai, dėl ko šiuos darbus atlikti gali tik konkretus ūkio subjektas, siekia įsigyti kartu su kitais darbais, visiškai nesusijusiais su sistemų pritaikymo darbais ir kuriems netaikomi minėti specifiniai reikalavimai.
3. Teismas nepagrįstai prioritetą suteikė projekto valdymo palengvinimui, o ne sąžiningai konkurencijai ir jos užtikrinimui. Pirkimo objektų išskyrimas, t.y. EVKS sistemų įsigijimas atskirai nuo kitų rangos darbų neturėtų jokios įtakos ir neapribotų atsakovo galimybių nusipirkti tokius sistemų darbus, kurių jam reikia, kadangi šiems darbams vis dar galėtų būti taikomi tie patys reikalavimai, kurie yra numatyti šiame konkurse. Atskirai įsigyjant EVKS sistemos darbus nuo kitų konkurse numatytų rangos darbų, atsakovas ne tik gautų jo reikalavimus atitinkančius EVKS sistemų praplėtimus, bet kartu ir užtikrintų, kad dėl 88 232 936 Lt vertės darbų įvyktų realus tiekėjų varžymasis, tokiu būdu neeliminuojant konkurencijos ir sukuriant prielaidas pasiekti viešųjų pirkimų tikslą. Sistemos įrengimo ir suderinamumo klausimus spręs konkretūs tiekėjai, kurie nėra projekto valdytojai.
4. Teismas nepagrįstai sprendime objektų sujungimą motyvavo prielaida neva objektų sujungimas galimai užtikrins racionalų lėšų panaudojimą. Ši prielaida prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuotai visuotinai žinomai aplinkybei, kad būtent konkurencijos egzistavimas užtikrina racionalų lėšų panaudojimą ir viešųjų pirkimų principų laikymąsi.
5. Atsakovas neįrodė pirkimo sujungimo būtinumo ir neišvengiamumo. Jis sprendimą sujungti pirkimo objektus į vieną motyvuoja deklaratyviais pasakojimais, Viešųjų pirkimų išvadomis, pateiktomis ne dėl šioje byloje skundžiamo konkurso, ir deklaratyviais pasakojimais apie projekto naudą Lietuvai visiškai nepateikiant jokių įrodymų, jog ta pati nauda nebūtų pasiekta pirkimo objektus išskaidžius.
6. Teismas klaidingai pretenzijos pateikimo terminą susiejo su konkurso paskelbimo momentu. Tvirtina, jog pasikeitus VPĮ 94 straipsnio redakcijai terminų skaičiavimo tvarka iš esmės liko nepakitusi, t.y. terminų skaičiavimas pradedamas nuo dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apeliantas nei iš konkurso sąlygų, nei iš techninės specifikacijos negalėjo sužinoti, su kuriuo konkrečiai esamų sistemų gamintoju ar tiekėju jis turi sudaryti sutartis, kad galėtų dalyvauti konkurse ir tuo labiau nežinojo, kad toks tiekėjas yra tik vienas. Konkurso sąlygomis ir paskelbtomis techninėmis specifikacijomis nebuvo atskleista esminė informacija, susijusi su konkurso sąlygų 9 priedo Techninės specifikacijos A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punkte nustatytu reikalavimu, t.y. nebuvo nurodytas subjekto pavadinimas ar kiti rekvizitai, su kuriuo tiekėjas turėtų sudaryti minėtame punkte nurodytas sutartis.
Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad galėtų paaiškinti faktinę situaciją bei aplinkybes. Nurodo, kad žodinio proceso tvarka bus galima išsiaiškinti atsakovo slepiamas faktines aplinkybes, susijusias su konkurse nurodomų EVKS gamintojais/tiekėjais, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino. Teigia, kad byloje egzistuoja viešasis interesas, byla pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjama žodžiu, dėl to pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neištyrė byloje esančių įrodymų, patvirtinančių atsakovo atliktus neteisėtus veiksmus, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
1. Apeliantas, kaip profesionalus statybų rinkos dalyvis, sistemiškai analizuodamas pirkimo dokumentus, kaip ir kiekvienas kitas potencialus tiekėjas turėjo galimybę prieiti prie objektyvios ir išsamios informacijos apie konkurse numatytas EVKS, jų gamintojus ir tiekėjus. Kadangi apeliantas nepasinaudojo pasiūlymų ir pastabų teikimo techninei specifikacijai galimybe, konkurso sąlygų paaiškinimo mechanizmu bei VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytais terminais techninių specifikacijų skundimo tvarka, atsakovas turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad techninės specifikacijos A dalies 6.1 punkto reikalavimas yra aiškus ir teisėtas. Pažymėjo, kad apeliantas pateikė pretenziją likus mažiau nei 30 min. iki susipažinimo su pasiūlymais posėdžio pradžios.
