Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1A-145-531/2019

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-07-10
Bylos Nr.: 1A-145-531/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-06-2-00246-2017-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daina Vaidachavičienė, Valdas Ciesiūnas, Valdas Meidus
Nuteistasis: A. P.
Advokatai: Kristina Rutkauskienė

Kategorijos

2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-145-531/2019Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00246-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.6.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.5.1 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui,gynėjai advokatei Kristinai Rutkauskienei,nuteistajam A. P.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir jam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 300 str. 1 d. (dėl 2016 m. lapkričio 21 d. tarpininkavimo sutarties) ir jam paskirta 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 300 str. 1 d. (dėl 2016 m. sausio 25 d. sutarties) ir jam paskirta 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 d. bei 5 d. 1 p. už BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. (dėl 2016 m. lapkričio 21 d. tarpininkavimo sutarties) numatytus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. P. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 d. bei 5 d. 2 p. subendrinta bausmė ir bausmė paskirta už BK 300 str. 1 d. (dėl 2016 m. sausio 25 d. sutarties) numatytą nusikaltimą subendrintos apėmimo būdu ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. šios bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant A. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 5 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 50 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose.

Iš A. P. valstybės naudai priteista 20,90 Eur proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. P. nuteistas už tai, kad:

1.1. laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2017 m. gegužės 24 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pagamino netikrą dokumentą – 2016 m. lapkričio 21 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), panaudojęs 2015 m. birželio 15 d. atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) paskutinį lapą, kurioje yra užsakovo – Š. L., atsakovo – A. P. parašai ir UAB (duomenys neskelbtini) antspaudas, o pirmajame lape panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) blanko rekvizitus bei jame įrašęs melagingus duomenis apie sudarytą tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį tarp A. P. ir UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamo direktoriaus Š. L., bei apie UAB (duomenys neskelbtini) skolą A. P. už suteiktas paslaugas, bendroje sumoje 35000 Eur, ir, žinodamas, kad jis nėra sudaręs 2016 m. lapkričio 21 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini), panaudojo žinomai netikrą dokumentą – 2016 m. lapkričio 21 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pateikdamas 2017 m. gegužės 24 d. per savo atstovą R. N., nežinantį apie jo daromą nusikalstamą veiką, Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmams per e.teismas.lt sistemą kartu su ieškiniu, prašydamas priteisti netikros sutarties pagrindu iš UAB (duomenys neskelbtini) jo naudai 5000 Eur skolos, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. birželio 22 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašydamas priteisti netikros sutarties pagrindu iš UAB (duomenys neskelbtini) jo naudai 35000 Eur skolos ir 486,98 Eur palūkanų, taip apgaule pasikėsino iš UAB (duomenys neskelbtini) savo naudai įgyti svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, didelės vertės, turtą – pinigus 35486,98 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes, įtarus, kad 2016 m. lapkričio 21 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) suklastota, Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė, kol bus atliktas ikiteisminis tyrimas;

1.2. laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2017 m. lapkričio 28 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pagamino netikrą dokumentą – 2016 m. sausio 25 d. atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, jog sutarties šalys: A. P. (atstovas) ir UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (užsakovas) (sutarties 1 p.), sutarties objektas yra A+ klasės namai (sutarties 2.1 p.), užsakovas įsipareigoja sumokėti atstovui atlygį už suteiktas paslaugas, kurio dydis yra lygus 3 proc., jei namo kaina yra iki 99000 Eur, ir 4 proc., jei namo kaina yra daugiau nei 100000 Eur (sutarties 2.2 p.), bei tęsdamas nusikalstamą veiką, jis žinomai netikrą dokumentą – 2016 m. sausio 25 d. atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kol 2017 m. lapkričio 28 d. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šalies argumentai

2. Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 28 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus, teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, neteisingo nuosprendžio surašymo. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 300 str. 1 d. (dėl 2016 m. lapkričio 21 d. tarpininkavimo sutarties) ir 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., nenurodė kokie bylos duomenys, be Š. L. nepatikimų parodymų, patvirtina, kad jis suklastojo sutartį ir be pagrindo pareiškė civilinį ieškinį dėl 35000 Eur skolos ir 486,98 Eur palūkanų priteisimo, o pripažindamas kaltu pagal BK 300 str. 1 d. (dėl 2016 m. sausio 25 d. sutarties) rėmėsi ne byloje surinktais įrodymais, bet spėjimais, išvedžiojimais ir prielaidomis, nesant nei objektyvių, nei subjektyvių nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. sudėties požymių.

