Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės B. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015-02-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovui A. J. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

Ieškovė apeliaciniame skunde pateikė teismui prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. LR CPK 322 str. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių būtinumą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Esant išdėstytoms aplinkybės ir įvertinęs byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovės pateikto apeliacinio skundo nagrinėjimui nėra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, todėl atmestinas ieškovės prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų pateikimo.

Ieškovė 2015-04-07 pateikė teismui prašymą prie bylos pridėti naujus įrodymus – ieškovės rašytinius paaiškinimus bei IĮ „Geolinija“ paruoštą žemės sklypų ribų planą. LR CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovės pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, pirmiausia yra nukreipta prieš nesąžiningus proceso dalyvius. Ši nuostata neturi būti taikoma formaliai ir turi būti derinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, jog ieškovė būtų sąmoningai nepateikusi bylai reikšmingų įrodymų. Be to, ieškovės pateikti įrodymai buvo išsiųsti atsakovui, todėl jis turėjo galimybę su šiais įrodymais susipažinti. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas ieškovės pateiktus įrodymus prideda prie bylos bei vertina juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad jos ir atsakovo žemės sklypų ribos neatitinka pirminiuose žemės sklypų įsigijimo dokumentuose nurodytų ribų. Ieškovės įsitikinimu tikslias žemės sklypų ribas galima nustatyti tik atlikus abiejų žemės sklypų kadastrinius matavimus. Ieškovė teigė, kad atsakovas vengia atlikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, todėl teismas turėjo įpareigoti atsakovą atlikti šiuos veiksmus. Su šiomis skundo nuostatomis sutikti negalima.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,0600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,0740 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Bylos duomenys patvirtina, kad Telšių apskrities viršininko sudaryta komisija 2008-04-10 nustatė, kad ieškovės ir atsakovo sklypo bendrų ribų atstumai, kurie yra nurodyti abrisuose skiriasi nuo atstumų, kurie buvo nustatyti faktiškai pamatavus sklypus. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad ieškovė 2012-11-17 užsakė jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau kadastrinių matavimų procedūra nėra užbaigta ir ieškovei priklausančio sklypo kadastriniai duomenys nėra įregistruoti. Ieškovė teigė, kad atsakovo pastato dalis patenka į ieškovės žemės sklypą, o greta esančių žemės sklypų ribos nėra aiškios, todėl jos teisių pažeidimai gali būti pašalinti tik atsakovui atlikus savo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas savo atsikirtimus į ieškovės reikalavimą grindė tuo, kad teisės aktuose jam nėra nustatyta pareiga atlikti savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, o gretimų žemės sklypų ribos yra nustatytos preliminariais matavimais ir yra aiškios. Įvertinusi byloje esančią medžiagą, taip pat ginčo šalių reikalavimus ir atsikirtimus teisėjų kolegija sprendžia, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovei ir atsakovui priklausančių žemės sklypų ribų.

Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašė įpareigoti atsakovą atlikti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir tuo pašalinti ieškovės teisių pažeidimus. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 p. nustato atvejus, kuriais yra atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje. Pagal Taisyklių 3.5 p. žemės sklypo kadastriniai matavimai gali būti atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje. Pagal Taisyklių 10 p. kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo, bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens susitarimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei Taisyklių 3 p. nuostatos, nei kiti teisės aktai nenumato žemės sklypo savininko pareigos atlikti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, kai gretimo žemės sklypo savininkas tikslina savo žemės sklypo kadastrinius duomenis. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo įpareigojimas atlikti ieškovės prašomus veiksmus šiuo atveju negali būti taikomas kaip gretimo žemės sklypo savininko teisių gynimo būdas.

Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog ginčas tarp šalių yra kilęs dėl gretimų žemės sklypų ribų. LR CK 4.45 str. 1 d. nustato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį pagal LR CK 4.98 str. ir nepareiškus reikalavimo dėl žemės sklypo ribų nustatymo, teismas negali spręsti nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą bei nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008 ir kt.). Teismas pažymi ir tai, kad ieškovas pats pasirenka savo teisių gynimo būdą, reikšdamas ieškinio reikalavimą bei nurodydamas jo faktinį pagrindą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nereiškė reikalavimo nustatyti gretimų žemės sklypų ribas, nepateikė tokiam reikalavimui pagrįsti būtinų įrodymų ir nesirėmė tokiam reikalavimui spręsti reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, jog nagrinėjama byla nėra susijusi su viešuoju interesu, todėl teismas negali savo iniciatyva peržengti bylos nagrinėjimo ribų bei taikyti kitų įstatyme numatytų asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Šiuo atveju būtina įvertinti ir tai, kad 2014-11-11 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovei buvo išaiškinta teisė tikslinti ieškinį dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Šiame teismo posėdyje ieškovė buvo atstovaujama advokato padėjėjos, tačiau ieškovė nesinaudojo savo procesine teise tikslinti ieškinį ir savo reikalavimus atsakovui pareikšti pagal LR CK 4.45 str. nuostatas. Įvertinusi byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju ieškovei nepareiškus reikalavimo dėl ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ribų nustatymo, negalima daryti išvados, jog ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teisės yra pažeistos.

Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2015-02-09 sprendimą palikti nepakeistą.