2. Atsakovas pagrįstai neskaidė pirkimo objekto dalimis. Jo tikslas ne įsigyti konkrečias sistemas iš konkrečių gamintojų, o užtikrinti, kad jis įsigis reikalingų esamų sistemų išplėtimą/pritaikymą/perkonfiguravimą, kuris bus funkcionaliai suderintas su jau turimomis sistemomis. Taip pat siekiama įsigyti ne pavienius darbus, o visą darbų visumą, būtiną tinkamam Klaipėdos stoties kelyno funkcionavimui. Bendrovei skelbiant pavienius rangos darbų konkursus, būtų neužtikrintas racionalus lėšų panaudojimo principas, iškiltų rizika sklandžiam projekto įgyvendinimui.
3. Atsakovas konkurso sąlygomis konkurencijos neriboja. Remiantis Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo nuostatomis bei Konkurencijos tarybos išvadomis, konkurencija yra pažeidžiama tuo atveju, kai ūkio subjektas piktnaudžiauja savo dominuojančia padėtimi. Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi nustatymas negali remtis vien tik prielaidomis, pažeidimui nustatyti reikia daug faktinių duomenų, kurių nagrinėjamoje byloje nėra.
4. Teismas tinkamai taikė CPK nuostatas nagrinėjamoje byloje. Pats apeliantas ieškinyje prašė pirmosios instancijos teismo gauti ne tik Konkurencijos tarybos, bet ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą byloje, vadinasi, minėtas institucijas laiko kompetentingomis teikti išaiškinimus ir rekomendacijas.
Atsakovo manymu, nėra tikslinga skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme. Iki apeliacinio skundo pateikimo nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, turinčių kokios nors įtakos šioje byloje. Visi šalių pateikti rašytiniai įrodymai buvo ištirti pirmosios instancijos teisme, pateiktos bei įvertintos Viešųjų pirkimų tarnybos ir Konkurencijos tarybos išvados.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatyta, kad 2014 m. balandžio 14 d. atsakovas CVP IS priemonėmis paskelbė apie vykdomą viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu projekto „Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtra II etapas. Klaipėdos stoties kelyno rekonstrukcija“ rangos darbų pirkimas atviro konkurso Nr. 2014/MO-6.6 (toliau- Konkursas). Konkursu buvo siekiama įsigyti Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros ir Klaipėdos stoties kelyno rekonstrukcijos darbus ir EVKS (signalizacijos) išplėtimo/pritaikymo darbus. Apeliantas, norėdamas dalyvauti Konkurse, pateikė atsakovui 2014 m. birželio 9 d. pretenziją dėl Konkurso sąlygų, kurios yra iš esmės identiškos kitiems atsakovo organizuotiems konkursams, neteisėtumo, kurioje nurodė, jog Konkursas yra vykdomas neskaidriai, vienam tiekėjui (UAB „Fima“) suteikiant išimtines teises nuspręsti, kas gali dalyvauti Konkurse ir pateikti pasiūlymus, pirkimo objektas turėtų būti išskaidytas. 2014 m. birželio 10 d. atsakovas pranešimu informavo, kad atsisako nagrinėti pretenziją dėl praleistų pretenzijos pateikimo terminų. 2014 m. birželio 23 d. apeliantas pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį dėl Konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras, kuris skundžiamu sprendimu atmestas. Apeliantas su tuo nesutinka.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Apeliantas tvirtina, kad būtina užtikrinti bylos šalims teisę būti išklausytoms, nes byla pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjama žodžiu, o pirmosios instancijos teismui neištyrus bei neįvertinus reikšmingos dalies šalių pateiktų įrodymų ir argumentų, liko ne vienas neatsakytas teisės ir fakto klausimas.