2.1. Iš skundžiamo nuosprendžio yra neaišku, kokie 2016 m. lapkričio 21 d. tarpininkavimo sutarties duomenys neatitinka tikrovės ir kokie duomenys patvirtina, jog pateikdamas ieškinį jis apgaule mėgino užvaldyti turtą – pinigus, neturėdamas tam teisėto pagrindo. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Š. L. duoti parodymai buvo nuoseklūs ir vertintini kaip patikimi, kadangi jų nepatvirtina kita bylos medžiaga, be to, Š. L. yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir akivaizdžiai siekia išvengti atsiskaitymo už paslaugas, kurias jis suteikė bendrovei. Taigi, apelianto manymu, šiuo atveju buvo pažeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. Taip pat atkreipia dėmesį į Š. L. duotų parodymų nelogiškumą. Teigia, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodė, jog tarp jo ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta tik viena sutartis – 2015 m. birželio 15 d., nepagrįstai buvo atmesti jo parodymai, jog atstovavimo sutarčių buvo ir daugiau. Pažymi, kad vien tik tai, kad sutartis buvo surašyta ant UAB (duomenys neskelbtini) blanko jos nedaro negaliojančia, o iš teismui pateikto elektroninio susirašinėjimo su UAB (duomenys neskelbtini), matyti, kad jau po franšizės sutarties nutraukimo iš UAB (duomenys neskelbtini) gavo elektroninį logotipo variantą ir buvo tariamasi dėl jo naudojimo. Nurodo, kad Š. L. jį įtikino, jog jis neturi būti įrašytas į preliminarias pirkimo – pardavimo sutartis, kad klientai negalvotų, jog dėl jo kaip tarpininko išaugs būsto kaina. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismo šališkumą ir išankstinę nuostatą jo atžvilgiu, rodo nuoseklus ignoravimas duomenų, kurie patvirtina jo nurodomas aplinkybes ir sureikšminimas aplinkybių, kurios neturi reikšmės bylos esmei. Skundžiamame nuosprendyje yra išsamiai analizuojami N. R., T. G. ir V. S. parodymai apie aplinkybes, kaip buvo pasirašyti tarpininkavimo aktai, tačiau teismas visiškai ignoravo tą aplinkybę, kad šie liudytojai nesureikšmino šių aktų pasirašymo, nuo dokumentų pasirašymo buvo praėjęs ilgas laiko tarpas, todėl jie ne visas aplinkybes prisiminė tiksliai, tačiau jie visi nurodė, kad tarpininkavimo aktuose nurodytos paslaugos jiems buvo suteiktos, o kreipdamasis į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu jis teismo ir prašė priteisti jam tarpininkavimo mokestį už šiems, jo surastiems klientams, suteiktas paslaugas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas jo parodymus, juos iškraipė ir vertino kaip nenuoseklius. Apylinkės teismas teigdamas, kad sutartis suklastota, iš esmės nepaneigė jo nurodytų argumentų, jog sutartyje surašyti duomenys apie suteiktas paslaugas teisingi, tam, kad nustatyti, jog sutartis yra suklastota, panaudojant kitos sutarties dalį reikalingos specialios žinios, tačiau joks tyrimas, kuris patvirtintų sutarties netikrumą, byloje neatliktas, teismas išvadas, jog sutartis suklastota padarė iš esmės remdamasis Š. L. parodymais, jog jis (Š. L.) sutarties nepasirašė ir darydamas prielaidą, kad vizualiai lyginant 2015 m. birželio 15 d. ir 2016 m. lapkričio 21 d. sutarčių paskutinius lapus, akivaizdžiai niekuo nesiskiria tose pačiose lapo vietose rankraštiniai įrašai ir nors byloje nėra abiejų A. P. turėto ir frančizės gavėjui pateikto 2015 m. birželio 15 d. sutarties egzemplioriaus bei byloje esančios 2016 m. lapkričio 21 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarties paskutiniųjų lapų originalų, dėl ko neatliktas ir jų tyrimas, byloje esančių kopijų apžiūra sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog tai yra to paties dokumento kopijos. Tokios teismo išvados paremtos ne bylos duomenimis, bet pamąstymais ir prielaidomis, o kaltinimas prielaidomis negali būti grindžiamas. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad jis suklastojo sutartį.

2.2. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas neanalizavo objektyviųjų ir subjektyviųjų sukčiavimo požymių buvimo jo veiksmuose, tik formaliai nurodė, kas sutinkamai su teismų praktika, vienas iš galimų sukčiavimo būdų – dokumento suklastojimas ir suklastoto dokumento pateikimas institucijai, sprendžiančiai teisinį ginčą. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, taip ir nebuvo gauta duomenų, paneigiančių jo reikalavimo pagrįstumą, t. y. nebuvo nustatyta, kad jis naudodamas apgaulę siekė užvaldyti svetimą turtą į kurį neturėjo jokių teisių. Nurodo, kad tarp jo ir UAB (duomenys neskelbtini) susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie galėjo būti efektyviai išspręsti civilinio proceso teisės normomis, ką jis ir mėgino padaryti, tačiau civilinio proceso normose numatytomis galimybėmis nebuvo pasinaudota, o imtasi baudžiamosios atsakomybės – UAB (duomenys neskelbtini) siekdamas išvengti prievolės atsiskaityti už gautas tarpininkavimo paslaugas (surastus klientus, kurie įsigijo bendrovės statomus namus), kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pažeidžiant proporcingumo principo reikalavimą taikyti konkrečioje situacijoje adekvačias priemones ir nevaržyti asmens teisių daugiau nei tai yra būtina numatytiems tikslams pasiekti, nors UAB (duomenys neskelbtini) nepripažindama 2016 m. lapkričio 21 d. tarpininkavimo sutarties, turėjo galimybę civilinio proceso tvarka reikšti byloje priešieškinį ir šią sutartį ginčyti, tačiau ja nesinaudojo.

2.3. Dėl 2016 m. sausio 25 d. sutarties suklastojimo nurodė, kad atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartis yra dvišalis sandoris, tokia sutartis galioja tik ją patvirtinus abiejų, sutartį sudariusių šalių parašais, todėl sutartyje nesant vienos iš šalių parašo akivaizdu, kad šis dokumentas negali būti laikomas nusikaltimo, numatyto BK 300 str. dalyku. Pažymi, kad sutartis surašyta 2016 m. sausio 25 d., kratos metu paimta 2017 m. lapkričio 28 d., beveik po dviejų metų nuo surašymo ir per tą laiką jis šios sutarties nepasirašė ir nepanaudojo, o sutarties 5.1 p. nurodyta, kad sutartis įsigalioja nuo pasirašymo momento ir galioja metus laiko, todėl kratos metu surasta sutartis buvo jau nebegaliojanti. Be to, teismui konstatavus, kad sutartyje yra neįvardintas tikslus sutarties objektas, yra neaišku kokią konkrečią grėsmę ir kokių ir kam neigiamų padarinių atsiradimą gali sukelti tokios sutarties panaudojimas. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog sutartis yra suklastota, joje įrašyti netikri duomenys, kad Š. L. šios sutarties nepasirašė iš esmės paremti tik paties Š. L. parodymais, nors vertinant bylos duomenis, matyti, kad specialisto išvada yra tik tikėtina, kad šioje sutartyje dvejose eilutėse „Užsakovas“ pasirašė ne Š. L., o kitas asmuo, t. y. kategoriškai nėra paneigta, jog Š. L. jos nepasirašė, o skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nelogiška būtų manyti, kad Š. L. pasirašytų ant 2016 m. sausio 25 d. sutarties, nesant 2.1 p. nurodyto konkretaus, apibrėžto objekto, nuo kurio priklausytų užsakovo įsipareigojimų dydis atstovui, t. y. atlygis už suteiktas paslaugas, neparemta jokiais bylos įrodymais, tokių aplinkybių nenurodė net ir pats Š. L., todėl tokių išvadų nuosprendyje darymas rodo teismo šališkumą ir išankstinę nuostatą dėl jo kaltumo. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog jis suklastojo dokumentą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į A. P. apeliacinį skundą negauta.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. (dėl 2016 m. lapkričio 21 d. tarpininkavimo sutarties) padarymo;

7. Pateiktu apeliaciniu skundu A. P. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. (dėl 2016 m. lapkričio 21 d. tarpininkavimo sutarties) bei pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teigia, kad apylinkės teismas nenurodė kokie bylos duomenys, be Š. L. nepatikimų parodymų, patvirtina, kad jis suklastojo sutartį ir be pagrindo pareiškė civilinį ieškinį dėl 35000 Eur skolos ir 486,98 Eur palūkanų priteisimo.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad apkaltinamasis nuosprendis A. P. atžvilgiu dėl BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. (dėl 2016 m. lapkričio 21 d. tarpininkavimo sutarties) įtvirtintų nusikalstamų veikų buvo priimtas pagrįstai. A. P. apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami tik vienpusiškai aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, o vien tik tai, kad jis kitaip vertina susiklosčiusią situaciją ir nesutinka su apylinkės teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nesuteikia pagrindo pripažinti jo neteisėtu ir panaikinti. Pažymėtina, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino visus byloje surinktus duomenis, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir pagrįstai pripažino, kad A. P. pagamino netikrą dokumentą – 2016 m. lapkričio 21 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją nusikalstamais tikslais panaudojo, t. y. kreipėsi su ieškiniu į teismą siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktais pirmosios instancijos teismo motyvais, todėl jų nekartoja, o tik papildo.

9. BK 22 str. 1 d. įtvirtina, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pagal BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, o pagal BK 300 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

10. A. P. viso proceso metu savo kaltę dėl minėtų, jam inkriminuotų, nusikalstamų veikų padarymo neigė, aiškindamas, kad 2016 m. lapkričio 21 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra tikra, nesuklastota, o jis pagrįstai ir teisėtai kreipėsi su ieškiniu į teismą. Tačiau šie apelianto parodymai akivaizdžiai prieštarauja kitų byloje esančių įrodymų visetui, todėl jie atmetami ir vertinami išimtinai kaip A. P. pasirinktas gynybos būdas siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

11. A. P. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina, priešingai nei teigia apeliantas, išsamūs ir nuoseklūs liudytojo Š. L. parodymai, jog jis su A. P. pasirašė tik vieną tarpininkavimo sutartį – 2015 m., kad apeliantas tarpininkaus kaip brokeris parduodant gyvenamą namą. A. P. surado pirkėją, pardavė vieną namą, buvo išrašyta sąskaita – faktūra, pilnai apmokėta ir viskas tuo baigėsi. Po to jie sutarė, kad apeliantas pardavinės sklypus su jo namais. A. P. duodavo savo kontaktus ir kaip tarpininkas „pagaudavo“ klientą, jį įtikindavo, kad čia viskas gerai, tada supažindindavo su UAB (duomenys neskelbtini) ir jie pasirašydavo sutartį A. P. tarpininkaujant, kad bendrovė tam klientui pastatys gyvenamą namą ir už tai A. P. jis sumokėdavo tam tikrą užmokestį už kliento suradimą. Sutartyje su klientu įrašydavo „tarpininkaujant A. P.“. Tai buvo teisinis pagrindas A. P. kažką išmokėti, nes atskirų sutarčių jie nesudarinėdavo. Tokių sutarčių sudarė 3-4. Jie bendradarbiavo tol, kol apeliantas dirbo UAB (duomenys neskelbtini). 2016 m. vasaros pabaigoje sužinojo, kad A. P. UAB (duomenys neskelbtini) nebedirba. Tuo metu iš anksčiau buvo derinami namų pirkimai su trimis klientais – N. R., V. S. ir T. G.. A. P. šiuo kartu pasiūlė, kad jis neims pinigų už tai, kad jis tarpininkaus, o pasiims už sklypus, kadangi sklypus tiems klientams surado jis. Apeliantas toliau su tais klientais viską derino, siuntė klientams preliminarias sutartis, tačiau į tas tris preliminarias sutartis įrašytas nebuvo. Pažymėjo, kad A. P. UAB (duomenys neskelbtini) nereklamavo. Matė sutartį, ji buvo elementariai padirbta, buvo paimtas trečias puslapis iš jų pačios pirmos pasirašytos sutarties, apversta ir kitoje pusėje spausdinta. Pažymėtina, kad apie tai, jog 2016 m. lapkričio 21 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) suklastota, galimai paties A. P., panaudojant UAB (duomenys neskelbtini) su juo 2015 m. birželio 15 d. sudarytos atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) teksto paskutinį puslapį, Š. L. nurodė ir savo 2017 m. rugsėjo 15 d. prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą. Prašyme buvo paaiškinta, kad UAB (duomenys neskelbtini) su apeliantu buvo sudariusi 2015 m. birželio 15 d. atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties tekstas buvo surašytas trijuose puslapiuose, puslapiai nenumeruoti. Sutarties tekstas surašytas panaudojant UAB (duomenys neskelbtini) logotipu pažymėtus popieriaus lapus. A. P. 2016 m. lapkričio 21 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tekstą surašė taip, kad antrasis sutarties teksto puslapis prasidėtų taip pat, kaip ir minėtos 2015 m. birželio 15 d. sutarties trečiasis puslapis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nei Š. L. prašyme, nei apklausos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateiktomis aplinkybėmis, kadangi jas patvirtina byloje esančių įrodymų visuma.

