- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- 2S-455-553/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29595-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- T. G.
- Atsakovas
- S. S.
- Kategorijos
- 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-19 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. N2-37245-127/2014 pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovei S. S. dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimo bei išlaikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-11 sprendimu ieškovo T. G. ieškinys atsakovei S. S. dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo bei išlaikymo jai iš motinos priteisimo buvo atmestas. Tuo pačiu sprendimu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-10 nutartis dėl nepilnametės M. G. laikinosios gyvenamosios vietos su tėvu T. G. nustatymo bei išlaikymo jai iš motinos S. S. priteisimo. T. G. įteikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-11 sprendimo panaikinimo bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti dukros M. G. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu bei priteisti iš motinos S. S. laikiną išlaikymą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-19 nutartimi nutarė ieškovo T. G. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti. Nustatė, kad T. G. teikia prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tapačiais argumentais kaip ir ieškinį, kurį teismas, išanalizavęs ieškovo nurodytus argumentus, atmetė. Teismas nustatęs T. G. piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei vengimą vykdyti sprendimą, kuriuo teismas įpareigojo T. G. skubiai grąžinti nepilnametę M. G. į ankstesnę jos gyvenamąją vietą su motina S. S., jo prašymo netenkino.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-19 nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti.
Nurodo, kad ieškovo pateiktas 2014-12-30 sudarytos santuokos liudijimas bei 2014-12-16 skundas ikiteisminio tyrimo teisėjui įrodo, kad ieškovas puoselėja šeimos vertybes, atsižvelgia į dukros M. G. interesus bei deda maksimalias pastangas užtikrinti dukros saugumą, tuo tikslu siekiant nutraukti besitęsianti jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, patiriamą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra sudaromos prielaidos tolimesniam vaiko teisių pažeidimui, kadangi vaikas prieš savo valią būtų sugrąžintas į aplinką, kurioje patyrė fizinį ir psichologinį smurtą. Atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, motyvuojamas tik pirmosios instancijos sprendimo argumentais, tačiau teismas nevertino apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir naujų įrodymų pagrįstumo. Apeliantas pateikė svarių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovės neteisėtais veiksmais ar neveikimu vaiko teisės ir teisėti interesai buvo ne kartą pažeisti. M. G. yra išreiškusi neigiamą nuomonę dėl gyvenimo kartu su atsakove. Jau yra buvę atvejų, kuomet atsakovė piktybiškai nevykdė teismo sprendimo ir neleido ieškovui bendrauti su mergaite, taip pat atėmė teisę broliui bendrauti su seserimi. Pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės teisės nebus suvaržytos labiau nei būtina, užtikrinant teisingo ir teisėto teismo sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-19 nutartį.
Nurodo, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kvestionuoja 2014-12-11 sprendimo skubų vykdymą. Atskirajame skunde taip ir nepaaiškinama, kodėl apeliantas leidžia sau nevykdyti teismo sprendimo, kuris vykdytinas skubiai. Be to, šioje byloje buvo išduotas Europos vykdomasis raštas, apelianto atžvilgiu surašytas antstolio įpareigojimas vykdyti sprendimą. Dėl ieškovo skundo dėl prokuroro veiksmų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2015-01-13 Vilniaus miesto apylinkės teismas ji atmetė. Šioje byloje yra pakankamai įrodymų, kad atsakovės atžvilgiu visi įtarimai dėl psichinio ir fizinio smurto prieš dukterį panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nepilnametės dukros gyvenamąją vietą laikinai nustatyti su ieškovu ir iš atsakovės priteisti laikiną išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ieškovas pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir išnagrinėjęs apelianto atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Todėl taikydamas specialias šeimos teisinių santykių byloms Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, taip pat priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Kaip nurodo pats apeliantas, šalių mažametė dukra šiuo metu gyvena su apeliantu, nepaisant to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-11 sprendimu atmetė apelianto reikalavimus pakeisti mažametės M. G. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu T. G. bei reikalavimą iš atsakovės priteisti dukrai išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs visas ginčui išspręsti aktualias aplinkybes ir įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, nusprendė, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, įpareigojo ieškovą T. G. grąžinti nepilnametę dukrą M. G. į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-05 sprendimu nustatytą jos gyvenamąją vietą su motina S. S. ir nustatė šios sprendimo dalies skubų vykdymą (apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą). Ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškė po šio teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo, nurodydamas tuos pačius argumentus, kokiais buvo grindžiamas jo atmestas ieškinys, teismo sprendimo gera valia neįvykdė. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, nes nebuvo pagrindo konstatuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų. Be to, kaip nurodo pats apeliantas savo atskirajame skunde, ginčo šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su juo. Tokiu būdu darytina išvada, kad atskirojo skundo pateikimo metu nebuvo būtinybės taikyti apelianto prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir nepilnametės dukros laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su apeliantu, nes šios laikinosios apsaugos priemonės tikslas jau buvo pasiektas (dukra gyveno su tėvu (apeliantu)), nepaisant tokio rezultato teisėtumo.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeista.