- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-08-08
- Bylos Nr.
- 1-1182-718/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06945-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- M. A. K.
- Nukentėjusysis
- S. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis saugos tarnyba „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis M. A. K. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų: jis, 2024-02-10, apie 01.27 val., prie baro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), įėjimo, tyčia pastūmė į barą norintį patekti S. G., dėl ko jis nukrito ant grindinio. Taip M. A. K. padarė S. G. odos nubrozdinimus galvos kaktinės srities dešinėje, dešinio kelio sąnario srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis M. A. K. teisiamojo posėdžio metu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, nurodė, kad buvo po 1 valandos nakties, kai keturių asmenų grupė bandė užeiti į barą, bet dėl neblaivumo jų neįleido. Jie mėgino jį įkalbėti, bet jis nepasidavė. Vienas jų pradėjo kabinėtis, dėjo rankas jam ant sprando, jis įspėjo, kad neliestų, bet tas asmuo neklausė. Galiausiai jis panaudojo ašarines dujas, ir jie išėjo. Po kelių akimirkų grįžo S. G., pradėjo grasinti, kad už tai teks atsakyti. Jis kvietė savo kompaniją, ir jis, bijodamas dėl savo sveikatos, stumtelėjo S. G. pro duris. S. G. nukrito, bet iš karto atsistojo. Atvyko greitoji pagalba ir policija, kuriuos iškvietė S. G. kompanija. Jis dirba apsaugos darbuotoju bare. Asmenų neįleido, nes jie buvo neblaivūs. Incidentas truko 2-3 minutes. Vienas iš kompanijos, ne nukentėjusysis, dėjo rankas jam ant kaklo. S. G. grasino prieš pastūmimą, paskui tarpduryje kvietė savo kompaniją, tada jis jį pastūmė rankomis. S. G. buvo pasisukęs šonu, labiau užpakaline dalimi, ir krito veidu į grindinį, mano, kad dėl neblaivumo. Jis sutinka atlyginti žalą, mano, kad neturtinė žala turėtų būti 200-500 eurų. Nesutinka su didesne suma. Kamera įraše nėra kokybiška, grasinimų nesigirdi. Policijai nepranešė dėl streso. Pirmiau papurškė dujų vienam liudytojui, kai S. G. atėjo aiškintis, jį pastūmė. S. G. buvo neblaivus, todėl jis jautė grėsmę dėl savo sveikatos. Naudojamos gelinės dujos, veiksmas atliktas prie atvirų durų. Kai papurškė, kompanija ramiai išėjo.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. G. teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio nurodė, jog liko randas, kur buvo siūta. Randas yra kaktinės srities dešinėje. Konsultavosi pas plastikos chirurgą, bet operacijos nedarė dėl pinigų trūkumo. Operacijos kaina yra 600 eurų. Randas matosi dešiniame antakyje, operacija bus atliekama ir jos kaina nurodyta. Šiuo metu neturi pinigų operacijai, tačiau, jei pavyktų prisiteisti tas išlaidas iš kaltinamojo, atliks operaciją. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad tą vakarą patyrė stiprų fizinį skausmą, nes krito ant grindinio plytelių. Buvo tyčia pastumtas, stovintis nugara į kaltinamąjį, nesitikėjo šio veiksmo. Susitrenkė galvą, neprisimena, kaip atsistojo ir nuėjo, atsipeikėjo prie pastato visas kruvinas, galėjo būti praradęs sąmonę. Buvo pažemintas, nes kartu dalyvavo kolegos ir verslo partneriai. Už šį nepelnytą veiksmą jis vertina savo neturtinę žalą. Reikėjo vykti į ligoninę žaizdos siuvimui, vėliau siūlų ištraukimui. Užklijuotas antakis trukdė vykti pas klientus. Siūlus išėmė po savaitės, apie 3 savaites buvo mėlynės. Dabar yra likęs randas, kurį nori susitvarkyti. Savo kaltės nemato. Su kaltinamuoju bendravo tik per akistatą. Mano, kad kaltinamasis meluoja apie įvykių seką, siekdamas sušvelninti savo atsakomybę. Mano, kad jis buvo išstumtas tyčia, gal dėl noro pasirodyti kietu darbuotoju ar perteklinės jėgos. Jis grįžo pasižiūrėti, ar vienas draugų išėjo, nes buvo tamsu. Grasinimų iš jo pusės nebuvo. Po įvykio, kai kraujas lašėjo ir buvo nupurkštas dujomis, kaltinamasis nesiėmė veiksmų iškviesti pagalbos, todėl pats išsikvietė medikus ir policiją. Reabilitacijos nereikėjo, papildomai nesigydė. Kaltinamasis jo neatsiprašė. Įvykio metu buvo neblaivus, tačiau tikslaus neblaivumo laipsnio nežino.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:
Nukentėjusysis S. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024-02-10 laiką leido Klaipėdos senamiestyje su draugais D. G., R. M. ir M. P.. Buvo išgėrę, norėjo įeiti į „(duomenys neskelbtini)“, tačiau į jį nebuvo įleisti ir nuėjo į kitą barą, esantį toje pačioje (duomenys neskelbtini) gatvėje. Bandant patekti į baro vidų, jo draugas R. M. įėjo į vidų, o kai užeiti bandė jis, laiptais iš viršaus nusileido apsaugos darbuotojas. Tikslaus pokalbio nepamena, greičiausiai pastarasis jo neįleido į barą. Viskas vyko sekundžių tikslumu, pamena tik stūmimą iš nugaros. Buvo išstumtas pro duris ir veidu trenkėsi į akmeninį grindinį, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Atsikėlęs pajuto kaip veidu bėga kraujas, pridėjo sniego prie veido ir tuomet pamatė, kad draugas šalia taip pat susilenkęs, prisidengęs akis. Iškvietė policijos pareigūnus. Įvykis vyko apie 01.00 val., atvykus pareigūnams atvyko ir medikai, kurie jam suteikė pirmąją pagalbą ir išvežė į ligoninę. Šioje situacijoje jaučiasi nekaltas, agresyviai nusiteikęs nebuvo, tačiau prieš jį buvo panaudota jėga, patyrė fizinį skausmą. Ligoninėje buvo siūtas antakis, taip pat po įvykio skauda sutrenktą galvą, dešinį petį, sunkiai valdo šią ranką. Taip pat buvo nubrozdintas ir sutrenktas dešinysis kelias bei dėl iškruvintų rūbų patyrė turtinę žalą, kurią įvertina apie 400 Eur (1 t. b.l. 1-19).
Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024-02-10, apie 02.00 val., su draugais S. G., M. P. ir D. G., būdami Klaipėdos mieste, vaikštinėjo ir sugalvojo apsilankyti kokiame nors veikiančiame tuo metu bare. Jie užėjo į barą, koks baro pavadinimas nepamena, ir su draugais atsigėrė kokteilių. Tada jis su M. P. išėjo į kiemą netoli baro parūkyti, kiti draugai tuo metu liko bare. Jiems bebaigiant rūkyti, atsisukęs eiti link baro pamatė iš baro „išskrendantį“ draugą S. G.. Tai pamatę, jie su M. priėjo prie baro durų, tarpduryje stovėjusio apsaugos darbuotojo paklausė, kas čia atsitiko, šis jiems nieko nepaaiškinęs papurškė dujomis į veidą. Matė, kad S. G. patyrė sužalojimus, ir iškvietė medikus (1 t. b.l. 87-90).
Liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024-02-10 jam būnant su draugais D. G., S. G. ir R. M. bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), sugalvojo eiti į kitą barą dar pabūti ir einant gatve pastebėjo dirbantį barą „(duomenys neskelbtini)“, į kurį nusprendė užeiti. Priėjus prie minėto baro durų susitiko apsaugos darbuotoją, kurio pasiteiravus ar gali užeiti, šis nesutiko jų įleisti, tačiau dėl kokios priežasties, nenurodė. Kažkuris iš draugų uždėjo apsaugos darbuotojui ranką ant pečių ir dar kartą paprašė įleisti, o apsaugos darbuotojas nieko nepasakęs papurškė jiems visiems dujų į akis. Visi iš tarpdurio išėjo į lauką ir netrukus jam būnant lauke pamatė, kaip S. G. iš tarpdurio buvo išmestas. Kas jį išmetė, nematė. Netrukus pasirodė greitoji medicinos pagalba ir policijos ekipažas. Draugą S. G. išsivežė greitoji medicinos pagalba (1 t. b.l. 97-99).
Liudytojas D. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2024-02-10, jis, S., R. ir M., būdami šiek tiek išgėrę alkoholinių gėrimų, buvo Klaipėdos mieste. Nakties metu norėjo patekti į barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). R. ir M. nusileido į baro apačią, tuo metu jis su S. stovėjo baro tarpduryje. Netrukus R. su M. išėjo į lauką. Apsaugos darbuotojas pasakė, kad jų į barą neįleis. Kažkiek apsižodžiavo, tačiau be keiksmažodžių. Stovėjo netoli baro įėjimo, buvo nuo baro įėjimo durų nusisukęs ir staiga atsisukęs pamatė, kaip S. guli ant žemės su praskelta galva. Iš karto nuėjo pas apsauginį klausti kas čia atsitiko, tačiau iš karto apsauginis jam į akis papurškė dujų (1 t. b.l. 104-107).