12. Palyginus 2016 m. lapkričio 21 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) paskutinįjį puslapį su 2015 m. birželio 15 d. atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurią turėjo apeliantas ir pateikė frančizės davėjui, paskutiniuoju puslapiu, matyti, kad jie niekuo nesiskiria, t. y. jų turinys ir forma identiški, niekuo nesiskiria jame esantys rankraštiniai įrašai, abejose sutartyse ties žodžiu „sutinku“ padėta varnelė, tiek Š. L., tiek A. P. parašai tose pačiose vietose, „Š. L.“ įrašyta ranka, uždėtas apvalus UAB (duomenys neskelbtini) antspaudas, be to, abu blankai yra su tokiais pačiais UAB (duomenys neskelbtini) logotipais, tose pačiose vietose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia minėtų sutarčių paskutiniųjų lapų apžiūra ir jų sulyginimas yra pakankami konstatavimui, jog tai to paties dokumento kopijos. Pagrindo atlikti ekspertizę šiuo atveju nėra būtinybės, nes tai kas buvo nustatyta yra akivaizdu. Be to, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, tyrimo atlikimas šiuo atveju yra neįmanomas, kadangi byloje nėra aptartų sutarčių paskutiniųjų lapų originalų.

13. Taip pat šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2016 m. lapkričio 21 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta tuomet, kai A. P. jau nebedirbo (duomenys neskelbtini). Iš UAB (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu pateikto pranešimo matyti, kad A. P. ir UAB (duomenys neskelbtini) frančizės sutartis galiojo nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., o po šios datos bet koks UAB (duomenys neskelbtini) prekės ženklo ar rekvizitų naudojimas tapo neteisėtas. Taigi apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto skundo teiginius, jog jis po frančizės sutarties nutraukimo turėjo leidimą naudotis minėtu logotipu. Be to, kaip teisingai nurodoma ir skundžiamame nuosprendyje, vien tik tai, jog R. V., A. P. prašymu, jam elektoriniu paštu 2018 m. rugpjūčio 5 d. atsiuntė (duomenys neskelbtini) logotipą, nereiškia, jog jis turėjo teisę jį naudoti kokiose nors sudaromose sutartyse.

14. Pažymėtina, kad pagal 2015 m. balandžio 20 d. franšizės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. P. ir UAB (duomenys neskelbtini), apeliantas įsipareigojo tarpininkavimo paslaugas teikti tik sudaręs rašytines sutartis bei ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos už einamąjį mėnesį UAB (duomenys neskelbtini) sistemoje užpildyti įvykusius sandorius ir pateikti frančizės davėjui veiklos ataskaitas jo pateiktoje elektroninėje formoje, taip pat sandorių dokumentų kopijas. Bylos duomenimis, A. P. į minėtą sistemą pateikė tik 2015 m. birželio 15 d. sutartį, jokios kitos, jo apeliaciniame skunde minimos, sudarytos sutartys ten pateiktos nebuvo. Esant šiai aplinkybei, apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo abejoti Š. L. parodymais, jog (duomenys neskelbtini) ir A. P. buvo sudarę tik vieną sutartį, o apelianto argumentus, susijusius su neva kitomis buvusiomis sutartimis atmeta.

15. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja ir Š. L. nurodytomis aplinkybėmis, jog jie su A. P. buvo susitarę, jog apeliantas neims pinigų už tarpininkavimą su klientais – N. R., V. S. ir T. G.. Visų pirma pažymėtina, kad apeliantas nebuvo įrašytas nei į vieną su šiais klientais sudarytą preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, ko šiuo atveju neneigia ir jis pats. Teisėjų kolegijai kelia abejonių A. P. skundo teiginiai, jog į preliminarias sutartis jis nebuvo įrašytas todėl, kad taip elgtis įtikino Š. L., kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis teigė, jog į minėtas sutartis jis nebuvo įrašytas, nes jau nebedirbo UAB (duomenys neskelbtini). Be to, vėliau apeliantas teigė, kad taip buvo daroma, jog klientams nekiltų minčių dėl komisinių. Taigi, matyti, jog apeliantas kiekvieną kartą, aiškindamas situaciją, susijusią su preliminarių sutarčių sudarymu, pateikia vis kitokią įvykio versiją, taip siekdamas pateisinti savo netinkamus susiklosčiusiai situacijai veiksmus bei siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl teisėjų kolegija jo parodymus vertina kaip nepatikimus ir jais nesivadovauja. Taip pat, minėto liudytojo parodymų nepaneigia, o tik juos patvirtina ir A. P. pateiktos klientų – N. R., V. S. ir T. G. su juo pasirašytos tarpininkavimo sutartys, kadangi įvertinus šių liudytojų parodymus, akivaizdu, kad jos buvo pasirašytos apeliantui klientus suklaidinant, pasinaudojant jų pasitikėjimu ir tokiu būdu siekiant rasti argumentų savo veiksmams pateisinti ar sukurti teisines prielaidas siekti savanaudiškų tikslų ir išvengti atsakomybės. V. S. parodė, kad 2017 m. balandžio mėnesį jai paskambino A. P. ir nurodė, kad turi perduoti dokumentus iš notarės. Pažymėjo, kad ji su A. P., dar prieš preliminarią sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūtį buvo sudariusi sutartį dėl kito jos nekilnojamojo turto pardavimo ir jis įvyko. Jie susitarė susitikti. Susitikimo metu A. P. kalbėjo apie buvusią sutartį, minėjo, kad yra mokestiniai dalykai, kad jam reikia jos parašų. Ji pasirašė dokumentus. Tarpininkavimo akto su A. P. nepasirašė, nebent jis buvo dokumentų pluošte, kuris jai buvo paduotas tuo metu kalbant apie visai kitą sutartį. Apie tarpininkavimo akto pasirašymą nebuvo kalbos. Kopijos jai paliktos nebuvo. Liudytojas N. R. paaiškino, kad su A. P. jis nepasirašė jokios sutarties. Kai jau įgijo namą, tai buvo vienas raštas, kurį A. P. 2017 m. pavasarį jį susiradęs, t.y. atvažiavęs pas jį į namus, pasiūlė pasirašyti, bet tai nebuvo sutartis. Pasiūlė pasirašyti, kad pagrįsti pajamas VMI. Rašto egzemplioriaus jis negavo. Liudytojas T. G. nurodė, kad jokios sutarties, nei žodinės, nei rašytinės su A. P. nesudarė. Kai namas buvo pastatytas ir jis jame jau gyveno, 2017 m. vasario mėn., pas jį atvyko A. P., kuris pasakė, kad reikia pasirašyti dokumentus, kadangi pasikeitė gatvės pavadinimas. Jokių egzempliorių negavo. A. P. buvo įgijęs jo pasitikėjimą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų suabejoti šių liudytojų parodymais, todėl jie laikytini patikimais ir pagrindžiančiais minėtą išvadą, jog apeliantas, pasinaudojęs įgytu klientų pasitikėjimu ir duodamas pasirašyti dokumentus, kurių tikrojo turinio jiems neatskleidė, siekė savanaudiškų tikslų, t. y. šių sutarčių pagrindu iš UAB (duomenys neskelbtini) gauti atlygį už tarpininkavimą, dėl kurio nebuvo tartasi. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minėti tarpininkavimo aktai su klientais buvo pasirašyti jau praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po preliminarių sutarčių pasirašymo, t.y. preliminari sutartis su V. S. buvo pasirašyta 2016 m. rugsėjo 7 d., o tarpininkavimo aktas – 2017 m. kovo 20 d., su T. G. ir A. G. preliminari sutartis buvo sudaryta 2016 m. rugsėjo 14 d., o tarpininkavimo aktas – 2017 m. vasario 28 d., su N. R. preliminari sutartis pasirašyta – 2016 m. spalio 24 d., o tarpininkavimo aktas – 2017 m. kovo 23 d. Taip pat, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, tarpininkavimo aktuose nurodomas A. P., nors tokio asmens jų pasirašymo metu jau nebuvo, kadangi apeliantas (duomenys neskelbtini) pasikeitė savo vardą į A. P.. Be kita ko, pažymėtina, kad tik 2017 m. sausio 18 d. sąskaitoje faktūroje, kurią A. P. išrašė UAB (duomenys neskelbtini) buvo įrašytas 2016 m. lapkričio 21 d. tarpininkavimo paslaugų teikimo sutarties numeris, kitos išrašytos pagal teismui nepateiktą, atstovavimo sutartį. Taigi kyla abejonių, ar A. P. turėjo teisę tokias sąskaitas faktūras išrašyti.