CPK 423¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Išimtiniais atvejais teismas, manydamas, kad tai būtina, gali nuspręsti viešųjų pirkimų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šalys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl viešųjų pirkimų bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ir ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje, reglamentuojančiame apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarką, įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; kt.).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas negalės bus pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Apeliantas yra pateikęs išsamų apeliacinį skundą, kuriame aiškiai išdėstyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Šiuo atveju byloje reikalinga aiškintis paskelbtų Konkurso sąlygų teisėtumą, tuo tarpu ginčo dėl faktinių aplinkybių, kurias reiktų papildomai aiškintis, iš esmės nėra. Todėl teisėjų kolegija neįžvelgia išimtinės būtinybės nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
VPĮ 93 straipsnio, reglamentuojančio ginčų dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų nagrinėjimą, 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo. Tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis minėto VPĮ straispnio 3 dalyje nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 423² str. 1 d.), t.y. tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui VPĮ nustatyta tvarka. Šio įstatymo 94 straipsnio, reglamentuojančio pretenzijos pateikimo perkančiajai organizacijai, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminus, 1 dalyje subjektu, turinčiu teisę kreiptis su ieškiniu į teismą, įvardijamas tiekėjas. Remiantis VPĮ 2 straipsnio 29 punktu, tiekėjas (prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas, rangovas) – kiekvienas ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo, kitos organizacijos ir jų padaliniai ar tokių asmenų grupė – galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus. Remiantis to paties straipsnio 5 punktu, dalyviu pripažįstamas tiekėjas, pateikęs pasiūlymą.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad VPĮ numatytu ginčų sprendimų dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimo institutu gali remtis ne tik viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo, t. y. ne tik pirkimo objektą pasiūlęs subjektas (dalyvis), bet ir galintis tokį objektą pasiūlyti (tiekėjas) asmuo, bet dėl vienų ar kitų priežasčių to nepadaręs: pavyzdžiui, jei tiekėjas nebuvo informuotas apie pirkimą arba tokia informacija disponavo, tačiau nepateikė pasiūlymo, nes pirkimo sąlygos (galbūt diskriminacinės) jį atgrasė nuo dalyvavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).
Nagrinėjamu atveju iš apelianto procesinių dokumentų turinio galima spręsti, kad jis ketino dalyvauti atsakovo organizuotame Konkurse. Siekdamas atitikti Konkurso sąlygų techninėje specifikacijoje (9 priedas) A dalies „Bendrieji reikalavimai“ 6.1 punkte, taip pat B dalies „Eismo valdymo (signalizacijos) reikalavimai“ punktuose nustatytus reikalavimus, pateikė prašymus pateikti komercinius pasiūlymus dėl darbų atlikimo bendrovėms, kurios galėtų atlikti tokius darbus ir kurios atitiktų Konkurso reikalavimus, tačiau teigiamų atsakymų negavo. Spręsdamas, jog Konkursas vykdomas neskaidriai, 2014 m. birželio 9 d. apeliantas pateikė pretenziją, kuri buvo palikta nenagrinėta dėl praleisto VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje numatyto pretenzijos pateikimo termino. Teikdamas ieškinį, apeliantas siekė nutraukti Konkurso procedūras ir panaikinti Konkurso sąlygas, trukdančias jam kaip tiekėjui dalyvauti šiame Konkurse. Todėl teisėjų kolegija atsakovo argumentus, kad apeliantas faktiškai netgi ir neturėjo tikslo dalyvauti Konkurse, atmeta kaip neįtikinamus ir sprendžia, kad apeliantas ketino dalyvauti Konkurse, taigi, turėjo ir teisinį suinteresuotumą viešojo pirkimo sutarties sudarymu
Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant asmenų procesinio subjektiškumo klausimą, yra teisiškai reikšmingas ne tik subjekto, galinčio patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius, statusas, bet ir tokio subjekto, siekiančio dalyvauti ar sugrįžti į viešojo pirkimo procedūrą, teisinio suinteresuotumo - būtent viešojo pirkimo sutarties sudarymu – buvimas (išlikimas) jo pareikšto ieškinio tenkinimo atveju. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad viešųjų pirkimų atveju perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūra turi būti prieinama bent jau kiekvienam suinteresuotam asmeniui, kuris yra ar buvo suinteresuotas, kad su juo būtų sudaryta nagrinėjama viešojo pirkimo sutartis, ir kuris dėl tariamo pažeidimo gali arba galėjo patirti žalą (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2004 m. birželio 24 d. Sprendimas Komisija prieš Austriją, C-212/02, nepaskelbtas rinkinyje), nuo to momento, kai perkančioji organizacija išreiškia savo valią, galinčią sukelti teisines pasekmes (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2005 m. sausio 11 d. Sprendimas Stadt Halle ir RPL Lochau, C-26/03, Rink. 2005, p. I-1). Kasacinis teismas šios kategorijos bylose yra nurodęs, kad teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės (pavyzdžiui, iš viešojo pirkimo konkurso pašalintas tiekėjas dėl neatitikties kokybinės atrankos kriterijams) padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra reikšminga tai, jog viešojo pirkimo procedūra, kaip nurodo atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas, baigta 2014 m. liepos 22 d. atmetus visus pasiūlymus. Šias aplinkybes patvirtina tiek su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo pateiktas 2014 m. liepos 24 d. viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolas Nr. 5(ES) 115, tiek viešoje erdvėje - internetiniame tinklapyje http://www.cvpp.lt/index.php? option=com_profile&Itemid =86&task=ataskaitos&filter_quick=150846 paskelbta šio pirkimo ataskaita. Taigi ginčijamas pirkimas, kuriame apeliantas siekė dalyvauti, atmetus visų dalyvių pasiūlymus yra pasibaigęs (VPĮ 7 str. 4 d. 2 p.). Akivaizdu, kad pirkimui pasibaigus būtent tokiu būdu ir nesant duomenų, kad pirkimo pabaigos teisėtumas yra/buvo kvestionuojamas, po tokio perkančiosios organizacijos sprendimo priėmimo teisinis interesas Konkurse nedalyvavusiems asmenims viešojo pirkimo sutarties sudarymu išnyko nepriklausomai nuo to, ar skelbto Konkurso sąlygos buvo (ne)teisėtos, t.y. šiuo aspektu bet kokio sprendimo atveju apeliantas negalėtų reikalauti atnaujinti Konkurso ir tikėtis dalyvauti jame siekiant viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Pažymėtina, kad iš esmės būtent tokio galutinio rezultato, t.y. kad viešojo pirkimo sutartis pagal Konkurso sąlygas nebūtų sudaryta, siekė ir apeliantas ieškiniu, tiesa, kitu būdu - reikalaudamas nutraukti Konkursą dėl neteisėtų sąlygų, kas taip pat reikštų viešojo pirkimo pabaigą (VPĮ 7 str. 4 d. 3 p.). Taigi, net ieškinio tenkinimo apeliacinės instancijos teisme atveju toks procesinis sprendimas nebesukeltų teisinių padarinių Konkurso procedūrose. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybą, yra pabrėžęs, kad pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau, jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, jei minėta Konkurso baigtis būtų paaiškėjusi pirmosios instancijos teisme, ieškinys turėjo būti atmestas, o daryti kitokią išvadą, nustačius šią aplinkybę apeliacinės instancijos teisme, nėra pagrindo.
Todėl apeliacinės instancijos teisme nustačius, kad viešojo Konkurso pirkimo procedūros yra baigtos atmetus visų tiekėjų pasiūlymus ir dėl to išnykus pagrindui konstatuoti apelianto teisinį suinteresuotumą viešojo pirkimo sutartimi ginčo Konkurse, tampa teisiškai nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai, kuriais siekiama baigto viešojo pirkimo ginčo sąlygas pripažinti negaliojančiomis ir nutraukti Konkursą. Pastebėtina, kad atsakovui paskelbus tų pačių paslaugų pirkimą, būtų skelbiamos ir naujos sąlygos, taigi, ieškovui nebūtų užkirstas kelias jame dalyvauti naujomis sąlygomis.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl apelianto skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.