Iš specialisto išvados Nr. G 153/2024 (03) matyti, kad S. G. nustatyta: odos nubrozdinimai galvos kaktinės srities dešinėje, dešinio kelio sąnario srityje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais), 4-7 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Žaizda dešinio antakio srityje, padaryta prieš kreipiantis pagalbos į Klaipėdos universiteto ligoninės filialą „Klaipėdos ligoninė“ (2024-02-10 02.10 val.), kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi tyrimui pateiktuose med. dokumentuose nėra aprašytas makromorfologinis žaizdos vaizdas, atliktas pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas, nustatyti žaizdos padarymo mechanizmo nėra galimybės. Neatmetama galimybė, kad S. G. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. S. G. nustatyti sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais (1 t. b.l. 78-79).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas komercinės paskirties pastatas, (duomenys neskelbtini), matomas raudonų plytų komercinės paskirties pastatas, šalia stiklinių laukinių durų matoma vaizdo stebėjimo kamera, nukreipta į laukines duris (1 t. b.l. 61-66).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas vaizdo įrašas, fiksuotas kaltinamojo kūno kamera, kuriame matosi 2024-02-10 01.27:35 val., prie pastato, (duomenys neskelbtini), trys stovintys besikalbantys vyrai. Vienas iš jų, stovintis viduryje pakelia rankas, galimai imituodamas šokį ir toliau bendrauja su filmuojančiu asmeniu. Tuomet viduryje esantis vyriškis prisiartina arčiau asmens, kuris filmuoja, tarsi norėdamas išgirsti kas sakoma. Tada minėtas vyras atsitraukia, vėl pakelia rankas, galimai imituodamas šokį ir bendraudamas juokiasi. Šalia esantys vyrai nieko nedaro. Po to, pro duris įeina vyras tamsiais ilgesniais plaukais, su barzda, kuris buvo vaizdo įrašo pradžioje ir stovėjo dešinėje pusėje. Atidarius duris, vyras kažką pasako, iš galo atėjęs kitas vyras trumpais tamsiais plaukais, kurį praleidžia, ir šis įeina į vidų. Pirmiau įėjęs vyras atsirėmęs į duris išlenda į lauką, tuomet filmuojantis asmuo prieina minėtam vyrui už nugaros ir rankomis išstumia jį į lauką. Išstumtas vyras krenta lauke ant grindinio, filmuojantis asmuo uždaro duris (1 t. b.l. 70-72).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuoti policijos pareigūnų vaizdo kameromis daryti vaizdo - garso įrašai su nukentėjusiojo S. G. bei įtariamojo M. A. K. paaiškinimais apie įvykio aplinkybes bei patirtus sužalojimus (1 t. b.l. 73-75).
Dėl veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).
Kaltinamojo M. A. K. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, taip pat liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga. Kaltinamasis M. A. K. pripažino savo kaltę visiškai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis tyčia pastūmė į barą norintį patekti S. G., dėl ko jis nukrito ant grindinio. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam padaryti odos nubrozdinimai galvos kaktinės srities dešinėje, dešinio kelio sąnario srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimą M. A. K. padarė veikdamas netiesiogine tyčia: jį darydamas (pastumdamas nukentėjusįjį) suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti įvairūs padariniai – ne tik sukeliantys fizinį skausmą, bet ir keliantys nežymų sveikatos sutrikdymą, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, todėl jais abejoti teismui pagrindo nėra. Kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.
Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, dirba, nusikaltamą veiką padarė netiesiogine tyčia, vykdydamas darbines funkcijas. Svarbu pažymėti, kad paties nukentėjusiojo elgesys, jo veržimasis į barą, nustatytas neblaivumas 2,27 prom. ( t.1, b.l. 49), nebuvo priimtinas. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, nustatant jos dydį mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti savo elgesį ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 3 punktu, skirtini įpareigojimai 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 2 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jam skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Nukentėjusiojo S. G. atstovas advokatas K. B. ikiteisminio tyrimo metu byloje pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį (1 t. b.l. 143-149), prašydamas iš kaltinamojo priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą ir 666 Eur turtinę žalą.
Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad jam padarytą turtinę žalą sudaro rando naikinimo kaina – 601 Eur, bei konsultacijos kaina 65 Eur, taigi iš viso nukentėjusysis patyrė 666 Eur turtinę žalą.
Pažymėtina, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjusysis asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Svarbu pažymėti ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.). Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusiojo asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būsimos žalos priteisimas būtent sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas atsižvelgiant į sunkią nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedūrų. Tačiau privalo būti įrodyta, kad konkrečios gydymo procedūros nukentėjusiajam yra būtinos siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Be to, šios gydymo procedūros, kurių išlaidas prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-148/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.). Taip pat teismų praktikoje nurodoma, kad vienas iš esminių kriterijų sprendžiant dėl būsimų išlaidų atlyginimo priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas, tačiau jos turi būti pagrįstos (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiojo S. G. atstovas advokatas ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad dėl likusio rando antakio srityje šalinimo, S. G. patirs 601 Eur išlaidų, bei pridėjo būsimas išlaidas patvirtinantį dokumentą – medicinos centro „Northway“ plastikos chirurgo konsultacijos išrašo kopiją, kuriuo rekomenduojama dešinio antakio srities rando plastika. Nurodyta, jog šiuo metu tokio pobūdžio operacija „Northway“ chirurgijos centre kainuoja 601 Eur (tomas 1, b. l. 148).
Kaip pasisakyta aukščiau, CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų. Tokių duomenų byloje nėra. Nukentėjusysis nepateikė duomenų dėl savo finansinės padėties, kad jis pats negali susimokėti plastinės operacijos išlaidų dėl sunkios finansinės padėties, be to, byloje esantys medicininiai dokumentai nepatvirtina, kad jam reikalingas specifinis gydymas, kuris turėtų būti parinktas atsižvelgus į sveikatos būklę, nėra jokių duomenų, kad jam yra būtina daryti plastinę operaciją siekiant atkurti sveikatos būklę iki patirto sužalojimo. Preliminarus išlaidų priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą, todėl nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo nukentėjusiajam priteisti būsimos turtinės žalos atlyginimą nėra. Nukentėjusysis, realiai patyręs plastinės operacijos išlaidas, turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl jau patirtų išlaidų atlyginimo civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl tų priežasčių šioje dalyje ieškinys tenkinamas iš dalies ir priteistinos patirtos plastikos chirurgo konsultacijos išlaidos – 65 Eur (tomas 1, b. l. 149).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajam S. G. sveikata sutrikdyta nežymiai, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis po nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą prieš įvykį mačiusius asmenis, didelį stresą, jautė skausmus galvos, peties srityse, ligoninėje jam buvo siūtas antakis, po įvykio skaudėjo sutrenktą galvą, dešinį petį, sunkiai valdė dešinę ranką, nubrozdintas ir sutrenktas dešinysis kelėnas, liko randas antakio srityje, jaučia diskomfortą dėl likusio rando.
Byloje anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jį kaltinamasis nustūmė, dėl ko nubrozdinta oda galvos kaktinės srities dešinėje, dešinio kelio sąnario srityje. Nusikaltimas įvykdytas tyčiniais veiksmais. Akivaizdu, jog dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis jautė skausmą, dvasinius ir fizinius nepatogumus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia ir į padarytos turtinės žalos dydį.
Be abejonės, nukentėjusysis patyrė ne tik skausmą dėl kūno sužalojimo, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – jautė sužalojimo pasekmes ir diskomfortą. Tačiau, teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su labai dideliais asmens sveikatos pakenkimais, labai rimtų sužalojimų sukėlimu, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad jis dirba. Atsižvelgtina į tai, kad nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, vykdant darbines funkcijas, t. y. asmenys, per daug apsvaigę nuo alkoholio nebuvo įleisti į barą, padaryta nedidelė turtinė žala, į tai, kad, teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens psichologiniais išgyvenimais arba dideliais patirtais nepatogumais. Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiajam nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 600 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo S. G. atstovo advokato K. B. civilinis ieškinys kitoje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Byloje pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 159,23 Eur (1 tomas, b. l. 111-126), kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo S. G. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų išrašu (1 tomas, b.l. 113). Nukentėjusysis S. G. dėl kaltinamojo M. A. K. nusikalstamos veikos buvo nežymiai sužalotas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje jam nemokamai buvo suteiktos ambulatorinės paslaugos. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 159,23 Eur, buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo priteisiama 159,23 Eur Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.
Nukentėjusiojo S. G. atstovas advokatas K. B. prašo iš kaltinamojo, priteisti 2 000 Eur išlaidų atstovo advokato teisinei pagalbai apmokėti. Prašymas priteisti 2 000 Eur nukentėjusiojo išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, šios išlaidos yra realios. Iš teismui pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas Nr. 1 ir Nr. 2 (tomas 1, b. l. 150, tomas 2, b. l. 59) matyti, kad nukentėjusiojo S. G. išlaidos advokatui, dalyvavusiam teisme kaip jo atstovui, paslaugoms apmokėti sudaro iš viso 2 000 Eur. Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Todėl šios nukentėjusiojo išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamojo.
Daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 CD su vaizdo įrašais, saugomi bylos 2-jame tome, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
M. A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 9 ( devyniems) mėnesiams, įpareigojant 3 (tris) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 2 ( du ) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu M. A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant 3 (tris) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 2 ( du) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.
Nukentėjusiojo S. G. atstovo advokato K. B. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo M. A. K. 65 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam S. G.. Kitą S. G. atstovo advokato K. B. ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš M. A. K. nukentėjusiajam S. G. 2 000 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš M. A. K. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 159,23 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 CD su vaizdo įrašais, saugomus bylos 2-jame tome, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.