16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, kritiškai vertino visus A. P. pateiktus duomenis, kuriais buvo siekiama pagrįsti 2016 m. lapkričio 21 d. sutarties sudarymą, o jo parodymus laikė nepatikimais. Teisėjų kolegija, įvertinusi apylinkės teismo pateiktą motyvaciją dėl šių įrodymų, vertintus A. P. pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, jas laiko pagrįstomis, teisingomis ir išsamiomis, todėl plačiau priimame nuosprendyje dėl to nebepasisako.

17. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent A. P., panaudodamas 2015 m. birželio 15 d. atstovavimo paslaugų sutarties paskutinįjį puslapį bei UAB (duomenys neskelbtini) logotipą, pagamino netikrą dokumentą – 2016 m. lapkričio 21 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį, kurios pagrindu kreipėsi į teismą turėdamas tikslą iš UAB (duomenys neskelbtini) apgaule gauti didelės vertės turtą – 35486,98 Eur dydžio sumą, tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – civilinė byla buvo sustabdyta, kilus įtarimui dėl 2016 m. lapkričio 21 d. sutarties suklastojimo, t. y., kad padarė BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. bei 300 str. 1 d. įtvirtintas nusikalstamas veikas.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 300 str. 1 d. (dėl 2016 m. sausio 25 d. sutarties);

18. A. P. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 300 str. 1 d. dėl 2016 m. sausio 25 d. sutarties pagaminimo ir jos laikymo. Teigia, kad jo namuose rasta sutartis negali būti laikoma minėtos nusikalstamos veikos dalyku. Pažymi, kad jis šios sutarties nepasirašė ir nepanaudojo, be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis ją suklastojo.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kratos pas A. P. namuose metu buvo rasta ir paimta 2016 m. sausio 25 d. atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ši sutartis atspausdinta ant abiejų vieno lapo pusių, jose yra UAB (duomenys neskelbtini) logotipai. Sutartyje kaip atstovas nurodytas A. P., o užsakovas – UAB (duomenys neskelbtini), abejose lapo pusėse ties Š. L. pavarde mėlynu rašikliu parašyti parašai, A. P. parašų ant sutarties nėra.

20. Kaip jau minėta, pagal BK 300 str. 1 d. atsako asmuo, kuris pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šio nusikaltimo dalykas – dokumentas – tai kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113/2012). Dokumentas – tai įrašas, kurį panaudojus sukeliami ar gali būti sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Pabrėžtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šiai veikai kvalifikuoti reikšmės neturi, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių – ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių. Tačiau pažymėtina, kad įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251-1073/2018).

21. Teisėjų kolegija įvertinusi A. P. namuose rastą ir paimtą 2016 m. sausio 25 d. atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartį, esamą teisinį reguliavimą bei formuojamą teismų praktiką konstatuoja, kad šiuo atveju A. P. kaltu pagal BK 300 str. 1 d. buvo pripažintas nepagrįstai. Pažymėtina, kad tokia jo namuose rasta, sutartis, negali būti laikoma dokumentu BK 300 str. 1 d. prasme, kadangi ji nėra pasirašyta abiejų sutarties šalių ir tokiu būdu nesukelia ir negali sukelti teisiškai reikšmingų padarinių. Popieriuje parašytas tekstas, turintis sutarties formą, bet neturintis būtinųjų rekvizitų - šalių parašų (-o), gali būti juodraščiu ar projektu, bet teisinėje apyvartoje jis negali būti panaudotas. Esant šiai aplinkybei, A. P. veiksmai negali būti vertinami kaip atitinkantys BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

22. Be kita ko, vien tik ta aplinkybė, jog A. P. gali bet kuriuo momentu 2016 m. sausio 25 d. atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutartį papildyti trūkstamais rekvizitais, kurie gali lemti teisinių santykių sukūrimą, pasikeitimą ar panaikinimą ir taip sukelti neigiamus padarinius, nesudaro pagrindo jo pripažinti kaltu pagal BK 300 str. 1 d., kadangi apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas hipotetiniais asmens veiksmais ar poelgiais.

Dėl BPK nuostatų pažeidimo;

23. A. P. apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį buvo šališkas ir turėjo išankstinę nuostatą.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo veiksmus apelianto argumentų kontekste, daro išvadą, kad apelianto skundo teiginiai bei bylos duomenys nepagrindžia fakto, kad A. P. skundžiamą teismo nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas. Pažymėtina, kad šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 str. išvardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl apelianto A. P. kaltės, byloje nėra. Duomenų, kad šią bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 str. išvardytų priežasčių, byloje taip pat nėra. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio nepalankumu kuriam nors iš proceso šalių, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais.

Motyvai dėl bausmės A. P.;

25. A. P. už BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo skirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už BK 300 str. 1 d. (dėl 2016 m. lapkričio 21 d. tarpininkavimo sutarties) – 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda.

26. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, A. P. asmenybę ir kitus BK 54 str. įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus bei parinko ir paskyrė apeliantui bausmes už minėtų nusikalstamų veikų padarymą, nustatė jų dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti nuosprendžio ir švelninti juo apeliantui paskirtų bausmių už minėtas veikas.

27. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. išteisintas iš kaltinimų pagal BK 300 str. 1 d. (dėl 2016 m. sausio 25 d. sutarties), yra reikalinga iš naujo subendrinti bausmes, jam paskirtas už likusias inkriminuotas nusikalstamas veikas. Įvertinus tai, kad BK 22 str. 1 d, 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarytos idealioje sutaptyje, jos subendrinamos pagal BK 63 str. 1 ir 2 d. bei 5 d. 1 p. apėmimo būdu, apeliantui paskiriant 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

28. Kadangi minėtų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 75 str. 1 d. redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) numatė galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą už sunkų nusikaltimą, laisvės atėmimo bausmės vykdymas pagal BK 75 str. A. P. atidedamas, kadangi yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. A. P. atidedant bausmės vykdymą kartu skiriamos įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės bei pareigos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 ir 4 dalimis, 328 straipsnio 3 punktu ir 329 straipsnio 1 punktu;

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį, kuria A. P. pripažintas kaltu bei nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. (dėl 2016 m. sausio 25 d. sutarties) ir jam paskirta 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio bauda, panaikinti:

A. P. pagal BK 300 str. 1 d. (dėl 2016 m. sausio 25 d. sutarties) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendžio dalį pakeisti:

A. P. pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, ir pagal BK 300 str. 1 d. (dėl 2016 m. lapkričio 21 d. tarpininkavimo sutarties) jam paskirtą 70 MGL (2636,20 Eur) dydžio baudą, vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 2 d. bei 5 d. 1 p. subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) šios bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 5 mėnesius po šio nuosprendžio priėmimo atlikti 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Valdas CiesiūnasValdas MeidusDaina Vaidachavičienė